Prekių ženklo savininko teisių apribojimai – savininko teisių išimtys, atimančios iš registruoto prekių ženklo savininko teisę uždrausti tretiesiems asmenims naudoti žymenį, net ir tapatų ar klaidinamai panašų į jiems priklausantį prekių ženklą. Tam, kad trečiųjų asmenų veiksmai (savo vardo, adreso, nuorodų, susijusių su paslaugų bei prekių charakteristika bei paskirtimi naudojimas) patektų į apribojimus nustatančių nuostatų turinį ir būtų nebaudžiami, žymuo turi būti naudojamas prekybos veikloje bei atitikti sąžiningą ūkinės ir komercinės veiklos praktiką. Lyginamojoje reklamoje nurodyti konkurentui priklausantį prekių ženklą leidžiama, jei reklamos davėjo veiksmai atitinka keturias Lyginosios reklamos direktyvoje numatytas sąlygas. Apribojimas dėl neprieštaravimo yra nukreiptas į ankstesnio prekių ženklo savininką bei jo galimybę pasinaudoti jam prekių ženklo suteikiamomis teisėmis vėlesnio prekių ženklo savininko atžvilgiu, jei penkerius metus žinodamas apie savo prekių ženklo naudojimą tam neprieštaravo. Nors šie apribojimai aiškiai įtvirtinti tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tačiau nei viename iš teisės aktų nėra detalizuojami. Esminių sąvokų reikšmių teisės aktuose neapibrėžimas, aiškių ribų nenustatymas daro apribojimų pritaikymą praktikoje sudėtingą, tai artimiausiu metu sąlygos reformas prekių ženklų teisėje. / The limitations of trade mark owner's rights are the exceptions of the owner’s rights that prevent the proprietor of registered trade mark to prohibit a third party from using the mark, even if it is identical or confusingly similar to the registered one. The action of a third party, using his own name, address, indications concerning characteristics of goods or services and the trade mark where it is necessary to indicate the intended purpose of a product or service, is allowed if the use is in the course of trade and in accordance with honest practices in industrial or commercial matters. Comparative advertising is permitted when four conditions are satisfied. Limitation in consequence of acquiescence is orientated to the proprietor of an earlier trade mark and his ability to use his rights, if the proprietor has acquiesced, for a period of five successive years, in the use of a later trade mark while being aware of such use. Although all these limitations are established both the national and the European Union level, but in none of these acts are detalized. The lack of the definition of the essential terms used by the current regulation and lack of clear boundaries of the limitations, make them very difficult to use. For this reason the reforms in trade mark law are highly expected.

Prekių ženklas – įvairialypis darinis. Vis dažniau girdime, kad stiprus brandas – itin svarbus ginklas konkurencinėje kovoje. Specialistai pabrėžia, jog investuoti į prekių ženklo populiarumą tenka kryptingai ir ilgai. Adekvačiam vystančių procesų įvairiose rinkose supratimui bei kokybiškų prekių ženklo strategijų parengimui būtina gilintis į įvairių produktų rinkų raidos tendencijas. Šiuo metu alaus pramonė yra viena pelningiausių pramonės šakų Lietuvoje. Iš tiesų dabartinė alaus pramonės situacija yra tikrai gera – modernizuota gamyba ir išplėsta vartotojų rinka užtikrina teigiamus verslo pelno rodiklius ir stabilumą. Daugeliui vartotojų alus yra puikiai žinomas gaminys, tačiau jo funkcinių ypatybių supanašėjimas verčia gamintojus sukti galvas, kaip efektyviai kurti ir stiprinti savo prekių ženklą, išskirti jį iš konkurentų būrio. Tai suponuoja analitinius temos pasirinkimo motyvus. Tiriant pagrindinį darbo objektą - alaus prekių ženklų kūrimą ir valdymą Lietuvoje, siekiama pagrindinio darbo tikslo - išanalizuoti Lietuvos alaus rinką ir paaiškinti kaip prekių ženklo pagrindinė žinutė ir vertybės gali veikti jo vertę ir konkurencingumą. Darbe keliama hipotezė, jog žinutės vientisumo ir išskirtinumo trūkumas dažnai lemia alaus