Šiame darbe analizuojamos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo taisyklės bei šio instituto taikymo sąlygos (prielaidos), išskiriamos Lietuvos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Taip pat daug dėmesio skiriama nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto pagrindinių bruožų analizei, siekiant nustatyti šio instituto atskyrimo nuo kitų institutų (civilinės atsakomybės, vindikacijos, restitucijos, kitų kvazisutarčių) kriterijus. Atsižvelgiant į iškeltus tikslus, pirmiausia darbe nagrinėjamos istorinės analizuojamo instituto prielaidos, pradedant šio instituto reglamentavimo romėnų teisėje klausimu ir baigiant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto įtvirtinimo LTSR CK bei naujajame LR CK aspektais. Taip pat darbe pateikiamas bendras analizuojamo instituto apibūdinimas bei nagrinėjami šio instituto reglamentavimo modelio LR CK ypatumai ir su tuo susijusi problematika. Pirmojoje darbo dalyje, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikoje, taikant analizuojamą institutą, dažniausiai pasitaikančias klaidas, taip pat išskiriami nepagrįsto praturtėjimo instituto skirtumai nuo kitų teisės institutų. Antroji darbo dalis iš esmės skirta nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo sąlygų analizei. Šioje dalyje nagrinėjamos skirtingos tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje pateikiamos pozicijos aptariamu klausimu, vertinama, kuri pozicija labiausiai atitinka šio instituto tikslus bei esamą reglamentavimą. Darbe atskirai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to reveal the rules and conditions of application of the institute of unjust enrichment or reception of property not due in the case law of Lithuania, as well as to analyze the main characteristics of this institute on purpose to identify the criteria of differentiation of the above-mentioned institute and the other institutes (civil liability, vindication, restitution, other quasi contracts). Considering these aims, the first part of this paper starts with the examination of the historical background of the institute of unjust enrichment or reception of property not due, beginning with the issues of interpretation of this institute in Roman law and concluding by the issues of regulation of this institute in the Civil Code of Soviet Socialist Republic of Lithuania (year 1964) and in the Civil Code of the Republic of Lithuania (year 2000). Moreover, in this paper authoress presents a general characterization of the institute of unjust enrichment or reception of property not due, analyzes the peculiarity of regulation of this institute in the Civil Code of the Republic of Lithuania, as well as the problems, related to that. In the first part of the paper there are also identified the differences between the institute of unjust enrichment or reception of property not due and the other institutes. The main aim of the second part of this paper is to properly analyze the conditions of application of the institute of unjust enrichment or reception of... [to full text]

Sandorių negaliojimo instituto tikslas - stabili ir teisėta civilinė apyvarta. Sandorio pripažinimas negaliojančiu panaikina jo teisinę galią. Viena vertus, pripažintas negaliojančiu, sandoris nesukelia teisinių pasekmių ateičiai, kita vertus, naudojantis sandorių pripažinimo grįžtamosios galios (retroaktyvumo) principu, toks sandoris laikomas neegzistavusiu ir praeityje jo sukeltos pasekmės išnykusios. Kadangi tikrovėje tam tikri faktai jau yra įvykę, pasitelkiant teisines priemones, šalys yra grąžinamos į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį. Restitucija, pagrindinė sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinė pasekmė, dėl sandorio dalyko, šalių specifikos, ar atsiradusių trečiųjų asmenų teisių į sandorio dalyką, ne visada gali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, šalių grąžinimui į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį, naudojami ir kiti teisės institutai: be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo taisyklės, vindikacija, actio Pauliana ieškinys. Kai turto grąžinimas natūra ar apskaičiavus piniginį ekvivalentą tampa neįmanomas, o šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, taikytinos be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo taisyklės. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, jų teisės ginamos daiktinės teisės normomis (vindikacija). Ieškinys, reiškiamas siekiant sugrąžinti skolininką į buvusią iki sandorio sudarymo padėtį ir patenkinti kreditorinį reikalavimą, reiškiamas pagal actio Pauliana taisykles. Atkūrus šalių padėtį, buvusią... [toliau žr. visą tekstą] / (Consequences of Invalidity of a Transaction and Determination of the Starting Point of its Invalidity) The goal consequences of invalidity of transactions are stable and legitimate civil circulation. Invalidity of a transaction eliminates the legal validity. On the one hand, invalidity of a transaction has no legal consequences for the future, on the other hand, using the retroactive recognition of the transactions (retroactivity) principle, the transaction presumed to have not existed and the consequences of transaction are disappeared. Whereas, certain facts have occurred in reality, using legal instruments, parties are returned to the status quo before the transactional. Restitution, the main consequence of invalidity transactions, of subject of transaction, counterparts specific, or third parties rights in subject of transaction, may not always be applicable. In this context, parties returned to the status quo before the transactional, are used other legal instrument: no reason on assets and unjust enrichment rules, vindication, Actio Pauliana legal action. When the restitution returning the item back to the whole or counting the value of money becomes impossible and parties have legal obligation relationships, used no reason on assets and unjust enrichment rules. In the event, when the parties have not legal obligations relationships, their rights are protected by right in rem role of law (vindication). Legal action to return the debtor to the status quo before the... [to full text]

In der Magisterarbeit spricht man ueber die Restitution in vertraeglichen Beziehungen. Man bringt die Herkunft des Instituts von Restitution in altere Roma vor, man analysiert der Begriff der Restitution und seine juristischen Natur in Litauen und der Zivilrecht des Auslands. Der Autor beschreibt kurz die Art und Weise des Restitution. Am meistens schenkt man die Aufmerksamkeit eingehender Analyse der Grundlage von der Anwendung der Restitution in vertraeglichen Beziehungen. In der Praxis am haeufigsten ist vorkommende Grundlage die Ungueltigkeit des Geschaeftes, ueber sie am meistens spricht man in der Arbeit.