Adolescents with health disorders experience an increased risk of psychological functioning problems. However, the lack of availability of psychological help and research on methods’ effectiveness in this group is still being extensively discussed worldwide. Theoretical assumptions of the Solution-Focused Brief Therapy (SFBT), closely related to the ideas of constructivism and systems theory, indicate that therapeutic effect of the model can be viewed as not limited to changes in the problem presented for the therapy, but as having potential of spreading into other areas of psychological functioning. Thus the aim of the dissertation is to estimate the changes in the severity of psychological functioning problems during SFBT among in-patient and out-patient adolescents experiencing mental or physical health disorders. Participants were 12-18 year old out-patients of two primary mental health care centers and in-patients of a rehabilitation hospital (N=131). Treatment group consisted of 23 out-patients and 21 in-patients (control groups accordingly 23 and 28 adolescents). Changes in the severity of problems presented for the therapy were assessed by The Therapist’s Evaluation of Improvement and The Client’s Evaluation of Progress, while the severity of psychological functioning problems and its changes were assessed by Standardized Interview for the Evaluation of Adolescents’ Problems and Checklist of Adolescent Behavior Changes. Results of the study revealed that mental... [to full text] / Sveikatos sutrikimų turintys paaugliai susiduria su padidėjusia psichologinio funkcionavimo problemų rizika. Tačiau dažnai diskutuojama psichologinės pagalbos prieinamumo ir metodų efektyvumo tyrimų šioje grupėje trūkumo problema. Darbe tyrinėjamo į sprendimus sutelkto trumpalaikio konsultavimo (SSTK) prielaidos, kurios glaudžiai siejasi su konstruktyvizmo ir bendrosios sistemų teorijos idėjomis, leidžia galvoti, kad SSTK terapinis poveikis neapsiriboja tik konkrečios problemos sprendimu, bet turi galimybę išsiplėsti į kitas psichologinio funkcionavimo sritis. Tad šio tyrimo tikslas – nustatyti dėl psichikos ir somatinės sveikatos sutrikimų gydomų paauglių psichologinio funkcionavimo problemų laipsnio kitimą SSTK metu. Tyrime dalyvavo 131 vienoje reabilitacijos ligoninėje ir dviejuose pirminės psichikos sveikatos priežiūros centruose gydomas 12 – 18 m. paauglys. Poveikio grupę sudarė 23 PPSPC ir 21 reabilitacinės ligoninės pacientas (kontrolines grupes – atitinkamai 23 ir 28). Konsultavime sprendžiamų problemų sunkumo pokyčiams vertinti taikyti Kliento vertinamas problemos sprendimo progresas ir Konsultanto vertinamo problemos sprendimo progreso skalė, o psichologinio funkcionavimo problemų laipsniui ir jo kitimui vertinti – Standartizuotas interviu paauglių problemoms įvertinti ir Paauglio elgesio klausimynas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad psichikos sveikatos sutrikimas paauglių psichologinį funkcionavimą paveikia labiau nei somatinės sveikatos sutrikimas, tačiau savęs... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo objektas – fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raiška rudens ir pavasario laikotarpiais. Problema – trūksta tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos problemos, susijusios su moksleivių adaptacija, emocijų ir elgesio sunkumais, neadaptyvaus elgesio paplitimu. Reikia pripažinti, kad daugelis atliktų tyrimų yra epizodiniai, pasižymintys fragmentiškumu. Pasigendama tyrimų, kuriuose būtų išsiaiškintos visos psichologinių sunkumų priežastys (vidinės – susijusios su emocijomis, ir išorinės – susijusios su aplinka, šeima, mokykla). Tyrimai, kuriuose nagrinėjamas sezoniškumo poveikis susirgimų pasireiškimui ir psichoemocinės būklės pokyčiams, dažniausiai apima vyresnio amžiaus žmonių kontingentą, tačiau trūksta tokio pobūdžio tyrimų, kuriuose būtų tiriami jauni žmonės. Tyrimo prielaida – moksleiviai daugiau psichologinio funkcionavimo sunkumų patiria rudenį nei pavasarį. Tyrimo tikslas – nustatyti 16 – 18 metų, fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką rudens ir pavasario laikotarpiais. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių fizinį aktyvumą ir psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką lyties ir amžiaus aspektu rudens ir pavasario laikotarpiais. 2. Įvertinti sezoniškumo poveikį 16 – 18 metų amžiaus paauglių fiziniam aktyvumui ir patiriamų psichologinio funkcionavimo sunkumų raiškai. 3. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką... [toliau žr. visą tekstą] / Research object was the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old adolescents in the periods of autumn and spring. Research problem involved the lack of research analysing problems associated with schoolchildren’s adjustment, emotional and behavioural difficulties, and occurrence of maladaptive behaviour. It must be admitted that many of the studies are episodic and of fragmentary character. There is a lack of research examining the causes of psychological difficulties (internal - related to emotions and external - connected with the environment, family and school). Studies analysing the effects of seasonality on the manifestations of diseases and changes in psycho-emotional conditions often include the contingent of elderly people, but there is a lack of such studies that are subject to young people. Research hypothesis: schoolchildren encounter more psychological functioning difficulties in autumn than in spring. Research aim was to establish the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old schoolchildren in the periods of autumn and spring. Research objectives: 1. Assess the effect of seasonality on the physical activity of 16–18 –year–old adolescents and the expression of the encountered psychological functioning difficulties. 2. Establish the physical activity and the expression of psychological functioning difficulties for 16–18... [to full text]