Rūšiavimo algoritmų sudėtingumo analizių galima atrasti be problemų, todėl pagrindinė šio darbo idėja buvo sukurti rūšiavimo algoritmų vizualizavimą. Šiame darbe buvo sukurtas trijų paprastųjų rūšiavimo algoritmų (įterpimo, burbulo ir išrinkimo), bei dviejų greitųjų rūšiavimo algoritmų (Šelo ir sąlajos) vizualizavimas. Darbe taip pat galima skaičiuoti rūšiavimo algoritmų rūšiuojamą laiką. / There is a lot of complexity analysis of sorting algorithms can be found without problems, so the main idea of this work was to create a visualization of sorting algorithms. This work was created three simple sorting algorithms (insertion sort, bubble sort and selection sort), and two high-speed sorting algorithms (Shell sort and merge sort) visualization. This program is capable of calculating sorting time of sorting algorithm for further sorting algorithm complexity analysis.

Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto gyventojų atliekų rūšiavimo motyvacijų sąsajas su Eko taškų įkūrimu. Uždaviniai: Įvertinti Kauno miesto gyventojų motyvaciją bei įpročius rūšiuoti atliekas. Nustatyti Kauno miesto gyventojų motyvacijos bei įpročių rūšiuoti atliekas sąsajas su Eko taškų įkūrimu. Metodika: Tyrimas buvo atliktas 2013 m. lapkričio – 2014 m. vasario mėnesiais. Anoniminės anketos būdu apklausti 271 Kauno miesto gyventojai. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS v20. Surinktų duomenų skirtumų patikimumas buvo vertinamas chi kvadrato (χ2) kriterijumi. Statistinė išvada laikyta patikima, kai p < 0,05. Rezultatai. Kauno miesto gyventojų rūšiavimo motyvacijos veiksniai: ekonominės naudos (patogumo) - 48 proc., aplinkos apsaugos (vertybiniai) - 33 proc. ir socialinio priklausomumo (bendruomeniškumo) – 19 proc. (p<0,05). Daugiausia gyventojai atskiria: stiklo taros (99,3 proc.), makulatūros (62,3 proc.) ir PET gėrimų taros (55,7 proc.) (p<0,05). Eko taškais naudojasi - 62,8 proc. visų rūšiuojančių stiklo tarą, 54,3 proc. – rūšiuojančių PET gėrimų tarą. Rūšiavimui sudarytas galimybes vertino puikiai 79,9 proc. makulatūrai šalinti naudojančių Eko taškus, o specialiuosius konteinerius tik 19,0 proc., 86,4 proc. stiklo tarai šalinti naudojančių Eko tašką, o specialiuosius konteinerius tik 33,3 proc. (p<0,05). 70,8 proc. kiekvieną dieną ir 78,9 proc. kiekvieną savaitę atskiriantiems stiklo tarą, 78,2 proc. kartą į savaitę... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate interfaces between waste sorting motivations of Kaunas city residents and the establishment of Eco points. Objectives: To evaluate waste sorting motivations and habits of Kaunas city residents; to determine the interfaces between Kaunas residents’ motivations and habits related to waste sorting and establishment of the Eco points. Methodology: The study has been started on November, 2013 and completed February, 2014. 271 of Kaunas city residents were interviewed by Anonymous questionnaires. Statistical analysis was performed using statistical software package SPSS v20. The reliability of the collected data differences was evaluated by chi-square (χ2) criteria. Statisted result is reliable if the p-value< 0.05. Results. Waste sorting motivation factors of Kaunas city residents: economical benefits (convenience) - 48%, environmental protection values – 33%. and social belonging (community factor) – 19% (p < 0.05). Mostly residents sort this waste: glass containers (99.3%), waste paper (62.3%) and PET beverage containers (55.7%) (p < 0.05). Conditions for waste sorting were evaluated as perfect by: 79.9% of those who sort waste-paper by using Eco points and only 19.0% of those who sort waste-paper by using special containers; 86.4% of residents who sort glass containers by using Eco points and only 33.3% of those who sort glass containers by using special containers (p < 0.05). 70.8% of respondents sorted glass containers every day and 78.9% were... [to full text]

Atliekų problema šiuo metu yra pripažinta svarbiausia ir sudėtingiausia aplinkos apsaugos sritimi. Atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo, todėl čia ypač svarbus visuomenės švietimas ir mokymas. Atsižvelgiant į tai, kad sėkmingo atliekų rūšiavimo prielaida yra aplinkosauginis švietimas, galima teigti, jog viena iš priemonių jam įgyvendinti yra mokyklų vykdomos iniciatyvos. Tačiau išryškėja problema, jog dėmesys jų įgyvendinimui nėra pakankamas, nes mokyklų atliekų rūšiavimo iniciatyvos nėra vertinamos ir analizuojamos, siekiant nustatyti jų veiksmingumą. Darbe remiantis mokslinės literatūros analize ir empirinio tyrimo duomenimis ši problema išspręsta. Nustatytas darbo tiklas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos mokyklų atliekų rūšiavimo iniciatyvas. Darbo pirmame skyriuje aptartas aplinkosauginio švietimo vaidmuo, siekiant ugdyti asmenį sąmoningai suvokiantį atliekų rūšiavimo svarbą. Išanalizuoti Lietuvos ir užsienio autorių mokslo darbai. Panaudoti lyginimo ir apibendrinimo metodai bendroms tendencijoms ir įžvalgoms pateikti. Antrame skyriuje, reminatis Tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų analize, išanalizuotas aplinkosauginio švietimo teisinis reglamentavimas ir nustatytas teisinis pagrindas atliekų rūšiavimo iniciatyvų vykdymui Lietuvos mokyklose. Trečiame skyriuje naudojant duomenų analizės metodą nustatytos ir išanalizuotos Lietuvos mokyklose vykdomos atliekų rūšiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The waste problem is now recognized as the most important and difficult area of environmental protection. Waste collection and initial sorting depends largely on the goodwill and awareness of society, so education and training of society are very important. In respect that the environmental education is an assumption for a success of waste sorting, it can be argued that one of the tools to implement it is schools’ initiatives. However, there is a problem that the focus on the implementation of these initiatives is not sufficient because the schools’ waste sorting initiatives are not evaluated and analyzed in order to determine their effectiveness. In this paper this problem is solved on the basis of scientific literature and data of empirical study. In the first section of paper it is discussed the role of environmental education on a purpose to educate a person consciously understanding the importance of waste sorting. Scientific works of Lithuanian and foreign authors’ were analyzed. The comparison and summary methods were used in order to submit the common trends and providences. In the second section on the basis of International, European Union and Lithuanian legislation analysis, legal regulation of environmental education was analyzed, and a legal basis to implement waste sorting initiatives at schools of Lithuania was identified. In the third section using the method of data analysis the waste sorting initiatives implemented by Lithuanian schools were identified... [to full text]