Prigimtinėje būklėje žmogus perdavė savo teises Tautos atstovams, kurie geriausiai galėjo atstovauti jo nteresus, taip buvo įkurta įstatymų leidžiamoji valdžia. Visuomenės resursų valdymui bei sprendimų vykdymui buvo įkurta vykdomoji valdžia. Taigi, turėdamos skirtingą paskirtį visuomenės gyvenime, įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios veikė išimtinai tik savo srityje, tokiu būdu galėdamos nešališkai, todėl geriausiai atstovauti Tautą bei dirbti jos labui. Tokia pagrindinė istorinio valdžių padalijimo principo prigimties idėja, kurią, įvairiai modifikuotą ar gryną, kaip demokratijos garantą, perėmė dauguma tiek labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos, tiek kitų žemynų valstybės. Pagal valdžių padalijimo principo pradininkų veikaluose išdėstytą doktriną, demokratinio valdymo šalyje turi būti trijų valdžių sąranga – įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji bei teisminė. Minėta, kiekviena valdžios šaka turi tik jai priskirtus įgaliojimus ir jokiu būdu negali jų nei deleguoti, nei perimti iš kitos valdžios šakos, juo labiau negali būti valdžių susiliejimo. Tačiau valdžių atskyrimas nereiškia valdžių savitikslio savarankiškumo, - tai reiškia, kad valdžios bendradarbiauja ir įgyvendina tokį valdžių pusiausvyros lygį, kurio dėka nė viena valdžia neturėtų pranašumo prieš kitą. Tuo pačiu pagal šį principą turi būti nuolat atliekama parlamentinė kontrolė Vyriausybės atžvilgiu. Tik tokiu būdu bus tinkamai garantuotos Tautos teisės bei laisvės. Todėl, remiantis savo bei užsienio... [toliau žr. visą tekstą] / Every human being living in the State of Nature had equal opportunities. Because of the growth of human race, this state altered and the interests of each individual person began to intersect, especially when talking about property. As a result, the rights and freedoms of each individual person were taken under threat. Therefore people began to organize themselves into societies in order to solve collective issues of society all together. When they had elected the most competent representatives, able to represent the interests of all Nation the best they could, people living in the State of Nature voluntarily waived their rights for handling particular issues in collective manner. The first aim of the representatives was the welfare of people. Thus the fundamental institute of the highest government was born. However, decisions taken in the name of all the people would have no power if they could not be enforced and would not reflect interests of the Nation. Seeking to implement supervision, the executive power was established which took care of the general welfare and the realization of all decisions. Thus, having a different purpose in society, legislature and executive authorities acted solely for their own sphere. Therefore, legislature and executive authorities could represent and work for the people as fair as possible. This is the basic idea of the historical division of powers which, variously modified or pure, as the security of democracy, was adopted by the majority... [to full text]

Naujų politinių jėgų atsiradimas ir iškilimas – reiškinys, būdingas demokratinėms valstybėms. Ypač vadinamosioms naujoms demokratijoms bei posovietinėms valstybėms. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir vykstant demokratizacijos procesams, šis reiškinys paplito labai plačiai ir tapo būdingas praktiškai prieš kiekvienus rinkimus į LR Seimą. Šalyje, vystantis partinei sistemai, buvo juntamas politinės „kairės – dešinės“ priešpriešos mažėjimas, kas iš dalies sąlygojo vadinamųjų politikos „naujokų“ atsiradimą. Atsirasti naujoms politinėms jėgoms padėjo ir aktyvios reklaminės bei sėkmingos rinkiminės kampanijos, susikurti partijų įvaizdžiai, šioms politinėms jėgoms vadovaujančių lyderių „ryškumas“ ir asmeninės ambicijos bei rinkėjų viltis ir tikėjimas, kad naujai išrinkti tautos atstovai, pakeis tuometinę šalyje susiklosčiusią situaciją. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti veiksnius, kurie lemia naujų politinių partijų susiformavimo ir iškilimo priežastis prieš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus. Tyrimo objektas – „naujų“ Lietuvos partinės sistemos veikėjų iškilimo fenomenas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose 1992 – 2008 metų laikotarpiu. Tikslui pasiekti yra keliami keturi uždaviniai. Pirmiausiai yra apžvelgiama partinės sistemos samprata bei politinių partijų formavimosi procesai šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Toliau aptariama Lietuvos partinės sistemos formavimosi raida. Siekiant paaiškinti Lietuvos partinės sistemos politikos „naujokų“ fenomeną yra analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / The emergence and uprise of new political parties represents a phenomenon typical for democratic states. It is especially characteristic to the so-called new democracies and post-soviet states. In Lithuania, following restoration of its independence and launch of democratization processes, this phenomenon became a highly wide-spread, and turned out to be typical practically before each election to the Seimas of the Republic of Lithuania. The development of a party system within this State saw an obvious decline of the political “left-right” opposition that partially determined emergence of the so-called political “newcomers”. The emergence of the new political powers was significantly facilitated by active promotions and successful election campaigns as well as striking positions and personal ambitions of the political power leaders accompanied by the expectations and faith of electors that newly elected representatives of the will change the situation currently prevalent in the State. The objective of the research paper – to find out factors that determine reasons for the formation and uprise of the political parties before the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania. The object of the research – the phenomenon of emergence of “new” players of the Lithuanian multi-party system during the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania in the period of 1992-2008. To achieve the above-mentioned objective the following four tasks were set. First of all, the... [to full text]