Darbo tikslas: atlikti preparatų, turinčių augalinių žaliavų kaupiančių rozmarino rūgštį, sudėčių palyginamąją analizę, nustatyti bendrą fenolinių junginių kiekį, rozmarino rūgšties kiekį ir antioksidacinį aktyvumą. Darbo uždaviniai:  Išrinkti preparatus su rozmarino rūgštimi;  Atlikti šių preparatų sudėčių palyginamąją analizę;  Nustatyti ir palyginti bendrą fenolinių junginių kiekį preparatuose;  Nustatyti ir palyginti rozmarino rūgšties kiekį ESC metodu;  Nustatyti ir palyginti antioksidacinį aktyvumą. Tyrimo objektai ir metodai: preparatai, turintys augalines žaliavas, kaupiančias rozmarino rūgštį ir kvapiųjų rozmarinų skystasis ekstraktas. Bendras fenolinių junginių kiekio nustatymas atliktas spektrofotometriniu būdu, naudojant standartinį Folin – Ciocalteu reagentą. Rozmarino rūgšties kiekis preparatuose nustatytas ESC metodu. Antioksidacinis aktyvumas nustatytas DPPH radikalo sujungimo metodu. Literatūros analizės metodu atlikta rozmarino rūgšties preparatų sudėčių analizė. Išvados: Tyrimams išrinkti 3 kompleksiniai preparatai su kvapiųjų rozmarinų augaline žaliava ir skystasis rozmarinų ekstraktas. Daugiausia kvapiųjų rozmarinų žaliavos ir RR kiekio RPD buvo keturkomponentiniame Verdin. Žaliavos dalis sudaro 50,68 % preparato. Atlikus bendro fenolinių junginių kiekio tyrimą, nustatyta, kad didžiausias fenolinių junginių kiekis yra skystajame rozmarinų ekstrakte (160,34 RRE mg/ml) (P<0.05). Didžiausias rozmarino rūgšties kiekis rastas skystajame rozmarinų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to make comparable analysis of preparations containing plant materials accumulating rosmarinic acid, determine the total phenolic compound content, rosmarinic acid content and compare antioxidant activity. Objective:  Elect the preparations with rosmarinic acid;  Make the comparative analysis of compositions of these preparations;  Determine and compare the total phenolic compound content;  Determine and compare the rosmarinic acid content using HPLC method;  Determine and compare their antioxidant activity. Objects and methods: products with plant materials accumulating rosmarinic acid and rosemary leaf liquid extract. Total content of phenolic compounds was carried out spectrophotometrically using a standart Folin- Ciocalteu reagent. Rosmarinic acid content was determined by HPLC method. Antioxidant activity determined by DPPH radical scavenging method. The comparable analysis of products composition performed by literary analysis method. Conclusion: For research were selected 3 complex preparations with rosemary plant material and liquid rosemary extract. The highest quantity of raw rosemary material and RR quantity in RDD had Verdin, the preparation containing 4 components. Rosemary plant material makes 50,68 % in the preparation. Total phenolic compounds study showed that the highest amount of phenolic coumpounds had liquid rosemary extract (160,34 RAE mg/ml). The biggest quantity of rosmarinic acid was found in liquid rosemary extract (0.03 mg/ml). Combined... [to full text]

Darbo tikslas ‒ ištirti drėgnio įtaką susmulkinto gluosninio žilvičio savaiminiam kaitimui ir šilumos sklaidai pjaustinio sampile. Atlikti tyrimai ir literatūros analizė leidžia teigti, kad didelis drėgmės kiekis lemia pjaustinio biologinį aktyvumą, taip pat jo tankį, poringumą ir kitas savybes. Susidaro palankios sąlygos pjaustinio savaiminio kaitimo procesui, kuris siejamas su medienos audinių kvėpavimu, grybų ir bakterijų veikla, biodegradacijos proceso intensyvumu bei medienos pjaustinio savaiminio užsiliepsnojimo rizika. Atlikus tyrimus nustatyta, jog didžiausiu biologiniu aktyvumu (800 ÷ 340 W/(t•h)) pasižymi nuo 50 % iki 33 % drėgnio gluosninio žilvičio pjaustinys. Jam džiūstant toliau, išskiriamas šilumos srautas intensyviai mažėja ir išdžiūvus iki 12 % drėgnio, tampa visiškai biologiškai neaktyvus. Nustatyta, jog medienos pjaustinio temperatūrinis laidis nevienodas įvairuojant jo drėgniui. Temperatūrinio laidžio maksimali vertė 21,6 m2/s fiksuota, kai gluosnių pjaustinio drėgnis siekė 30 %. / The aim of this paper is to explore the influence of humidity to self‒heating and thermal dissipation pile chaff to cut Salicaceae osier. Performed research and analysis of literature suggests that high moisture content determines the biological activity of carving its density, porosity and other properties. It creates favourable conditions for self‒heating process of carving, which is associated with the wood tissue of breath, fungi and bacteria activity, biodegradation process, the intensity of wood carving and the risk of spontaneous ignition. The investigation revealed that the highest biological activity (800 ÷ 340 W/(t•h)) have between 50 % and 33 % of humidity Oyster osier chops. Further drying, heat flow decreases intensively and drying up to 12 % humidity, it is completely becoming biological inactive. It was found that the conductivity of wood carving temperature difference of unequal moisture. Thermal conductivity maximum value of 21,6 m2/s fixed, the willow carving moisture content was 30 %.

The effect of organic and mineral fertilizers on biological activity of different genesis soils in long-term crop rotation trials was determined. Biological activity was diverse in the soils of different genesis and it activity correlated with some soil chemical properties. Organic and mineral fertilizers and their combinations more increased biological activity in the soil than only mineral fertilizers. Mineral fertilizers suppressed dehydrogenase and alkaline phosphatase activity (180 kg ha-1) with phosphorus and potassium fertilizers. The relationship between the crops grown, their yield and enzyme activity and respiration intensity in the soil was investigated.