Nors per pastaruosius pora metų Lietuvoje ir kitose šalyse padaugėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų populiacinių tyrimų, tačiau emocinių vaikų sunkumų raiška yra iki šiol nepakankamai ištirta sritis. Šio tyrimo tikslas buvo panagrinėti ikimokyklinio amžiaus (3 – 5 metų) vaikų emocinių sunkumų raišką pagal tėvų ir auklėtojų vertinimus, taikant taip vadinamąsias sindromų ir DSM diagnostiniais kriterijais paremtas skales. Buvo siekiama paanalizuoti emocinių sunkumų paplitimą apskritai ir atskirai pagal vaiko lytį ir amžių, internaliųjų problemų komorbidiškumą, kaip ir patyrinėti emocinių sunkumų sąsajas su galimais rizikos veiksniais – artimiausiomis vaiko aplinkos šeimos ir socialinėmis charakteristikomis bei įvairiais vaiko patirtais stresiniais įvykiais. Buvo išskirta probleminė imtis, taigi tie patys veiksniai analizuoti tiek bendros, tiek probleminės imties atžvilgiu. Tyrime analizuojami 594 vaikų, apie kurių emocinius ir elgesio sunkumus informaciją pateikė ir tėvai, ir auklėtojai, duomenys. Naudoti CBCL/1½-5 ir C-TRF klausimynai (Achenbach, Rescorla, 2000) bei pusiau struktūruotas Vaiko aplinkos klausimynas, sukurtas mokslininkų grupės, vadovaujamos R. Jusienės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad skirtingų vertintojų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikai turi maždaug 6 – 8 % emocinių sunkumų tiek bendrai, tiek pagal atskiras emocinius sunkumus nurodančias skales. Emocinių sunkumų raiška probleminėse imtyse nesiskiria, priklausomai nuo vaiko lyties ar amžiaus, tačiau bendroje... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this work was to analyze the expression of preschool children (3 – 5 years old) emotional problems according to parents‘ and caregivers‘ ratings on syndrome and DSM-oriented scales. It aimed to examine the prevalence of emotional problems – in general and separately by the gender and age of the child, the comorbidity of internalizing problems, as well as to search for the relation of emotional problems and various characteristics of child‘s nearest family and social environment and different stressful events, experienced by the child. The problematic group was separated, so the same elements were analyzed in regard to the common and problematic samples. The research analyzed the data of 594 children, the information about their emotional and behavioral problems was received by parents and caregivers. CBCL/1½-5 and C-TRF were used (Achenbach, Rescorla, 2000), as well as semi-structured Child‘s Environment‘s Questionnaire, created by the group of scientists, guided by R. Jusienė. The results revealed that preschool children have around 6 – 8 % emotional problems, in general and up to different emotional problems’ scales. The are no emotional problems’ distribution’s differences in regard of child’s gender or age in the problematic sample, however in the general sample it can be seen that girls have higher scores on the somatic complaints’ scale. Besides, according to caregivers assessment, 3-year-olds have higher scores on emotional reactivity’s and anxieties... [to full text]

Smegenų kraujotakos autoreguliacija (SKAR) – viena svarbiausių gyvybinių organizmo funkcijų, t.y. smegenų savybė moduliuoti apsirūpinimą krauju, išlaikant nekintamą kraujotaką,skirtingo smegenų perfuzinio spaudimo sąlygomis (Paulson et al., 1990). Perfuzinis spaudimas,įveikiantis išorinį pasipriešinimą (vidinį kaukolės slėgį ) ir vidinį (arteriolių sienelių tonusą,reguliuojamą vazomotorų) palaiko smegenų kraujotaką (Steiner et al., 2003b). Sveikame organizme garantuojamas smegenų kraujotakos pastovumas ir regioninis pasiskirstymas pagal metabolinius- funkcinius poreikius (Sato et al., 2009). Fizinio ar emocinio krūvio metu pakinta įprastinė organizmo sistemų veikla. Fizinis krūvis paveikia kiekvieną kardiovaskulinės sistemos komponentą. Fizinio krūvio metu padidėja aktyviai dirbančių raumenų metabolinis poreikis, sukeliama lokali vazodilatacija, kuri garantuoja adekvačią kraujo perfuziją ir sukelia bendro periferinio pasipriešinimo sumažėjimą (Sprangers et al., 1991; Brys et al., 2003), tuo pat metu padidėja sistolinis širdies tūris ir širdies susitraukimų dažnis (Brys et al., 2003; Duncker and Bache, 2008; Laughlin et al., 2011). Ilgalaikės treniruotės veikia kraujo spaudimą dėl lėtinio autonominės kontrolės mechanizmų poveikio ir kraujagyslių remodeliavimo (Pescatello et al., 2004b). Pasipriešinimo pratimai padidina periferinį kraujagyslių pasipriešinimą ir kairiojo skilvelio pokrūvį (Leddy and Izzo, 2009). Fizinio krūvio pradžioje būna smegenų kraujotakos padidėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / Cerebrovasvular autoregulation (CA), i.e. an intrinsic ability of the brain to regulate its blood supply, maintaining stable blood flow within the wide range of cerebral perfusion pressure (CPP), is one of the most important vital functions in a living organism (Paulson et al., 1990). Perfusion pressure maintains cerebral blood flow by overcoming external (i.e. intracranial pressure) as well as internal resistance (i.e. vasomotor regulated