Daugiau kaip 6000 metų žmonija pažįsta stebuklingą natūralių eterinių aliejų poveikį. Praėjusio amžiaus pradžioje vėl buvo susidomėta eteriniais aliejais ir aromaterapija. Bet dar nėra pakankamiai išsamiai ištirtas jų poveikis ir veikimo mechanizmas. Taigi eterinių aliejų poveikio analizė yra tikrai aktuali. Mano pasirinkta tyrimo metodika remiasi plačiai naudojamų levandos ir rozmarino eterinių aliejų bei kognityvinių testų pasirinkimu. Panaudojant regimosios atminties, dėmesio koncentracijos, reakcijos laiko ir budrumo lygio bei emocinio pokyčio testus buvo sudaryta eksperimento schema. Kaip fiziologinis parametras buvo matuojamas kraujospūdis. Tyrimai buvo atliekami su dviem antagonistinio poveikio aliejais (levandos ir rozmarino), o kaip kontrolė buvo naudojamas vanduo. Levandos ir rozmarino eteriniai aliejai statistiškai patikimo poveikio regimosios atminties, dėmesio koncentracijos, budrumo lygio ir reakcijos laiko testams neturi. Taip pat negalima išskirti statistiškai patikimo eterinių aliejų poveikio kraujospūdžiui. / The fascinating powers of the essential oils have been known for more than 6000 years. In the beginning of the last century people discovered aromatherapy and essential oils once again. But the effects and mechanisms of their action are not well known. So the analysis of the essential oils is quite necessary. The methodology I have chosen is based on the use of the most commonly used lavender and rosemary essential oils and cognitive tests. The scheme of the experiment is based on the use of visual memory tests, concentration of attention, response reaction, alertness and emotional change. Blood pressure was monitored as one of the physiological parameters. Two antagonist essential oils were used during the experiment. Water was used for control experiments. Lavender and rosemary essential oils have no statistically proven influence on the performance of visual memory, concentration of attention, response reaction, alertness and emotional change. The result of experiments was unable to demonstrate statistically significant differences between two groups under investigation due to the small number of included events.

Darbo tikslas: atlikti preparatų, turinčių augalinių žaliavų kaupiančių rozmarino rūgštį, sudėčių palyginamąją analizę, nustatyti bendrą fenolinių junginių kiekį, rozmarino rūgšties kiekį ir antioksidacinį aktyvumą. Darbo uždaviniai:  Išrinkti preparatus su rozmarino rūgštimi;  Atlikti šių preparatų sudėčių palyginamąją analizę;  Nustatyti ir palyginti bendrą fenolinių junginių kiekį preparatuose;  Nustatyti ir palyginti rozmarino rūgšties kiekį ESC metodu;  Nustatyti ir palyginti antioksidacinį aktyvumą. Tyrimo objektai ir metodai: preparatai, turintys augalines žaliavas, kaupiančias rozmarino rūgštį ir kvapiųjų rozmarinų skystasis ekstraktas. Bendras fenolinių junginių kiekio nustatymas atliktas spektrofotometriniu būdu, naudojant standartinį Folin – Ciocalteu reagentą. Rozmarino rūgšties kiekis preparatuose nustatytas ESC metodu. Antioksidacinis aktyvumas nustatytas DPPH radikalo sujungimo metodu. Literatūros analizės metodu atlikta rozmarino rūgšties preparatų sudėčių analizė. Išvados: Tyrimams išrinkti 3 kompleksiniai preparatai su kvapiųjų rozmarinų augaline žaliava ir skystasis rozmarinų ekstraktas. Daugiausia kvapiųjų rozmarinų žaliavos ir RR kiekio RPD buvo keturkomponentiniame Verdin. Žaliavos dalis sudaro 50,68 % preparato. Atlikus bendro fenolinių junginių kiekio tyrimą, nustatyta, kad didžiausias fenolinių junginių kiekis yra skystajame rozmarinų ekstrakte (160,34 RRE mg/ml) (P<0.05). Didžiausias rozmarino rūgšties kiekis rastas skystajame rozmarinų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to make comparable analysis of preparations containing plant materials accumulating rosmarinic acid, determine the total phenolic compound content, rosmarinic acid content and compare antioxidant activity. Objective:  Elect the preparations with rosmarinic acid;  Make the comparative analysis of compositions of these preparations;  Determine and compare the total phenolic compound content;  Determine and compare the rosmarinic acid content using HPLC method;  Determine and compare their antioxidant activity. Objects and methods: products with plant materials accumulating rosmarinic acid and rosemary leaf liquid extract. Total content of phenolic compounds was carried out spectrophotometrically using a standart Folin- Ciocalteu reagent. Rosmarinic acid content was determined by HPLC method. Antioxidant activity determined by DPPH radical scavenging method. The comparable analysis of products composition performed by literary analysis method. Conclusion: For research were selected 3 complex preparations with rosemary plant material and liquid rosemary extract. The highest quantity of raw rosemary material and RR quantity in RDD had Verdin, the preparation containing 4 components. Rosemary plant material makes 50,68 % in the preparation. Total phenolic compounds study showed that the highest amount of phenolic coumpounds had liquid rosemary extract (160,34 RAE mg/ml). The biggest quantity of rosmarinic acid was found in liquid rosemary extract (0.03 mg/ml). Combined... [to full text]