Sudėtiniai sudėtingieji sujungiamieji sakiniai J. Avyžiaus prozoje Santrauka Darbe nagrinėjami sudėtiniai sudėtingieji sujungiamieji sakiniai, vartojami J. Avyžiaus prozoje. Iš viso surinkta ir darbe kaip tiriamoji medžiaga vartota 875 sakiniai. Darbo tikslas yra ištirti sudėtinių sudėtingųjų sujungiamųjų sakinių komponentų tarpusavio santykius bei reikšmes. Rengiant darbą naudotasi aprašomuoju, kiekybiniu metodais. Sudėtiniai sudėtingieji sujungiamieji sakiniai yra gana įvairūs pagal juos sudarančius komponentus, t. y. vieni tų komponentų atitinka vientisinius sakinius, kiti – sudėtinius paprastuosius ar sudėtinguosius sakinius. Pagal komponentų tarpusavio santykius bei komponentus jungiančius jungtukus, sakiniai yra keturių sujungimo tipų: a) sudedamojo, b) gretinamojo ir priešinamojo, c) skiriamojo bei d) paremiamojo. J. Avyžiaus prozoje vartojami įvairių reikšmių sudėtingieji sujungiamieji sakiniai. Šios reikšmės priklauso nuo sujungimo tipo, jungtukų ir sakinius sudarančių komponentų semantikos. Vyrauja neatitikimo, priešinamosios bei gretinamosios reikšmės sakiniai, o išskaičiuojamosios, pažymimosios ir sąlygos sakinių yra mažiausiai. Darbe nagrinėjami sintaksiniai sinonimai. Sintaksiniais sinonimais laikomi sakiniai, turintys tą pačią gramatinę reikšmę, skirtingą gramatinę išraišką, galintys vienas kitą pakeisti. Sinonimiškumo ryšiais siejami: a) jungtukiniai ir bejungtukiai sakiniai, b) sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai. / The Compound Complex Sentences in J. Avyzius’ Fiction Summary The object of the present thesis is compound complex sentences in Jonas Avyzius’ fiction. 875 sentences have been found and used as the object of the study. The aim of the thesis is to analyze the relationship and meanings between the components of compound complex sentences. The methods of the analysis are diachronic descriptive and quantitative analytical. Compound complex sentences are rather miscellaneous according to the components they are made of. Some of the components correspond to simple sentences while others match up to compound simple or complex sentences. According to the relationship between the components and the conjunctions that join them, the types of joining sentences together are as follows: a) copulative b) comparative and contrastive c) disjunctive and d) corroborative. Compound complex sentences of various meanings are used in Avyzius’ fiction. The meanings depend on the type of coordination and the semantics of junctions and the components of sentences. The sentences of incongruity as well as of comparative and contrastive meanings are dominating, while the sentences of enumeration, attribute and condition are found the least. Another object of the present analysis is syntactic synonyms which are the sentences having the same grammatical meaning, different grammatical aspect and which are interchangeable. The following sentences are connected synonymically: a) syndetic and asyndetic... [to full text]

The aim of this study is to present a contrastive analysis of verbal complement that-clauses in English and Lithuanian and to describe, contrast and compare the cases of that deletion in them on the basis of corpus evidence. Matrix verbs from three semantic domains, viz. saying, thinking, and discovering, were investigated in the spoken, fiction, newspaper, and magazine registers of the BNC and LLC corpora. The methods chosen for the study were qualitative analysis as well as contrastive and content analysis. The corpus evidence demonstrated that zero-that complement clauses are by far more frequent in English than in Lithuanian in all registers considered. The deletion of that in Lithuanian appeared to be likely in case the complement clause is preceded by an evidential marker, such as esą, neva “supposedly”, girdi “(you) hear”, tarsi, lyg “as if”, or gal “maybe”, adopting the function of the complementizer, which is not the case in English. The corpus evidence also revealed that in both languages complement zero-that clauses share a structural peculiarity known as closeness of the clause juncture and are likely to occur with the most frequent verbs in both languages: say, think, and know. Another similarity is that in both languages matrix clauses followed by zero-that complements can be confused with comment clauses. Further quantitative corpus-based researches of Lithuanian complement clauses must be carried out in order to measure the influence of the contextual factors... [to full text] / Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti anglų bei lietuvių kalbos prijungiamuosius aiškinamuosius sakinius bei remiantis tekstynų duomenimis aprašyti ir palyginti jungtuko kad/jog praleidimo atvejus tokio tipo sakiniuose. Aiškinamieji sakiniai, valdomi kalbėjimo, mąstymo bei suvokimo veiksmažodžių, buvo išnagrinėti BNC ir LLC tekstynų šnekamosios kalbos, grožinės literatūros bei publicistikos registruose. Tyrimas grindžiamas lyginamosios ir kontekstinės analizės metodais bei kokybinės analizės metodu aprašant ir lyginant iš tekstynų surinktus duomenis. Surinkti tekstynų duomenys rodo, kad prijungiamieji aiškinamieji sakiniai su praleistu jungtuku kad/jog žymiai būdingesni anglų nei lietuvių kalbai. Paaiškėjo, kad jungtuko kad/jog nebuvimas lietuvių kalboje tikėtinas, jei šalutinis dėmuo pradedamas evidencialumo raiškos priemonėms priskiriamais žodžiais esą, neva, lyg, tarsi ir girdi, kurie šiuolaikinėje lietuvių kalboje neretai atlieka jungtukų funkciją, bet anglų kalbai tokios struktūros nebūdingos. Abiejose kalbose jungtukas kad/jog dažniau praleidžiamas su dažniausiai kalboje vartojamais veiksmažodžiais. Anglų ir lietuvių kalbos bejungtukiai aiškinamieji sakiniai taip pat panašūs sandaros atžvilgiu: nėra antros eilės sakinio dalių, įsiterpiančių tarp valdančiojo veiksmažodžio ir šalutinio dėmens veiksnio. Be to, abiejose kalbose būna dviprasmiškų atvejų, kai bejungtukių aiškinamųjų sakinių pagrindinį dėmenį sunku atskirti nuo įterpinio arba komentuojamojo sakinio. Tam, kad... [toliau žr. visą tekstą]

