Šio magistrinio darbo tikslas buvo identifikuoti veiksnius darančius įtaką privataus miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų, miškininkavimo sprendimų priėmimui. Šio tikslo įgyvendinimui buvo atliktos kokybinės apklausos dviejuose tyrimo vietovėse: „Suvalkijoje“ ir „Žemaitijoje“. Duomenų analizei buvo pasitelkti kokybinės analizės metodai. Tyrimo metu buvo paklausti 29 respondentai: 18 privataus miško savininkų ir 11 valstybinių miškų valdytojų. Analizuojant duomenis buvo atskleisti veiksniai darantys įtaką privataus miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų miškininkavimo sprendimams. Nustatyta, kad miškininkavimo sprendimų priėmimui įtakos turi vidiniai (įvairios motyvacijos ir tikslai) ir išoriniai veiksniai (gamtinės sąlygos, teisinis reguliavimas, visuomenės poreikiai). Remiantis darbo rezultatų analize buvo išskirtos keturios privataus miško savininkų miškininkavimo motyvacijų grupės: paslaugos; aplinkosauga; socialinės funkcijos; ekonomika. Atskleista, kad privataus miško savininkų miškininkavimo sprendimams įtaką daro grupė motyvacijų. Valstybinio miško valdytojų apklausų kokybinė analizė nustatyta, kad valstybinių miškų valdytojai vadovaujasi ne tik miškininkavimą reguliuojančiais dokumentais, bet jų darbo sprendimams įtaką daro asmeninis požiūris į miškininkavimą. Apklausų duomenys parodė visuomeninius, aplinkosauginius ir ekonominio efektyvumo, tikslus ir motyvacijas darančius įtaką valdytojų miškininkavimo sprendimams. Nustatyti išoriniai veiksniai... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis, analysis was done to identify factors influencing the decision making process of private forest owners and state forest managers’. In order to identify these factors an interview method was used throughout, this involved qualitative inquiries into two research areas: “Suvalkija” and “Žemaitija”. Data analysis was also performed using qualitative methods. During the research, 29 interviews were conducted: 18 with private forest owners and 11 with state forest managers. Results of the analysis revealed the following main factors that affected the decision making process of private forest owners and state forest managers. The main factors were internal factors such as motivations and objectives. Fr main groups of motivations and objectives of private forest owners were found: amenities, environmental protection, social and economic. The study showed that usually there is not one but multiple motivations and objectives affecting the decision making process. Qualitative analysis of state forest managers’ interviews revealed that they make decisions not only following rules and regulations but also are driven by their individual view about forestry. The motivations and objectives of state forest managers that influenced the decision making process were as follows: societal, environmental protection, economic efficiency. In addition there were external factors that influenced the decision making process of both private forest owners and state forest managers... [to full text]

Magistro darbe analizuojama Lietuvos privačių miškų kontrolės sistema. Darbo objektas – Lietuvos privačių miškų valstybinės kontrolės sistema. Darbo tikslas – išanalizuoti privačių miškų valstybinės kontrolės sistemą Lietuvoje bei ištirti miško kontrolės pareigūnų ir miško savininkų požiūrį į jos funkcionavimą. Darbo metodai: dokumentų analizė, anketinė apklausa ir loginė analizė. Darbo rezultatai: Lietuvos privatus miškų ūkis sąlyginai smulkus. Savininkams trūksta žinių ir pasiruošimo. Nors dauguma savininkų pelno nesiekia, privatūs miškai naudojami intensyviau nei valstybiniai. Valstybinę privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę vykdo bei miško savininkus konsultuoja regionų aplinkos apsaugos departamentų rajoninės agentūros. Pareigūnų darbą apsunkina netobula teisinė bazė bei resursų trūkumas. Kontrolė daugiau grindžiama tiesioginiu reguliavimu, veiklą ribojant draudimais arba išduodant leidimus, o ne informacinėmis (mokymu ir konsultavimu) ar ekonominėmis (subsidijomis ir mokesčiais) priemonėmis. Nors dabartinė kontrolė respondentų vertinama gerai, dalis jų pripažįsta, kad ji perdėta, o dauguma sutinka, kad ateityje jos apimtys turėtų mažėti ir būtų taikomi mažesni reikalavimai. Respondentai nurodė, kad šiuo metu konsultacijų savininkams nepakanka, o ateityje jų turi daugėti. Išaugęs konsultacijų ir savininkų švietimo kiekis ne tik sumažintų miškuose daromų pažeidimų kiekį, bet ir kartu su ekonominėmis priemonėmis skatintų savininkus efektyviau... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian private forests control is being analyzed in this master thesis. Object of the work – the state control system of Lithuanian private forests. Objective of the work - to analyze the state control system of Lithuanian private forests and to survey the attitude of control officers and forest owners towards its functioning. Methods: Document analysis, questionnaire, logical analysis. Results: Private forestry in Lithuania is relatively small scale. Private forest owners lack knowledge. Even if most of the owners do not seek for profit, private forests are used more intensively than state ones. The control of private forests state, utilization, regeneration and protection is carried out by the agencies of regional environment protection departments. The work of control officers is hampered by lack of recourses and imperfect legal acts. The control of private forest owners in Lithuania is mostly based on direct regulation (restrictions and permissions), but very little on extension services and economic incentives. The present control is described as good by the respondents, but some agree that it is too strict and most declare that its amounts and requirements should be reduced in the future. Respondents indicated that there is a lack of consultations at the moment and consulting amounts should grow in the future. Bigger amounts of consulting and training should not only reduce the amount of violations in private forests, but also, together with economical incentives... [to full text]

This thesis was started in order to find out how pre-commercial thinnings are violated in Lithuania. Analysis has been done in four methodological steps. Understanding forest owners’ behaviour to pre-commercial thinnings (PCT) is impossible without verifying real situation in practice. Therefore in the beginning inspection of 15 thoroughly selected sample stands was carried in central part of Lithuania. Results revealed that in none of 15 stands pre-commercial thinnings were performed as it is required by legislation. Only two stands showed some marks of PCT. Important factor having significant effect on application of thinnings in private forests is legislation system. Therefore Forest Law (2010a), Regulations for forest felling (2010b) and Regulations for tending and usage of private forests (2004) were analyzed. Regretfully pre-commercial thinnings as mandatory forest management tool until recently has not been described in any of the listed documents. Economic factors such as subsidies or loans could also be a part of implication of pre-commercial thinnings in private forests. Support from European Union funds is available in Lithuanian, though some requirements and stages of application process are not well appreciated by forest owners and stop them from using it. The main causes are: prohibition to perform thinnings for owners themselves; relatively small percent PCT expenses covered; too long and in some cases too messy support implementation process. For analysis... [to full text] / Šiuo metu pusė visų Lietuvos miškų priklauso valstybei, tačiau nemenka dalis yra ir privačių miškų savininkų rankose. Valdydami 829,4 tūkst. hektarų miškų, privačių miškų savininkai dažniausiai įžvelgia tik apsaugines ir estetines jų panaudojimo galimybes. Tiesa, kai kurie savininkai panaudoja turimą mišką kuro ar statybinių medžiagų gavimui, tačiau dažniausiai tik savo reikmėms tenkinti. Tai yra visiškai suprantama, kadangi vidutinės miško valdos dydis yra vos 3,28 hektaro (LRAM. 2010). Tik labai maža dalis privačių miškų savininkų pagalvoja apie ekonominę naudą, kurią galėtų gauti iš savo valdomo miško – tai, Lietuvos sąlygomis, didelių (5 ha ir daugiau) miško valdų savininkai (Mizaraite, 2001; Pivoriūnas, Lazdinis 2004). Ugdomieji miško kirtimai visuomet buvo ypač svarbi miškininkavimo dalis miškais garsėjančiose valstybėse. Tai yra ne kas kita, kaip tenykščių žmonių įžvalga ir supratimas, kad gerai ir teisingai prižiūrimas miškas ateityje gali būti daug vertingesnis, nei santaupos banke. Deja, tai nėra taisyklė Lietuvoje, kur ugdomieji miško kirtimai yra pamirštami arba nepakankami. To priežastimis galėtume laikyti finansinių išteklių trūkumą, nepakankamą žinių, kaip teisingai vykdyti ugdomuosius kirtimus, bagažą ar net savininkų amžių. Paskutinių tyrimų duomenimis, tipinis privataus miško savininkas Lietuvoje yra 56 metų amžiaus moteris, gyvenanti 100 kilometrų atstumu nuo jai priklausančios valdos (Mikalajūnas, 2009). Anot naujųjų miško kirtimų taisyklių, kurios... [toliau žr. visą tekstą]