Disertacija yra teorinis kantiškosios patyrimo sampratos tyrimas, kuriame nagrinėjamas Kanto epistemologinis apriorizmas, grindžiamas skirtimi tarp juslinės medžiagos ir konceptualinės pažinimo formos bei Kanto pažinimo teorijos metafizinė dalis. Tam tikrus metafizinius aspektus išreiškia kita svarbi kantiškoji skirtis tarp „daikto savaime“ ir „reiškinio“. Pastaroji skirtis yra integrali Kanto patyrimo teorijos dalis ir ji yra artimai susijusi su Kanto epistemologija. Disertacijoje pateikiamais argumentais siekiama parodyti abiejų pagrindinių kantiškųjų skirčių svarbius aspektus ir filosofines implikacijas, ir ypač svarbą daikto savaime idėjos, kuri išreiškia tam tikrų metafizinio ir empirinio pažinimo ribų supratimą Kanto patyrimo teorijoje. Disertacijoje kritikuojami įvairūs požiūriai į Kanto patyrimo teorijos dalis, taip pat remiamasi įvairių Kanto filosofijos interpretatorių ir tyrėjų veikalais. Istorinė kantiškosios patyrimo sampratos recepcijos apžvalga leido pateikti argumentus, kurie Kanto patyrimo sampratą supriešina su metafiziniu realizmu, su filosofija, grindžiama mąstymo ir būties vienove, ir su naiviuoju epistemologiniu realizmu. Taip pat tyrimas išryškina Kanto filosofinės patyrimo teorijos metafizinį nominalizmą ir epistemologinį realizmą. / The dissertation is a theoretical inquiry into Kantian conception of experience. It includes investigation of Kant’s epistemological apriorism, which is based on the difference between sensuous mater and conceptual form of cognition and the investigation of metaphysical part of Kantian theory of cognition. Certain metaphysical aspects are introduced by another significant distinction between “thing-in-itself” and “appearance”. The last difference is integral part of Kant’s theory of experience; it is closely combined with Kant’s epistemology. Polemics of the dissertation tends to show the significant aspects and philosophical implications of both main distinctions and especially the importance of idea of the thing-in-itself, which expresses certain understanding of the limits of metaphysical and empirical cognition in Kantian theory of experience. Present work not only criticizes various views on certain parts of Kant’s theory of experience, but at the same time uses the wide variety of other significant works of interpreters and investigators of Kant’s philosophy as well. The historical review of the reception of Kantian conception of experience enabled to present arguments contrasting Kant’s theory of experience with metaphysical realism and with the philosophy grounded on the postulate of unity of thinking and being and with naïve epistemological realism. Also research highlights metaphysical nominalism and epistemological realism apparent in Kant’s philosophical theory on... [to full text]

Disertacija yra teorinis kantiškosios patyrimo sampratos tyrimas, kuriame nagrinėjamas Kanto epistemologinis apriorizmas, grindžiamas skirtimi tarp juslinės medžiagos ir konceptualinės pažinimo formos bei Kanto pažinimo teorijos metafizinė dalis. Tam tikrus metafizinius aspektus išreiškia kita svarbi kantiškoji skirtis tarp „daikto savaime“ ir „reiškinio“. Pastaroji skirtis yra integrali Kanto patyrimo teorijos dalis ir ji yra artimai susijusi su Kanto epistemologija. Disertacijoje pateikiamais argumentais siekiama parodyti abiejų pagrindinių kantiškųjų skirčių svarbius aspektus ir filosofines implikacijas, ir ypač svarbą daikto savaime idėjos, kuri išreiškia tam tikrų metafizinio ir empirinio pažinimo ribų supratimą Kanto patyrimo teorijoje. Disertacijoje kritikuojami įvairūs požiūriai į Kanto patyrimo teorijos dalis, taip pat remiamasi įvairių Kanto filosofijos interpretatorių ir tyrėjų veikalais. Istorinė kantiškosios patyrimo sampratos recepcijos apžvalga leido pateikti argumentus, kurie Kanto patyrimo sampratą supriešina su metafiziniu realizmu, su filosofija, grindžiama mąstymo ir būties vienove, ir su naiviuoju epistemologiniu realizmu. Taip pat tyrimas išryškina