Magistro darbas skirtas apžvelgti savivaldybių finansinės veiklos ypatumus, teorines ir praktines šios veiklos problemas. Šis darbas sudarytas iš keturių pagrindinių struktūrinių dalių, kuriose aptariami esminiai savivaldybių finansinės veiklos klausimai. Pirmoje dalyje pateikiama savivaldybių finansinės veiklos samprata, šios veiklos metodai bei formos. Čia taip pat pristatomos minėtą veiklą įgyvendinančios institucijos, įvardijamos konkrečios jų funkcijos vykdant finansinę veiklą. Šioje dalyje apibūdinami ir piniginiai fondai, kuriuose vykdant finansinę veiklą kaupiami savivaldybių piniginiai ištekliai. Antroje dalyje pateikiama savivaldybių biudžetų, kaip pagrindinių kiekvienos savivaldybės piniginių fondų, samprata. Šioje dalyje atskleidžiami savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai bei šių piniginių fondų panaudojimo kryptys. Minėtoje dalyje įvardijamos savivaldybių biudžetų subalansavimo problemos bei pateikiami jų sprendimo būdai. Trečioji dalis skirta savivaldybių biudžetų formavimo procesui aptarti. Šioje dalyje įvardijami šių biudžetų formavimo principai bei metodai. Čia taip pat detaliai pristatoma minėtų biudžetų rengimo, tvirtinimo bei vykdymo tvarka. Be to, aptariama ir biudžetų vykdymo atskaitomybė bei kontrolė, kaip svarbios priemonės finansiniam skaidrumui bei teisėtumui užtikrinti šioje savivaldybių finansinės veiklos srityje. Ketvirtoje dalyje apžvelgiamas savivaldybių skolinimasis, kaip svarbi priemonė savivaldybių biudžetų disbalansui panaikinti ar... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the Master’s Paper is to review the peculiarities of the Local Governments’ financial system functioning and the associated theoretical and practical problems. The paper consists of four parts, in which the essential aspects of the topic are considered. In the first part the concept of the local governments’ financial system functioning, its methods and forms are introduced. The institutions, whose purpose is to put into practice the above-mentioned financial activity are presented and its specific functions are defined. The definition of pecuniary funds, whose aim is to accumulate the local governments’ money resources, is also given in this part. At the beginning of the second part the concept of the local governments’ budget as the basis of any local governments’ pecuniary fund is introduced. Then the sources of the local governments’ budget revenue and the ways of spending the pecuniary funds are explained. At the end of this part I tried to define the problems of balancing out the local governments’ budgets and to show the ways how to solve these problems. The aim of the third part of the paper is to discuss the process of the formation of the local governments’ budget. The methods and principals of forming the budgets are presented and the order of formation, confirmation and implementation are introduced here in detail. The accountability and control of the implementation of the budget as the important means of the financial clearness are discussed here... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas VVP ir SVP išleidimas, kaip būdas į valstybės ir savivaldybių biudžetus pritraukti piniginių lėšų, kurias būtų galima naudoti visuomenei svarbiems uždaviniams įgyvendinti. Kadangi skolos vertybinius popierius leidžia ir privatūs subjektai, šiame darbe yra aptariamos viešosios valdžios subjektų leidžiamų skolos vertybinių popierių ypatybės. Skolinimasis išleidžiant VVP ir SVP yra sudėtingas reiškinys, susidedantis iš atskirų etapų, kuriuose dalyvauja skirtingi subjektai, turintys tik jiems būdingas teises ir pareigas. Kadangi svarbiausi subjektai, be abejo, šiame procese yra VVP ir SVP išleidžiantys subjektai bei investuotojai, daugiausia dėmesio šiame darbe yra skiriama jų tarpusavio santykių analizei ir reglamentavimui, siekiant išsiaiškinti pagrindines problemas, kurios jiems gali kilti, nes kuo daugiau spragų ir problemų pasitaiko jų reglamentavime, tuo labiau šie subjektai bus linkę naudotis kitu skolinimosi būdu. / There is considering the emission of government and municipal bonds as a way draw up assets for budget of state and municipality. This assets will be used for socially essential tasks. Because private persons issue debt securities too, in this work will be discuss caracteristics of debt securities issued by public government. Borrowing on the way of debt securities is a complicated phenomenon consisted of different stages in these are attending different subjects possessed only them typical rights and duties. The most attention is giving for analysis of relationship of issuers of government and municipal securities and investors and for the regulation of their relationship, because they are basic subjects in this process. In this work is trying to explore basic problems able arising for these subjects, because the more lacuna and problems are in their regulation the more these subjects will be used other borrowing way.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, kuriose vyksta dinamiški ekonomikos pertvarkymo procesai, nuolat susiduriama su lėšų šiems procesams finansuoti trūkumu. Dėl objektyvių priežasčių, kai yra riboti finansavimo šaltinių ištekliai šių valstybių viduje, labai svarbią įtaką, stiprinant jų finansines sistemas, aprūpinant jas būtinomis lėšomis, turi valstybės skolinimasis užsienyje. Valstybės skolos valdymo politika neatskiriama šalies ekonomikos dalis. Kalbant apie valstybės skolą, automatiškai susiduriama su biudžeto deficitu. Susidariusį biudžeto deficitą valstybė būna priversta finansuoti skolintomis lėšomis. Visoms pereinamosios ekonomikos šalims modernizuojant ūkį, reikia didelių investicijų. Nacionalinių santaupų santykis su BVP tokiu laikotarpiu yra nedidelis, taigi valstybė neturi pakankamai savų lėšų investicijoms. Todėl tokios valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi skolintis, ir tai yra normalus reiškinys. Valstybė kreditiniuose santykiuose dalyvauja kaip jų subjektas. Paprastai valstybė skolinasi ir garantuoja didesnėmis sumomis, negu skolina. Svarbiausia tokios padėties priežastis – per valstybinį kreditą pritrauktos lėšos pakeičia mokesčius ir kitais būdais surinktas lėšas. Tai ir yra pagrindinė susidariusios valstybės skolos priežastis. Vietiniai finansavimo šaltiniai yra tinkamiausi valstybės finansavimo šaltiniai, ypač jeigu tie šaltiniai denominuoti nacionaline valiuta. Valstybės vidaus skola yra labai svarbus rodiklis, rodantis valstybės ekonominį... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, like in other European countries where dynamic processes of economy reorganization are proceeding, there is a constant impact with lack of funds to finance these processes. Objectively, when limited resources of finance funds are in countries, lending abroad has a huge influence on strengthening their financial systems and providing them with necessary funds. Policy of national debt management is inseparable part from national economy. Taking about national debt, one constantly confronts to budget deficit. The country is forced to finance formed budget deficit with loans. All countries of transitional economy need huge investments to modernize economy. The proportion of national stockpiling and gross domestic product (GDP) at that time is not high; therefore, the country does not have enough own resources for investments. Therefore, such countries, including Lithuania, have to borrow, and that is very normal. The country in credit relations participates like their subject. Usually the country takes a loan and guarantees for bigger sums than lends. The most important reason of this condition is that though national credit raised funds change taxes and funds collected in other ways. That is the main reason of formed national debt. Local finance resources are the most suitable country’s finance resources, especially if there resources are denominated by national currency. Inland debt is a very important factor that presents the level of country’s economical... [to full text]