In this study are analyzed clauses without conjunctions of the press language in German and Lithuanian. The aim of the study was to find differences and similarities between coordination and subordination of compound and complex clauses without conjunctions of investigated languages, to group clauses by syntactic and semantic aspects and to establish the frequency of complex clauses without conjunctions in German and Lithuanian. The study deals also with the relations of complex clauses. According to the examples of investigated languages it is established that in Lithuanian press language there are much more complex clauses without conjunctions as in German. The conclusion is drawn that primary difference between investigated languages is frequency of complex clauses without conjunctions.

The purpose of this study was to explore the syntactic, semantic, and structural features of infinitival small clauses. The analysis of the small clauses was conducted on the basis of the evidence drawn from the novel “A Farewell to Arms” by Ernest Hemingway. The methods used in the study were descriptive-inductive and statistical analysis. The research showed that the author of the novel used infinitival small clauses to replace a variety of reduced clauses. They included reduced objective clauses, adverbial clauses of purpose, result, condition, and reduced relative clauses. The study demonstrated that reduced objective clauses replaced by infinitival small clauses had the highest frequency of occurrence. The research also revealed that Ernest Hemingway predominantly used infinitival small clauses with infinitives after verbs in comparison to infinitival small clause following other parts of speech. / Šis darbas nagrinėja redukuotus predikatinius sakinius su bendratimi Ernesto Hemingvėjaus romane „Atsisveikinimas su ginklais“. Tyrimo tikslai buvo šie: 1) išanalizuoti sintaksinius redukuotų predikatinių sakinių su bendratimi tipus; 2) išanalizuoti semantinius bei struktūrinius redukuotų predikatinių sakinių su bendratimi bruožus; 3) ištirti redukuotų predikatinių sakinių su bendratimi dažnumą romane. Redukuoti predikatiniai sakiniai E. Hemingvėjaus romane buvo nagrinėjami, remiantis aprašomuoju-indukciniu ir statistinės analizės metodais. Tyrimas parodė, kad autorius vartojo mažiausiai šešis sintaksinius redukuotų predikatinių sakinių su bendratimi tipus: 1) Redukuotus šalutinius papildinio sakinius; 2) Redukuotus šalutinius tikslo sakinius; 3) Redukuotus šalutinius rezultato sakinius; 4) Redukuotus šalutinius sąlygos sakinius; 5) Redukuotus šalutinius pažyminio sakinius; 6) Kai kurių kitų tipų redukuotus šalutinius sakinius (laiko, priežasties, palyginimo). Tyrimo metu paaiškėjo, kad redukuoti predikatiniai sakiniai daugiausia kilo iš šalutinių papildinio sakinių: jie sudarė 48.16% visų redukuotų predikatinių sakinių su bendratimi. Rečiau buvo vartojami redukuoti šalutiniai tikslo sakiniai (24.63%) bei redukuoti šalutiniai pažyminio sakiniai (12.25%). Redukuoti šalutiniai rezultato sakiniai sudarė 8.70%, redukuoti šalutiniai sąlygos sakiniai – 3.55%, o kai kurių kitų tipų redukuoti šalutiniai sakiniai tesudarė 2.70%. Bendratis buvo pavartota su veiksmažodžiais (73.90%)... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo objektas - vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai literatūrologų R. Brūzgienės, J. Sprindytės, A. Kalėdos tekstuose. Tyrimo objektas - tirti vientisinius ir sudėtinius sakinius bei jų tipologiją. / The work object - types of simple and composite sentences in R. Brūzgienė's, J. Sprindytė's, A. Kalėda's texts. The aim of research - investigate simple and composite sentences and their typology.