tone of the arteriolar wall) (Steiner et al., 2003b). In healthy body, constant cerebral blood flow and regional distribution is maintained in accordance tometabolic and functional needs (Sato et al., 2009). Physical and emotional stress alters regular activity of organism. Physical exercise affects every component of cardiovascular system. Metabolic demand of actively exercising muscles increases during physical exercise; local vasodilatation develops, thus adequate blood perfusion is maintained and total peripheral resistance decreases (Sprangers et al., 1991; Brys et al., 2003). Meanwhile, systolic blood pressure and heart rate increases (Brys et al., 2003; Duncker and Bache, 2008; Laughlin et al., 2011). Due to long-term effect of autonomous control mechanisms and blood vessel remodeling, long-term physical training affects blood pressure (Pescatello et al., 2004b). Resistance exercises increase peripheral resistance of blood vessels and left ventricle afterload (Leddy and Izzo, 2009). At the onset of exercise, there is... [to full text]

Darbe atlikta teorinė sutrikusio intelekto vaikų ir jaunuolių, gyvenančių globos įstaigoje, psichosocialinės charakteristikos ir salutogenezės, kaip sunkumų įveikos metodologijos, bei vidinės darnos ir jos komponento – sunkumų įveikos strategijų struktūros analizė. Iškelta hipotezė, kad sunkumų įveikos strategijų pasirinkimas priklauso nuo jaunuolių asmens savybių ir socialinės aplinkos. Neįgalūs jaunuoliai, įveikdami sunkumus, mažiau naudoja adaptacinių gebėjimų reikalaujančias strategijas. Interviu ir anketinės apklausos metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti, kaip įveikia sunkumus sutrikusio intelekto jaunuoliai, išėję iš vaikų ir jaunimo pensionato, kokias įveikos strategijas jie naudoja. Atlikta nestandartizuotos medžiagos turinio (duomenys kategorizuoti pagal semantinius ryšius) ir statistinė (aprašomoji vidurkių, standartinių nuokrypių, faktorinė) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 7 jaunuoliai, turintys intelekto sutrikimą, ir 110 pensionatų darbuotojų, globėjų ir jų šeimų narių (atitinkamai – 99, 8 ir 3 respondentai). Empirinėje dalyje nagrinėjamos sutrikusio intelekto jaunuolių asmenybės ypatumai (psichologinės ir būdo savybės, gebėjimai, vertybės ir nuostatos), socialiniai resursai (socialinė aplinka), stresinės situacijos ir jos subjektyvaus vertinimo ypatumai, įveikos veiksmai (strategijos), kuriuos individas atlieka, norėdamas prisitaikyti prie esamos situacijos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Sutrikusio intelekto jaunuolių įveikos... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of structure of psychosocial characteristics and salutogenesis as the methodology of coping with difficulties and the analysis of the inner harmony and its component – difficulties coping strategies of young people with dysfunction of intelligence from orphanages and foster homes for children is presented in this Thesis. The hypothesis claims that the choice of difficulties coping strategies depends on personal characteristics of young people and the social environment. When coping with difficulties the disabled young people use fewer strategies requiring adaptation abilities. The research was conducted using the methods of interview and questionnaire. The aim of the research – to study the ways the young people with the dysfunction of intelligence from orphanages and foster homes for children cope with difficulties and the coping strategies they use. The analysis of the content of nonstandard material (the data were categorized according to semantic relations) and statistic data analysis (descriptive analysis of averages, standard deviations, factorial analysis) were done. 7 young people with the dysfunction of intelligence and 110 employees working in the boarding-school, guardians and members of their families (99, 8 and 3 respondents respectively) participated in the research. Personal peculiarities of young people with the dysfunction of intelligence (psychological and temper peculiarities, abilities, values and attitudes), social resources (social... [to full text]

Tyrimo objektas – įmonių finansinių sunkumų diagnozavimas. Darbo tikslas – sukurti įmonių finansinių sunkumų diagnozavimo modelį ir jį patikrinti pasirinktų įmonių pavyzdžiu. Tyrimo uždaviniai:  išanalizuoti ir susisteminti anksčiau sukurtus bankroto prognozavimo modelius ir jų testavimo rezultatus;  sudaryti įmonių finansinių sunkumų diagnozavimo modelį;  patikrinti sukurto modelio tinkamumą pasirinktų įmonių tarpe. Tyrimo metodai. Analizuojant bankroto prognozavimo modelius ir jų testavimo rezultatus atlikta mokslinės ir metodinės literatūros loginė ir lyginamoji analizė bei sintezė. Įmonių finansinių sunkumų diagnozavimo modeliui parengti skaičiuoti finansiniai santykiniai rodikliai bei atlikta statistinė analizė, rezultatai pateikti taikant monografinį metodą. Remiantis indukcijos metodu ir logine analize tikrintas sukurto finansinių sunkumų diagnozavimo modelio tinkamumas analizuotų įmonių tarpe. Tyrimo rezultatai. Pirmojoje darbo dalyje išanalizuota finansinių sunkumų esmė bei juos sąlygojančios priežastys, nustatytas finansinių sunkumų diagnozavimo būtinumas, išnagrinėti ir apibendrinti bankroto prognozavimo modeliai bei išskirti dažniausiai juose naudojami finansiniai santykiniai rodikliai. Antrojoje darbo dalyje sukurtas logistine analize paremtas finansinių sunkumų diagnozavimo modelis bei iškelta hipotezė, kad jis leidžia patikimai apskaičiuoti įmonių finansinių sunkumų tikimybę tirtų įmonių aibėje. Trečiojoje darbo dalyje sudarytas finansinių sunkumų... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – diagnosis of company financial difficulties. Research aim - to create diagnostic model for company financial difficulties and to test it using cases of selected companies. Objectives:  to analyze and systematize previously developed bankruptcy prediction models and their test results;  to create a diagnostic model for company financial difficulties;  to analyze the relevance of the model with the selected companies. Research methods: logical and comparative analysis of scientific and methodical literature, statistical analysis, monographic method, induction method, logical analysis. Research results. The first part analyzes the financial difficulties and their underlying causes, establishes the necessity of the financial stress test model, analyzes and summarizes bankruptcy prediction models, and distinguishes the most frequently used financial ratios. The second part creates a logical analysis based diagnostic model for financial difficulties and presents hypothesis, that this model ensures reliable calculation of probability of company financial difficulties among the tested corporations. The third part uses randomly selected companies to test the created diagnostic model for financial difficulties. The developed model is suitable for the manufacturing companies, because it separates financially well standing companies from the ones that are having difficulties; however, it is not as suitable for the services and sales sector, because the model is only... [to full text]

Šizofrenija yra liga, sukelianti daug sunkumų ne tik pacientui, bet ir jį slaugantiems asmenims. Lietuvoje nėra plačiai tyrinėta šizofrenijos pasekmės asmenims, kurie slaugo sergančius šia liga pacientus, be to labai trūksta valstybės finansuojamos pagalbos psichikos ligonių artimiesiems. Šio darbo tikslas yra nustatyti artimųjų, slaugančių sergančius šizofrenija, patiriamų slaugymo sunkumų sąsajas su šių sunkumų įveikimo strategijomis. Tyrime dalyvavo 98 Panevėžio ir Marijampolės apskričių gyventojai. Tirti sergančių šizofrenija artimieji. Šiame darbe buvo matuoti objektyvūs (asmenų, slaugančių sergančiuosius šizofrenija užduotys, susijusios su paciento būkle) ir subjektyvūs slaugymo sunkumai (savijauta, kurią sukelia šių užduočių atlikimas) bei slaugymo sunkumų įveikos strategijos. Slaugymo sunkumai matuoti dvejomis metodikomis: objektyvūs slaugymo sunkumai - Įsitraukimo įvertinimo klausimynu (angl. Involvement Evaluation Questionnaire; IEQ), kurio pirmoji versija buvo sukurta 1987 m.(autorius - Schene A.H.); subjektyvūs slaugymo sunkumai - Bendru sveikatos klausimynu -12 (angl. General Health Questionnaire – GHQ- 12); pradinis skalės variantas buvo sukurtas 1970 m; autorius - Goldberg D.P.). Slaugymo sunkumų įveikos strategijos matuotos lietuviška streso įveikos vertinimo metodika (Streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelis), sukurta 2006 metais, kurios autoriai yra Grakauskas Ž. ir Valickas G. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausius... [toliau žr. visą tekstą] / Schizophrenia is an illness, causing lots of difficulties not only to the patient, but also to the persons nursing him. The consequences of schizophrenia to the persons, who are nursing the patients ailing with this illness are not researched in Lithuania generally, besides, the relatives of the mental diseases patients lack financing aid from the state. The goal of the present thesis is to establish the links of the caregiving burden with the caregiving burden overcoming strategies of the relatives caregiving the patients with schizophrenia and the aid received. 98 residents from Panevėžys and Marijampolė counties participated in the research. The relatives of the person ill with schizophrenia were surveyed. In the present thesis I substantiated the objective (tasks of the persons nursing the patients with schizophrenia related to the patient‘s state) and the subjective caregiving burden (the state of health causing performance of the tasks) and the strategies of the caregiving burden overcoming. The caregiving burden were substantiated using two methodologies: the objective caregiving burden -using Involvement Evaluation Questionnaire; IEQ, the first version of which was made-up in 1987 m.(the author - Schene AH); the subjective caregiving burden -12 using the General Health Questionnaire -GHQ 12; the initial variant of the scale was made-up in 1970 m; the author - Goldberg DP). The strategies of the caregiving burden overcoming were substantiated by the... [to full text]