Darbe pateikiama įvairiais aspektais išnagrinėta L. S. Černiauskaitės romano Kvėpavimas į marmurą kalbinė raiška. Analizuojamas antraštės ir kūrinio bei atskirų jo dalių santykis, aptariama romano leksika, semantinės stiliaus figūros, sinonimiškai vartojamos kalbos priemonės. Dėmesys skiriamas ir romano sakinių įvairovei: aiškinamasi, kokiomis laiko formomis konstruojamas pasakojimas, kokios struktūros sakiniai dominuoja, kaip jie siejami, aptartos ir sintaksinės figūros. Romano tekstas yra ne tik prasmiškai ir formaliai siejamas, bet ir skaidomas – aptariama kompozicinė ir stilistinė teksto segmentacija. / Linguistic expression of the novel Kvėpavimas į marmurą (Breatning into Marble) by Laura Sintija Černiauskaitė analyzed from various aspects which presented in the thesis. The relation of the title and separate part of the novel are analyzed, the vocabulary, semantic stylistic devices, linguistic means used synonymously are discussed. The attention is paid also to variety of the novel sentences: the tenses constructing the narration are analyzed, the dominating sentence structures, their relation, syntactical figures are discussed. The text of the novel is related not only meaningfully and formally, but is also separated – compositional and stylistic segmentation of the text is discussed.

Darbo objektas - vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai literatūrologų R. Brūzgienės, J. Sprindytės, A. Kalėdos tekstuose. Tyrimo objektas - tirti vientisinius ir sudėtinius sakinius bei jų tipologiją. / The work object - types of simple and composite sentences in R. Brūzgienė's, J. Sprindytė's, A. Kalėda's texts. The aim of research - investigate simple and composite sentences and their typology.

Lietuvių kalba išsiskiria ne tik turtingu žodynu, bet ir plačiomis galimybėmis mintis reikšti įvairios sandaros sakiniais: vientisiniais (asmeniniais dvinariais ir asmeniniais vienanariais, beasmeniais, asmeninių sakinių modifikacijomis), sudėtiniais (sujungiamaisiais, prijungiamaisiais, bejungtukiais, mišriaisiais). Mokinys, baigęs dešimtą klasę, turėtų išmanyti visas lietuvių kalbos sakinių rūšis, sandarą ir funkcijas, turėtų gebėti laisvai teorines žinias taikyti praktikoje – rašyti ir kalbėti funkcionaliais, įvairios sandaros sakiniais. Darbo tema – mokinių rašinių sakinio sandra ir funkcijos. Kalbant apie rašinius, daug dėmesio skiriama paties rašinio turiniui, stiliui, formai. Mokinių rašinių sakinio sintaksė ir funkcijos yra mažai tyrinėtos, nėra ištirta, kokios sandaros sakiniai mokinių rašiniuose dominuoja, o kokios sandaros vartojami retai, kas gali turėti įtakos mokinių rašinių sakinio struktūrai ir funkcijoms, neaišku, ar su amžiumi, lyginant 9–12 klasių mokinių sakinius, sakinio struktūra sudėtingėja. Ištyrus 60 vyresniųjų klasių (9–12) rašinių, galima pastebėti, kad mokiniai iš tiesų geba vartoti įvairių funkcinių tipų ir įvairios sandaros sakinius. Taip pat galima teigti, kad rašinio žanras turėjo įtakos funkcinių sakinių tipų vartojimui. Sakinių sandara taip tiesiogiai su rašinio žanru ar mokinių amžiumi susijusi nebuvo. Vyresniųjų klasių mokiniai vartojo sudėtingos struktūros sakinių, kurių visiškai nevartojo arba vartojo minimaliai jauniausi iš tirtų... [toliau žr. visą tekstą] / The Lithuanian language is not only prominent in its rich vocabulary but also there are quite a lot of possibilities to express ideas and thoughts using different sentence structures, such as: simple sentences (personal binomial and personal monomial, impersonal, modifications of personal sentences), complex sentences (coordinate, subordinate, parataxis and composite). The tenth form leaver should know all kinds of sentences, sentence structure and its function. He/she should be able to use all his/her theoretical knowledge in practice, it means he/she should be able to speak and write using functional, various sentence structures. The theme of the work – sentence structure and function in schoolchildren‘s essays. Considering essays themselves, a lot of attention is paid to the context, style and form of the essay. There was little research done of sentence syntax and function in schoolchildren’s essays. There was no research done what kind of sentence structure dominate in schoolchildren essays, what sentence structure is rarely used and what makes an influence which sentence structure and function to use. Moreover, it is not clear, if sentence structure becomes more complex according to the schoolchild’s age, comparing schoolchildren’s essays of the 9th–12th form. After examining 60 essays of senior schoolchildren (the 9th–12th form) some statements could be made. Firstly, schoolchildren are really capable of using sentences of various functional styles and different... [to full text]