Darbe analizuotas religijų dialogas ir jo plėtotei būtina sąlyga - tolerancijos buvimas. Globalėjančiame pasaulyje tolerancijos ugdymas padeda įgyvendinti teisingumą, taikų įvairių religijų sugyvenimą. Šiandieninė religijų dialogo situacija Lietuvoje atskleidžiama, analizuojant Bažnyčios Susirinkimų dokumentus, Lietuvos Respublikos įstatymus, vyriausybės nutarimus, Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas bendrojo lavinimo mokyklų programas. Apžvelgiamas Lietuvos religinių bendruomenių indėlis į tarpusavio toleranciją, kuri vykdoma ekumeninio judėjimo pagrindu.Aptartos teorinės ir praktinės konfesijų dialogo suderinamumo kliūtys, ištirta moksleivių nuostata tarpreliginio dialogo ir tolerancijos klausimu. Atkreiptas dėmesys į visuomenės religinio bei etinio švietimo būtinumą ir galimybes vertybių pervertinimo situacijoje. / A dialogue and the necessary condition for its development – the presence of tolerance were analyzed in this work. In today’s world of globalization the raising of tolerance is helpful in implementing justice and peaceful living in concord among the religions. The present situation of the dialogue between religions in Lithuania is revealed by analyzing the documentation of Church Assemblies, the laws of the Lithuanian Republic, the governmental legal acts, the secondary school curriculums confirmed by the Ministry of Education and Science. The work is also reviewing the input of the Lithuanian religious communities into common tolerance, which is performed on the basis of ecumenical movement. The theoretical and practical compatibility obstacles of the confessions’ dialogue are discussed as well as pupils’ attitude towards the issue of inter-religious dialogue and tolerance is investigated. The attention is paid on the necessity of religious and ethic education in the society and the possibilities of the reassessment of values in this situation.

Darbe siekiama atskleisti krikščioniškųjų vertybių reikšmę religiniam pradinių klasių mokinių ugdymui ir nustatyti krikščioniškųjų religinių žinių įtaką pradinių klasių mokiniams. Taip pat aptariama religinio ugdymo samprata ontologinių religinio ugdymo pagrindų kontekste, atskleidžiama religinių vertybių svarba krikščioniškajame ugdyme, gilinamasi į įvairius vertybinio ugdymo mokykloje ir šeimoje aspektus. Tiriama religinio ugdymo proceso ir ugdymo sąlygų, perteikiamų žinių ir pasaulėžiūros evoliucionavimo sąveika. Tyrimų rezultatai parodė, kad religinis ugdymas tampriai siejasi su vertybėmis, kurios ugdomos šeimos, mokyklos ir Bažnyčios aplinkoje. Kita vertus, religinės vertybės tampa žmogaus gyvenimo dvasiniu pamatu ir įgalina jį tapti laisvu ir kilniu asmeniu, galinčiu atsakingai kurti savo gyvenimą ir dalyvauti sociume. / This paper aims at presenting the importance of the meaning of Christian values within religious education of primary school children and to determine how the Christian religious knowledge influences them. The concept of religious education within the context of ontological basis of religious education is discussed, the importance of religious values in religious education is established and various aspects of development of those values in schools and within families are analyzed. The relation between the process of religious education, the conditions of education, the subject matter and the development of the viewpoint is analyzed. The research data has shown that religious education is closely related with the values that are developed in families, schools and the Church. On the other hand, religious values become the basis of the spiritual life of a human being and enable him/her to become a free and noble person able to responsibly live his/her life and to fully function in society.

Magijos samprata moksliniame diskurse neišvengiamai atskleidžia ne tik mokslininko ar tiriamos visuomenės sampratas, bet ir išryškina perskyras. Taip atsiranda poreikis plėsti sampratos ribas, telkiantis ne tik į praktinę magijos pusę, bet ir į bendrus maginės pasaulėžiūros aspektus. Šiuo tyrimu, remiantis Lietuvos studentų magijos ir religijos sampratomis, maginėmis-religinėmis praktikomis, antgamtinio pasaulio suvokiniais, patirtimis, siekiama atskleisti magijos supratimo įvairovę. Išanalizavus studentų magijos ir religijos sampratas, studentams būdingas magines-religines praktikas, atskleidžiamos studentams būdingiausios magijos ir religijos sampratos, maginių-religinių praktikų ypatumai. Disertacijoje tiriamos ne tik studentų magijos ir religijos sampratos, maginės-religinės praktikos, bet ir antgamtinio pasaulio patirtys ir suvokiniai, kuriuose magija atsiskleidžia kaip bendražmogiškos pasaulėžiūros dalis. Tokiame kontekste išryškėja magijos suvokimo dualizmas – atsispindi du skirtingi jos matymo būdai. Viena vertus, magija atsiskleidžia kaip į tikslą orientuotų praktikų, veiksmų visuma. Kita vertus, studentų maginėse-religinėse praktikose atsispindintys antgamtinio pasaulio suvokiniai, antgamtinio pasaulio patirtys atskleidžia magiją kaip prisidedančią prie žmogaus pasaulėžiūros formavimosi. / The concept of magic in a scientific discourse inevitably reveals not only the concepts of a scientist or a society that is being researched but also highlights disjunctions between them. This causes a need to widen the boundaries of the concept focusing both on the practical side of magic and the common aspects of a magic worldview. The object of the research is to reveal a variety of understanding magic based on concepts of magic and religion, magico-religious practices, and Otherworld experiences and conceptions of Lithuanian students. The analysis of students‘ concepts of magic and religion and magico-religious practices revealed the most common concepts and features of magico-religious practices in the group researched. The dissertation explores not only students‘ concepts of magic and religion and magico-religious practices but also Otherworld experiences and conceptions, which reflect magic as a part of the common human worldview. In such context dualism in perception of magic comes to light; two different ways of perceiving magic are reflected. On the one hand magic reveals itself as the whole of actions oriented towards an aim. On the other hand students‘ Otherworld experiences and conceptions that reflect themselves in student’s magico-religious practices reveal magic as a contributory element in a person’s worldview formation.