prekių ženklų konkurencinio pranašumo mažėjimą Lietuvoje. Jai pagrįsti: nagrinėjama teorinė literatūra, susijusi su prekių ženklo reikšme ir jo kūrimo strategijos pagrindais; stengiamasi ištirti, kokie faktoriai sąlygoja prekių ženklo vertę (ang. brand... [toliau žr. visą tekstą] / Brand is a miscellaneous formation. More and more often we hear that a strong brand is an especially important tool in the competitive struggle. Specialists emphasize that investments to popularity of brand require significant time and efforts. It is imperative to analyze the market development tendencies of different products, for adequate understanding of processes that take place in various markets, and for preparation of quality-based brand strategies. Currently beer industry is one of the most profitable industries in Lithuania. Indeed, the current situation in beer industry is very favourable – modernized manufacture and expanded consumer market secure the positive business profit indicators and stability. Beer for many users is a well familiar product, but similarities in its functional features lay manufacturers under necessity to invent efficient strategies for their brand development and consolidation, and distinguishing it from competitors. This implies the analytic motivation of topic selection. While researching the basic work object – development and management of beer brands in Lithuania, the main goal of work is pursued – to analyse the Lithuanian beer market, and explain the ways of how the main message of beer brand and values affects its equity and competitive ability. The work envisages a hypothesis that lack of message congruency and distinctiveness often determine the reduction of beer brand competitive ability in Lithuania for substantiation of this... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjamas prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimo institutas. Pagrindinis dėmesys skiriamas Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintam šio instituto reguliavimui bei Europos Teisingumo Teismo formuluojamai praktikai šiuo klausimu. Kadangi Europos Teisingumo Teismas nėra plačiai išnagrinėjęs visų prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimui būdingų sąlygų, darbe plačiai analizuojami Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos Protestų skyriaus bei Apeliacinių tarybų sprendimai. Siekiant atskleisti prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimo instituto esmę taip pat nagrinėjama šio instituto raida, jo atribojimo nuo kitų prekių ženklų pažeidimų klausimai. Nagrinėjant prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimo sąlygas pasitelkiama Jungtinių Amerikos Valstijų teisinio reglamentavimo bei teismų praktika. Prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimo institutas siejamas su platesnės apsaugos suteikimu reputaciją turintiems prekių ženklams. Šiuo institutu apsauga suteikiama ir nepanašių prekių ar paslaugų atžvilgiu, kas neįmanoma remiantis tradiciniais prekių ženklų pažeidimo pagrindais, kurie grindžiami visuomenės suklaidinimo galimybe. Prekių ženklo skiriamojo požymio pažeidimo instituto paskirtis - apsaugoti prekių ženklo išskirtinumą, jo unikalumą, įdėtas investicijas į tokio ženklo reputacijos kūrimą. Šio pažeidimo atvejais, palyginus su tradiciniais prekių ženklų pažeidimų pagrindais, taikomi tam tikri specifiniai reikalavimai prekių ženklui. Vienas iš... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analyses the concept of detriment to the distinctive character of the trade mark. The main attention is paid to the existing European Union legal framework and practice of the European Court of Justice on this issue. Whereas the European Court of Justice has not yet dealt with all conditions concerning the detriment to the distinctive character of the trade mark, the rulings and decisions of the Opposition Division and Boards of Appeal of the Office of harmonisation for the Internal Market are widely analysed in this thesis as well. To provide proper analyses of the issue of detriment to the distinctive character, the historical developement of this concept as well as the questions cocnerning the relation between the detriment to the distinctive character and other trade mark infringements are discussed in this paper. While analysing the conditions for the protection against detiment to the distinctive character, the reference is made to the legal framework and practice of the United States concerning the issue. Concept of the detriment to the distinctive charecter of the trade mark is associated with the broader protection given for the trade marks bearing reputation. On the basis of detriment to the distinctive character of the trade mark protection concerning dissimilar goods or services is provided as well, that is impossible under the basis of traditional trade mark infringements, where the likelihood of public confusion is required. The aim of this... [to full text]

Šio magistro baigiamojo darbo objektas - prekių ženklo naudojimo reikalavimo problematika. Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjami tarptautiniai, Europos Sąjungos bei nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys prekių ženklo naudojimo reikalavimą, analizuojama aktuali Europos Bendrijų Teisingumo Teismo, Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo bei Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainui) praktika. Šio darbo tikslas yra išnagrinėti probleminius prekių ženklo naudojimo reikalavimo teorinius bei praktinius aspektus ir pateikti galimus šių problemų sprendimo variantus. Magistro baigiamajame darbe aptariama prekių ženklo naudojimo reikalavimo samprata, tikslai bei taikymo ypatumai. Pagrindinis dėmesys šiame darbe skiriamas prekių ženklo naudojimui keliamų reikalavimų teisinio reglamentavimo bei taikymo teisminių ir kvaziteisminių institucijų praktikoje analizei. Konkrečiai, magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų reikalavimas, analizuojami prekių ženklo naudojimo subjektams, būdui, laikotarpiui, vietai ir apimčiai keliami reikalavimai. Paskutinėje darbo dalyje apžvelgiamos aplinkybės, pateisinančios prekių ženklo nenaudojimą. Šiame magistro baigiamajame darbe keliama hipotezė, jog pagrindinę prekių ženklo naudojimo reikalavimo problematiką sukelia ne teisinio reguliavimo netobulumas, o prekių ženklo naudojimui keliamų reikalavimų aiškinimas bei taikymas praktikoje. / The subject matter of this thesis is the problematic of obligation to use the trademark. This thesis provides with the study of international, European Union and Lithuanian national law related to obligation to use the trademark as well as analysis of the relevant case-law of European Court of Justice, Court of First Instance and the Office of Harmonization for the Internal Market (Trade Marks and Designs). This work aims to analyze the problematic theoretical and practical aspects of obligation to use the trademark as well as to suggest possible solutions to the problem. This thesis gives an overview of the concept of obligation to use the trademark, its purposes and peculiarities of application. The main emphasis of this work is on analysis of regulation of requirements imposed on trademark use as well as their application in the case-law of judicial and quasi-judicial institutions. In particular, this thesis provides analysis of the genuine trademark use requirement as well as requirements for the subjects, nature, place, time and extent of the trademark use. The last part of the work deals with the circumstances which justify non-use of the trademark. This thesis raises the hypothesis that the main problematic of obligation to use the trademark is caused by practical interpretation and application of requirements for trademark use rather than by imperfection of legal regulation.

Reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos institutas, įtvirtintas ES antrinėje teisėje, kelia diskusijas tiek praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje, visų pirma, dėl specialiųjų apsaugos sąlygų – „blukinimo“, „juodinimo“ ir „parazitavimo“ – sampratos bei tinkamų tokios apsaugos apimties ribų nustatymo. Magistro darbe reputaciją turinčių prekių ženklų specialiųjų apsaugos sąlygų tyrimas atliekamas analizuojant atskiras kenkimo bei nesąžiningo pasinaudojimo ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ir/ar reputacija formas. Siekiant pateikti išsamią „blukinimo“, „juodinimo“ ir „parazitavimo“ analizę, nurodomi specialiųjų apsaugos sąlygų įtvirtinimo ES teisėje motyvai, apibūdinama šių sąlygų svarba reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos apimties nustatymui bei pateikiami reikšmingi istorinės raidos bruožai. Be to, atsižvelgus į tai, kad analizuojamų apsaugos sąlygų taikymui įtakos turi tinkamas materialinių apsaugos sąlygų supratimas – darbe dėmesys skiriamas ryšio tarp konfliktuojančių žymenų ir vėlesnio žymens naudojimo be rimtos priežasties reikalavimų apibūdinimui bei ankstesnio prekių ženklo aspektų (reputacijos reikalavimo ir skiriamojo požymio) atskleidimui. Atliekant analizę, siekiama teoriniu ir praktiniu (įrodinėjimo) požiūriais įvertinti naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus specialiųjų apsaugos sąlygų taikymo kriterijus ir aktualias pozicijas bei nustatyti, ar reputaciją turinčių prekių ženklų savininkai gali pasinaudoti efektyvia teisių apsauga... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of trademarks with reputation under secondary EU law induces controversy in practice and in legal doctrine, primarily because of the conception of special conditions of protection –„blurring“, „tarnishment“ and „free–riding“ – as well as in determining proper limits of such protection. This master thesis approaches special conditions of protection in individually analyzing forms of detriment and unfair advantage of distinctive character and reputation of the earlier mark. For the attainment of providing detailed analysis of „blurring“, „tarnishment“ and „free–riding“, the author indicates reasons why special conditions of protection were embedded in EU law, qualifies their role in defining ambits of protection and reviews significant historical aspects. In addition, considering the fact that application of special conditions is influenced by material conditions of protection – attention is given to link between conflicting marks and requirement of using latter mark without due cause as well as to aspects of the previous mark (the requirement of reputation and distinctive character). Furthermore, the analysis focuses on assessing new criteria and relevant positions of the Court of Justice relating to special conditions of protection in order to provide the answer to the question if owners of the trademarks with reputation can profit from effective protection, however without gratuitously restricting other’s right to use marks as free as possible. The research has... [to full text]

Pastaruoju metu galima pastebėti tendencingą prekių ženklo reikšmės didėjimą tiek vietinėje, tiek regioninėje, tiek ir tarptautinėje prekyboje, todėl kiekvienas prekių ženklo savininkas yra skatinamas skirti vis didesnį dėmesį tinkamam savo prekių ženklo valdymui bei apsaugai. Bendrijos prekių ženklo apsaugos sistema suteikia registruotam prekių ženklui apsaugą visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Žymeniui, galinčiam tapti prekių ženklu ir naudotis Bendrijos prekių ženklo sistemos garantuojama apsauga, yra keliami gana aukšti grafinės išraiškos ir skiriamojo pobūdžio reikalavimai. Šie reikalavimai yra tenkinamai, jei žymens grafinė išraiška yra aiški, apibrėžta, išbaigta, lengvai prieinama, suprantama, ilgalaikė ir objektyvi, o žymens skiriamasis pobūdis leidžia aiškiai identifikuoti prekių ar paslaugų kilmę. / Recently it is possible to notice the tendentious increase of trade mark’s importance in local, regional and international market, therefore every trade mark proprietor shall be motivated to pay more and more attention to proper management and protection of their trade mark. Community Trade Mark’s Protection System provides the protection for the registered trade mark within the entirely territory of the European Union. Sign, capable of being a trade mark and using the guaranteed protection of the Community Trade Mark Protection System, shall follow the high requirements of graphical representation and distinctiveness. These requirements are fulfilled provided that the graphical representation is clear, precise, self-contained, easily accessible, intelligible and objective, where the distinctiveness of the sign allows clearly identify the origin of goods and services. Community Trade Mark proprietors may be every natural or legal person, including authorities established under public law. The rights of Community Trade Mark proprietor may be divided into the following main groups: (1) exclusive rights; and (2) ownership rights to the trade mark. The exclusive rights of the proprietor allows to prohibit all third parties without the permission of the proprietor from using in the course of trade the sign, which is identical or similar to the Community Trade Mark and which may confuse a consumer. When providing the proprietor of the trade mark with the respective rights, it is... [to full text]

