Tyrimo tikslas - įvertinti emigracijoje gyvenančių lietuvių asmenybės bruožų, sveikatos rodiklių ir prisitaikymo naujoje aplinkoje sąsajas, bei skirtumus su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Tyrime dalyvavo 409 tiriamieji: 199 emigracijoje gyvenantys lietuviai ir 209 Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Tiriamieji pildė klausimyną, kurį sudarė BFI (asmenybės bruožams tirti) skalė, HAD (nerimastingumo ir pablogėjusios nuotaikos skalė), nusiskundimų sveikata dažnumo vertinimas, ir prisitaikymo naujoje aplinkoje strategijų klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvių emigrantai nepasižymi didesniu polinkiu į ekstraversiją, atvirumą patirčiai, neurotiškumą, sutarimą su kitais ir sąžiningumą, nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Emigrantų stipriau išreikštas neurotiškumas siejasi su didesniu polinkiu į separatizmą, švelniau išreikštas neurotiškumas, ryškesnis sąžiningumas siejasi su geresne integracija. Nenustatyta neurotiškumo su asimiliacija ir atvirumo patyrimui su integracija sąsajų. Lietuvių emigrantai nurodo mažiau nusiskundimų sveikatos būkle, vyrauja stipriau išreikštas nerimastingumas ir pablogėjusi nuotaika, palyginti su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Be to, emigrantų didesnis nerimastingumas siejasi su stipriau išreikšta ekstraversija, sutarimu su kitais ir sąžiningumu, blogesnė nuotaika būdinga pasižymintiems didesniu sąžiningumu, bei vyrams su stipresniu ekstraversijos ir sutarimo kitais bruožu. Mažiau nusiskundimų sveikata nurodo linkusieji į ekstraversiją... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study is to ascertain personality traits, health complaints and acculturation strategies in the sample of Lithuanian emigrants living abroad and compare with Lithuanian local inhabitants. The research involved 409 participants: 199 Lithuanian emigrants, living abroad and 209 local citizens that live in Lithuanian. Participants had to fill in a questionnaire made up of BFI (Big Five Inventory), HAD (Hospital anxiety and depression scale), health complaints scale and Acculturative Behavior Scale. The research results showed that Lithuanian emigrants and non-emigrants do not differ in the level of extraversion, openness to experience, neuroticism, agreeableness and consciousness. Higher level of neuroticism tends to correlate with higher rates of separatism, lower neuroticism and stronger consciousness correlates with better integration. The results also showed that Lithuanian emigrants report less health complaints, but tend to have more anxiety and state of mind symptoms to compare with non-emigrants. The greater degrees of anxiety result in higher rates of extraversion, agreeableness and consciousness. Lithuanian emigrants with higher rates of consciousness and especially men with higher degree of extraversion and agreeableness tend to have worse state of mind. It is noticed that less heath complaints demonstrate those who are more extraverted, agreeable, less neurotic and men who are more open to experience. Moreover, higher degree of separatism enhances... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnių klasių mokinių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus, optimizmo ir prisitaikymo mokykloje sunkumų ryšius. Tyrime dalyvavo 157, dviejų Kauno vidurinių mokyklų, dešimtos-dvyliktos klasės mokiniai. 60 vaikinų ir 97 merginos, 15-19 metų amžiaus. Tyrime naudotos metodikos – Auklėjimo stiliaus klausimynas; Scheier, Carver ir Bridges "Pataisytas gyvenimo orientacijos testas" skirtas įvertinti optimizmo lygiui; ir prisitaikymo mokykloje sunkumų subskalė iš "Paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimyno". Tyrimo rezultatai parodė, jog mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, pasižymi didesniu optimizmu nei mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritarišką ar neįsitraukiantį. Tačiau nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mokinių optimizmo lygio ir mamos auklėjimo stilių. Mokiniai, kurie savo tėvų auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų nei mokiniai, kurių tėvai taiko kitus auklėjimo stilius. Labiau optimistiški mokiniai turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų, jie geriau susidoroja su mokymosi krūviu, turi geresnius akademinius pasiekimus, tėvai ir mokytojai yra labiau patenkinti jų mokymusi, ir tokių mokinių elgesys labiau atitinka mokyklos reikalavimus. Nustatytas tėvų auklėjimo stiliaus ir mokinio prisitaikymo mokykloje sunkumų netiesioginis ryšys, kuris rodo, jog tėvų auklėjimo stilius turi įtakos mokinio optimizmui, o mokinio... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyse the high school students’ perceived parenting style and optimism links with school adjustment difficulties. 157 participants of two Kaunas’s High schools participated in this research. Participants were students of 10th – 12th classes. The whole part was composed of 60 boys and 97 girls from 15-19 age scale. Perceived parenting style was assessed with “Parenting style inventory”; “Life orientation Test Revised” by Scheier, Carver and Bridged was practised to evaluate optimism level; and “adjustment at school difficulties” subscale from “Adolescent Psychological Functioning Difficulties Questionnaire” was examined as well. The analysis showed that high school students who perceive their father’s parenting style as authoritative are more optimistic in their lives than the students who perceive their father’s parenting style as authoritarian or neglectful. There are no statistically significant differences found between high school students’ optimism level and mother‘s parenting style. Students who perceive their parents’ parenting style as authoritative have less adjustment difficulties at school than students whose parents apply other parenting styles. Students who are more optimistic have less school adjustment difficulties, they manage to cope with the tasks more effectively, reach better academic goals, while parents and teachers are more satisfied with their studying results. More optimistic students’ behaviour is also more applied to... [to full text]