The concept of magic in a scientific discourse inevitably reveals not only the concepts of a scientist or a society that is being researched but also highlights disjunctions between them. This causes a need to widen the boundaries of the concept focusing both on the practical side of magic and the common aspects of a magic worldview. The object of the research is to reveal a variety of understanding magic based on concepts of magic and religion, magico-religious practices, and Otherworld experiences and conceptions of Lithuanian students. The analysis of students‘ concepts of magic and religion and magico-religious practices revealed the most common concepts and features of magico-religious practices in the group researched. The dissertation explores not only students‘ concepts of magic and religion and magico-religious practices but also Otherworld experiences and conceptions, which reflect magic as a part of the common human worldview. In such context dualism in perception of magic comes to light; two different ways of perceiving magic are reflected. On the one hand magic reveals itself as the whole of actions oriented towards an aim. On the other hand students‘ Otherworld experiences and conceptions that reflect themselves in student’s magico-religious practices reveal magic as a contributory element in a person’s worldview formation. / Magijos samprata moksliniame diskurse neišvengiamai atskleidžia ne tik mokslininko ar tiriamos visuomenės sampratas, bet ir išryškina perskyras. Taip atsiranda poreikis plėsti sampratos ribas, telkiantis ne tik į praktinę magijos pusę, bet ir į bendrus maginės pasaulėžiūros aspektus. Šiuo tyrimu, remiantis Lietuvos studentų magijos ir religijos sampratomis, maginėmis-religinėmis praktikomis, antgamtinio pasaulio suvokiniais, patirtimis, siekiama atskleisti magijos supratimo įvairovę. Išanalizavus studentų magijos ir religijos sampratas, studentams būdingas magines-religines praktikas, atskleidžiamos studentams būdingiausios magijos ir religijos sampratos, maginių-religinių praktikų ypatumai. Disertacijoje tiriamos ne tik studentų magijos ir religijos sampratos, maginės-religinės praktikos, bet ir antgamtinio pasaulio patirtys ir suvokiniai, kuriuose magija atsiskleidžia kaip bendražmogiškos pasaulėžiūros dalis. Tokiame kontekste išryškėja magijos suvokimo dualizmas – atsispindi du skirtingi jos matymo būdai. Viena vertus, magija atsiskleidžia kaip į tikslą orientuotų praktikų, veiksmų visuma. Kita vertus, studentų maginėse-religinėse praktikose atsispindintys antgamtinio pasaulio suvokiniai, antgamtinio pasaulio patirtys atskleidžia magiją kaip prisidedančią prie žmogaus pasaulėžiūros formavimosi.

Darbe yra atliekama teorinė pasaulietinių ir religinių nevyriausybinių organizacijų veiklos ypatybių , padedant spręsti pradinukų socialines problemas, analizė. Iškeltos hipotezės: 1. Pasaulietinės ir religinės NVO taiko panašius veiklos metodus padėti pradinukams (Nulinė hipotezė). 2. Religinių ir pasaulietinių NVO darbe su vaikais ir tėvais dar nėra plačiai taikomi socialinio dalyvavimo ir partnerystės principai. 3. Mokyklų pedagogai turi įvairias nuostatas ir lūkesčius dėl NVO dienos centrų. Šie lūkesčiai priklauso nuo NVO vykdomos veiklos (Alternatyvioji hipotezė). Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti pasaulietinių ir religinių nevyriausybinių organizacijų veiklos ypatybes, padedant spręsti pradinukų socialines problemas. Atlikta statistinė (aprašomoji vidurkių; neparametrinė; vienafaktorinė dispersinė; koreliacinė bei regresinė) surinktų duomenų analizės. Empirinėje dalyje nagrinėjamas darbas su vaikais socialinio dalyvavimo aspektu, apimantis: darbą su tėvais (Partnerystės modelis), tarpininkavimą, partnerystę su institucijomis , vertybių laikymąsi NVO dienos centruose. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimas parodė, kad stengiamasi taikyti vaikų socialinio dalyvavimo principus NVO; į NVO gyvenimą stengiamasi įtraukti ir tėvus, tačiau tam ne visada pakanka tėvų motyvacijos ar NVO surandamų būdų tai motyvacijai kelti. Taigi hipotezė apie socialinį dalyvavimą ir partnerystę NVO iš dalies pasitvirtino. 2... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of theoretical world and religious non-governmental organizations peculiarities of activity starting to solve infants' problems has been done in the work. The hypothesis has been enthroned: 1. World NGO and religious NGO apply similar methods of activity to help infants (Zero hypothesis). 2. In religious and world NGO work with children and parents social participation and partnership’s principles. 3. Schools pedagogues have various attitudes and expectations to NGO day centers which depend on NGO work activity (Alternative hypothesis). According to the questionnaire method, the research has been done and the aim of this research – to investigate peculiarities of world and religious non-governmental organizations which would help to solve infants’ problems. Statistical data analysis (describing averages’, non-parametrical analysis, one factor dispersive analysis, correlation and regression analysis) has been done. 47 NGO day centers workers, children's parents and 79 pedagogues who are working with infants from Lithuania have participated in the research. The work with infants in social aspect, work with parents (Partnership model), intermediation, partnership with institutions, pursuance of values in NGO day centers are analyzing in the empirical part. The most important conclusions of the empirical research are: 1. The research showed that there is trying to apply children's social participation principles in NGO, to involve parents in the life of NGO... [to full text]