Darbo tikslas - atskleisti prekių ženklo kaip civilinės apyvartos objekto pagrindinius bruožus, lemiančius specifinį teisinį reglamentavimą. Be to, darbe siekiama išnagrinėti prekių ženklo sutartinio reguliavimo aspektus, užtikrinančius tinkamą šio nematerialaus turto naudojimą, valdymą, disponavimą bei teisinę apsaugą. Taip pat analizuojama prekių ženklo vertė teisiniu požiūriu (veiksniai įtakojantys ženklo vertę bei vertės nustatymo atvejai). / The work is focused on the analysis of the trademark as an intangible asset. The first part deals with the objects of civil rights and trademarks among them. With reference to the Civil Code of the Republic of Lithuania (thereinafter referred to as “Civil Code”) rights of the proprietor of the trademark are deemed as personal non property rights and are an object of the turnover. However such determination is not right. Firstly, personal non property rights according to the Civil Code are inseparably related with their holder. Moreover, they do not have any economic value. However, by virtue of the respective code the personal non property rights may be related with property rights, or they may not be related with the aforesaid rights. Thus the firs element of the non property rights is absolute. According to the determination of a trademark provided in the Trademark Law of the Republic of Lithuania (thereinafter referred to as “Trademark Law”), a trademark is related to the goods but not to the personality of the owner. Moreover, a trademark is purely of economic value. Secondly, due to the amendments of The Trademark Law, the proprietor is not longer entitled to require remuneration of the non property damage. The aforementioned legal amendment strengthens the statement that a trademark can not be deemed as a non property asset. Thus drawing the conclusion the rights of the owner of a trademark must be deemed as purely property rights.

Nors reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos teorija buvo sukurta daugiau nei prieš 80 metų, tačiau jos pripažinimas ir taikymas praktikoje nuolat visuomenėje susilaukia įvairios kritikos ir pastabų. Europoje reputaciją turinčių prekių ženklų apsauga buvo įtvirtinta 1988 m. gruodžio 21 d. priėmus Europos Tarybos direktyva Nr. 89/104/EEB, dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su prekių ženklais, suderinimo, tačiau ilgą laiką nebuvo beveik jokios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu. ETT priėmus pirmuosius sprendimus išryškėjo teisinio reguliavimo spragos, kurių užpildymas visada susilaukia daug diskusijų tarp teisės praktikų ir teoretikų Šiame magistro darbe analizuojant prekių ženklų funkcijų pokyčius yra atskleidžiama reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos poreikis. Siekiant paaiškinti šio prekių ženklų apsaugos instituto prigimtį yra analizuojami svarbiausi F. Schechter prekių ženklų silpninimo teorijos aspektai, taip pat aptariama prekių ženklų silpninimo doktrinos raida nuo F. Schechter teorijos suformulavimo iki vėliausių prekių ženklų silpninimo aktų pakeitimo. Istoriniu ir lyginamuoju aspektu yra analizuojama Beneliukso prekių ženklų sistemoje įtvirtinta prekių ženklo pažeidimo be klaidinimo koncepcija. Paskutinėje darbo dalyje pagal ETT, PIT ir VRDT praktiką yra analizuojamas reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos reguliavimas ES. Kartu pateikiami reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos kriterijai, detaliai analizuojami tokiai apsaugai atsirasti... [toliau žr. visą tekstą] / Despite the fact, that the theory of the protection of the trademark having reputation was developed more than 80 years ago, but still recognition and application in practice causes various criticisms and comments in the society. The protection of the trademark having reputation in Europe was enacted by Directive of the Council of 21 December 1988 to Approximate the Laws of the Member States Relating to Trade Marks 89/104/EEC, but long time after adoption of the Directive there was almost no case law to the matter. The very first decisions of ECJ have highlighted gaps of the regulation, filling of which always receive much discussion among legal practitioners and academics. These Master Thesis by analyzing changes in the functions of trade marks are disclosing the need of the protection of the trademark having reputation. In order to clarify the nature of the institute in concern the key points of the dilution theory invented by F. Schechter are analyzed, as well as the evolution of the trademark dilution from theory to the very recent amendments of the Federal Trademark Dilution Act. Furthermore, in historical and comparative aspects the concept of the trademark infringement without confusion of the Benelux trademark system is analyzed. The last part deals with the ECJ, CFI and OHIM practice of analyzing the protection of the trademark having reputation within the EU. At the same time, the necessary elements for the protection of the reputation are given, including detailed... [to full text]

The Master thesis consistently analyses peculiarities of Community trade mark regulation in comparison with national trade mark legal systems in member states (primarily Lithuania, Germany and United Kingdom) and Protocol relating to the Madrid Agreement Concerning the International Registration of Marks. The author takes notice of although requirements for the marks which have to be registered as Community trade marks are similar to those in member states, however there are several differences in registration proceedings. In the third part of the work, consequences upon infringement of Community trade mark proprietor rights are analyzed. Enforcement of rights problem is one of the least disclosed issue in the regulation No.40/94 and one of the most complicated part of Community trade mark system. In accordance with laws operating in the Community and in member states, case law and jurisprudence, the author looks for peculiarities estimating jurisdiction and applicable law, as well peculiarities applying remedies of rights enforcement, and proposes various approaches concerning solutions to problematic issues.