Kanto filosofinės patyrimo teorijos metafizinį nominalizmą ir epistemologinį realizmą. / The dissertation is a theoretical inquiry into Kantian conception of experience. It includes investigation of Kant’s epistemological apriorism, which is based on the difference between sensuous mater and conceptual form of cognition and the investigation of metaphysical part of Kantian theory of cognition. Certain metaphysical aspects are introduced by another significant distinction between “thing-in-itself” and “appearance”. The last difference is integral part of Kant’s theory of experience; it is closely combined with Kant’s epistemology. Polemics of the dissertation tends to show the significant aspects and philosophical implications of both main distinctions and especially the importance of idea of the thing-in-itself, which expresses certain understanding of the limits of metaphysical and empirical cognition in Kantian theory of experience. Present work not only criticizes various views on certain parts of Kant’s theory of experience, but at the same time uses the wide variety of other significant works of interpreters and investigators of Kant’s philosophy as well. The historical review of the reception of Kantian conception of experience enabled to present arguments contrasting Kant’s theory of experience with metaphysical realism and with the philosophy grounded on the postulate of unity of thinking and being and with naïve epistemological realism. Also research highlights metaphysical nominalism and epistemological realism apparent in Kant’s philosophical theory on... [to full text]

Objektų klasterizavimas – tai viena iš duomenų gavybos (angl. data mining) sričių. Šių algoritmų pagrindinis privalumas – gebėjimas atpažinti grupavimo struktūrą be jokios išankstinės informacijos. Magistriniame darbe yra pristatomas vaizdų klasterizavimo algoritmas, naudojantis savaime susitvarkančius neuroninius tinklus (angl. Self-Organizing Map). Darbe analizuojami vaizdų apdorojimo, ypatingųjų taškų radimo bei palyginimo metodai. Nustatyta, kad SIFT (angl. Scale Invariant Feature Transform) ypatingųjų taškų radimas bei aprašymas veikia patikimiausiai, todėl būtent SIFT taškiniai požymiai yra naudojami klasterizavime. Darbe taip pat analizuojamas atstumo tarp paveikslėlių radimo algoritmas, tiriami skirtingi jo parametrai. Algoritmų palyginimui yra naudojamos ROC (angl. Receiver Operating Characteristic) kreivės ir EER (angl. Equal Error Rate) rodiklis. Vaizdų klasterizavimui yra naudojamas ESOM (Emergent Self-Organizing Map) neuroninis tinklas, jis vizualizuojamas U-Matrix (angl. Unified distance Matrix) pagalba ir tinklo neuronai skirstomi į klasterius vandenskyros algoritmu su skirtingu aukščio parinkimu. Magistriniame darbe demonstruojami klasterizavimo rezultatai su pavyzdinėmis paveikslėlių duomenų bazėmis bei realiais gyvenimiškais vaizdais. / Clustering algorithms – a field of data mining – aims at finding a grouping structure in the input data without any a-priori information. The master thesis is dedicated for image processing and clustering algorithms. There are point-feature detection, description and comparison methods analyzed in this paper. The SIFT (Scale Invariant Feature Transform) by D. Lowe has been shown to behave better than the other ones; hence it has been used for image to image distance calculation and undirectly in clustering phase. Finding distances between images is not a trivial task and it also has been analysed in this thesis. Several methods have been compared using ROC (Receiver Operating Curve) and EER measurements. Image clustering process is described as: (1) training of ESOM (Emergent Self-Organizing Map), (2) its visualization in U-Matrix, (3) neuron clustering using waterflood algorithm, and (4) image grouping according to their best-matching unit neurons. The paper demonstrates the image clustering algorithm on public object image databases and real life images from the Internet as well.