Šio magistro darbo objektas – sąžiningo įgijėjo, kaip trečiojo asmens, kurio su pradiniu savininku nesieja prievoliniai santykiai, teisių apsaugos institutas ir jo problematika. Lietuvos teismų praktikoje ypač gausu bylų, kai savininko turtą kitiems asmenims perleidžia asmuo, neturėjęs tokios teisės, daikto įgijėjas tą patį daiktą perleidžia dar kartą, o vėliau, pradinis savininkas reikalauja pripažinti negaliojančiais visus, jo manymu, neteisėtus sandorius ir grąžinti daiktą jo nuosavybėn. Tokiais atvejais iškyla dviejų lygiaverčių savininkų – pradinio ir faktinio – interesų konfliktas. Tinkamas šios problemos sprendimas yra viešasis interesas, kadangi nuo to priklauso civilinės apyvartos stabilumas ir teisinis tikrumas civiliniuose santykiuose. Ieškant pusiausvyros tarp konflikto šalių labai svarbu užtikrinti nuoseklų esminių sąžiningo įgijėjo apsaugos instituto principų aiškinimą bei taikymą. Siekiant atskleisti sąžiningo įgijėjo instituto prigimtį, magistro darbe analizuojamos instituto ištakos bei evoliucija. Pabrėžiama, kad vindikacijos apribojimai ir galimybė įgyti nuosavybės teisę į turtą iš asmens, neturėjusio teisės jį perleisti, patvirtina romėniškojo principo nemo dat quad non habet transformaciją šiandienos civilinėje teisėje. Akcentuojama, kad sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos taisykles įtvirtina daiktinė teisė, tačiau jos tai pat aktualios sprendžiant dėl sandorio negaliojimo pasekmių taikymo, kai sąžiningas įgijėjas yra tretysis asmuo pradinio savininko... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of a Good-Faith Acquirer The object of this master thesis is an institute of protection of a good faith acquirer who is not under contract with an original owner and problems concerning it. There are plenty of cases in Lithuanian case law where property of the original owner is transferred by the person not entitled to transfer; an acquirer of the thing transfers the thing again and later the original owner demands to invalidate the transactions and return his property. Such being the case, a confrontation of two equivalent owners’ – original and subsequent – interests’ arises. The public interest exists for the resolution of this problem to be proper, because the stability of civil circulation and legal certainty depends on it. Seeking the balance between the parties of the conflict, the importance to ensure the consistent interpretation and application of the substantial principles of the protection of good faith acquirer is emphasized. In order to explore the nature of a good faith acquirer institute, its origin and evolution are analyzed in this master thesis. It is emphasized, that the restraints of vindication and the possibility to acquire good title from an unauthorized person, confirm transformation of the Roman maxim nemo dat quad non habet in modern civil law. A great attention is paid to the conclusion that the rules of protection of a good faith acquirer are indicated in property law, although they are relevant dealing with the consequences of an... [to full text]

Sandorių negaliojimo instituto tikslas - stabili ir teisėta civilinė apyvarta. Sandorio pripažinimas negaliojančiu panaikina jo teisinę galią. Viena vertus, pripažintas negaliojančiu, sandoris nesukelia teisinių pasekmių ateičiai, kita vertus, naudojantis sandorių pripažinimo grįžtamosios galios (retroaktyvumo) principu, toks sandoris laikomas neegzistavusiu ir praeityje jo sukeltos pasekmės išnykusios. Kadangi tikrovėje tam tikri faktai jau yra įvykę, pasitelkiant teisines priemones, šalys yra grąžinamos į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį. Restitucija, pagrindinė sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinė pasekmė, dėl sandorio dalyko, šalių specifikos, ar atsiradusių trečiųjų asmenų teisių į sandorio dalyką, ne visada gali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, šalių grąžinimui į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį, naudojami ir kiti teisės institutai: be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo taisyklės, vindikacija, actio Pauliana ieškinys. Kai turto grąžinimas natūra ar apskaičiavus piniginį ekvivalentą tampa neįmanomas, o šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, taikytinos be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo taisyklės. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, jų teisės ginamos daiktinės teisės normomis (vindikacija). Ieškinys, reiškiamas siekiant sugrąžinti skolininką į buvusią iki sandorio sudarymo padėtį ir patenkinti kreditorinį reikalavimą, reiškiamas pagal actio Pauliana taisykles. Atkūrus šalių padėtį, buvusią... [toliau žr. visą tekstą] / (Consequences of Invalidity of a Transaction and Determination of the Starting Point of its Invalidity) The goal consequences of invalidity of transactions are stable and legitimate civil circulation. Invalidity of a transaction eliminates the legal validity. On the one hand, invalidity of a transaction has no legal consequences for the future, on the other hand, using the retroactive recognition of the transactions (retroactivity) principle, the transaction presumed to have not existed and the consequences of transaction are disappeared. Whereas, certain facts have occurred in reality, using legal instruments, parties are returned to the status quo before the transactional. Restitution, the main consequence of invalidity transactions, of subject of transaction, counterparts specific, or third parties rights in subject of transaction, may not always be applicable. In this context, parties returned to the status quo before the transactional, are used other legal instrument: no reason on assets and unjust enrichment rules, vindication, Actio Pauliana legal action. When the restitution returning the item back to the whole or counting the value of money becomes impossible and parties have legal obligation relationships, used no reason on assets and unjust enrichment rules. In the event, when the parties have not legal obligations relationships, their rights are protected by right in rem role of law (vindication). Legal action to return the debtor to the status quo before the... [to full text]

In der Magisterarbeit spricht man ueber die Restitution in vertraeglichen Beziehungen. Man bringt die Herkunft des Instituts von Restitution in altere Roma vor, man analysiert der Begriff der Restitution und seine juristischen Natur in Litauen und der Zivilrecht des Auslands. Der Autor beschreibt kurz die Art und Weise des Restitution. Am meistens schenkt man die Aufmerksamkeit eingehender Analyse der Grundlage von der Anwendung der Restitution in vertraeglichen Beziehungen. In der Praxis am haeufigsten ist vorkommende Grundlage die Ungueltigkeit des Geschaeftes, ueber sie am meistens spricht man in der Arbeit.