Intelektinės nuosavybės teisių išsėmimo taisyklė – vienas glaudžiausiai su prekyba ir laisvo prekių judėjimo principu susijusių intelektinės nuosavybės teisės institutų, sukeliantis ne tik teisines, bet ir ekonomines pasekmes. Pagrindinis nagrinėjamo instituto taikymo tikslas Europos Sąjungos teisėje – užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, teisių turėtojo interesų ir laisvo prekių judėjimo principo. Teisių išsėmimo taisyklės taikymas sąlygoja tai, kad tam tikroje teritorijoje pirmą kartą teisių turėtojui ar jo sutikimu pardavus intelektinės nuosavybės teisės saugomas prekes, teisė toliau kontroliuoti šių prekių perleidimą toje teritorijoje yra išsemiama. Teisės doktrinoje skiriamas nacionalinis, regioninis ir tarptautinis intelektinės nuosavybės teisių išsėmimas. Europos Sąjunga pasirinkusi regioninį intelektinės nuosavybės teisių išsėmimą. Prekių ženklais yra pažymėtos dauguma prekių, todėl prekių ženklo savininko teisių išsėmimas yra labiausiai susijęs su paralelinės prekybos problematika. Prekių ženklų direktyvos 7 straipsnis, nustatantis prekių ženklo savininko teisių išsėmimą, doktrinoje vertinamas kaip vienas kontroversiškiausių Direktyvos straipsnių. ETT Silhouette byloje konstatavo, kad Prekių ženklų direktyvos 7 straipsnis nesuteikia valstybėms narėms galimybės nacionaliniuose įstatymuose nustatyti tarptautinio prekių ženklo savininko teisių išsėmimo. Dėl pasirinkto regioninio prekių ženklo suteikiamų teisių išsėmimo režimo, jo... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of exhaustion of intellectual property rights is an institute of intellectual property law closely related to international trade and the principle of free movement of goods. This principle causes not only legal but also important economic consequences. There are three types of the principle of exhaustion - national, regional and international exhaustion of intellectual property rights. In the European Union law a regional exhaustion was established by a whole series of decisions of the European Court of Justice (ECJ). The main purpose of the exhaustion rule is to prevent intellectual property owners from using their exclusive rights in order to partition the market, to safeguard the balance between the protection of intellectual property rights and the principle of free movement of goods in the Community. The application of the exhaustion rule determines that once goods protected by any right of intellectual property are placed on the market by or with the consent of the right-owner, the right to control further distribution of these goods are exhausted. Trade marks are of fundamental importance in the market. Exhaustion of trade mark rights is an issue most related to the problematic of parallel trade. The Article 7 of the Trade mark Directive, which establishes the exhaustion of trade mark rights, is one of the most controversial articles of this Directive. It was concluded in Silhouette case that Article 7 of the Trade Mark Directive precluded Member States... [to full text]