The present paper is an attempt to examine the functional potential of deverbal abstract nouns in the clause. The verbal to nominal transfer has long been recognized as an important phenomenon in English. However, the peculiarities of usage of deverbal abstract nouns as well as their potential for expressing a range of semantic and syntactic functions have been little analysed in linguistic literature. The paper examines the concept of deverbal abstract nouns as non-congruent representation of processes, provides an overview of semantic and syntactic functions in the clause, and presents a detailed inventory of the range of semantic functions expressed by deverbal abstract nouns and their syntactic realization in the clause based on the linguistic evidence drawn from the corpus under investigation. The research was based on the semantic approach for interpreting the clause as representation of a process suggested by systemic functional linguistics. The examination of the scientific discourse text determined that deverbal abstract nouns were used in clauses of all types of processes, the most frequent being material and relational types; the semantic potential of deverbal abstract nouns was not limited to specific semantic functions as they were used to perform a full range of semantic functions in the clause; the most frequent semantic roles expressed by deverbal abstract nouns were those of the Circumstance, the Carrier and the Affected; the syntactic potential of deverbal... [to full text]

Das Hauptgewicht der vorliegenden Arbeit liegt auf dem reinen Flexionskasus Genitiv und der Beschreibung der Satzgliedfunktionen und der semantischen Funktionen des Genitivs in deutscher und litauischer Sprache. / Pagrindinis dėmesys šiame darbe yra skiriamas kilmininko linsniui be prielinksnių ir jo sintaksinių ir semantinių funkcijų aprašymui vokiečių ir lietuvių kalbose. / The main significance of this paper is attached to the Genitive without the prepositions and the description of its syntactical and semantic functions in German and Lithuanian.

The purpose of this study was to analyze Lithuanian existential sentences and their translations into English with the aim of evaluating the susceptibility of the two languages to the principle of functional sentence perspective (FSP), or the communicative principle. Existential processes inherently involve one participant – Existent - which is the most important information in a communicative situation describing existence. In producing existential sentences, existential verbs take one argument which performs the function of subject and appears in sentence final position as is determined by the priniple of FSP. In other words, the Predicate-Subject sequence at the syntactic level corresponds to the Theme-Rheme sequence at the communicative level. Languages vary with respect to the realization of existential meaning. The method chosen for the investigation of the selected sentences is content analysis. The research demonstrated that the Lithuanian existential sentences are structured in accordance with the pattern of the communicative principle. The corresponding English sentences did not always have Theme–Rheme sequence but in the majority of cases they reflected the communicative structure of the Lithuanian existential sentences. The communicative adequacy of the translation was effected with the help of particular syntactic and semantic transformations.Context also played an important role. It appears to be a powerful means of realization of FSP in English when the... [to full text] / Šiame darbe, remiantis vertimu iš lietuvių į anglų kalbą , nagrinėjama aktualiosios skaidos (AS) realizavimas lietuvių ir anglų kalboje. Nors AS žodžių tvarkos dėsnis yra aktualus visoms kalboms, skirtingos struktūros kalbose jo raiška skiriasi. Sintetinės kalbos, turinčios laisvą žodžių tvarką, turi galimybę paklusti AS dėsniui, tuo tarpu analitinės kalbos daugeliu atvejų vadovaujasi sakinio dalių gramatiniais santykiais, t.y. gramatiniu žodžių tvarkos dėsniu. Darbo tikslas - palyginti dviejų struktūriškai skirtingų kalbų aktualiąją sakinio skaidą ir atskleisti, kaip kalbos imlumas paklusti AS dėsniui lemia minties eigą vertimo metu. Tyrimo metodologinis pagrindas – sisteminė funkcinė teorija, nagrinėjanti sakinį kaip trijų pakopų visumą, apimančią sintaksinį, semantinį ir komunikacinį sakinio lygmenis. Semantinė sakinio struktūra – atspirties taškas tiriant sakinius, o sintaksinė atlieka tarpinį vaidmenį tarp semantinio ir komunikacinio sakinio lygmenų. Tyrimu, paremtu gretinamąja dviejų kalbų grožinės literatūros tekstų komunikacine analize, nustatyta, kad komunikacinė egzistencinio sakinio struktūra lietuvių kalboje sudaryta iš dviejų elementų. Pirmasis - žinoma informacija, Vietos aplinkybė, atliekanti pagrindinės temos funkciją. Ji yra pranešimo išeities taškas ir paprastai yra sakinio pradžioje. Antrasis - nauja arba aktuali informacija, Egzistentas, atliekantis pagrindinę remos funkciją, kuri paprastai užima sakinio pabaigos vietą. Tyrimas patvirtina... [toliau žr. visą tekstą]