Kiekvienas visuomenės narys turi bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir savo veikla nedaryti žalos kitiems, tačiau tam tikru profesijų atstovams (advokatams, gydytojams, auditoriams ir t. t.) dėl jų veiklos specifikos yra taikomi didesni atsargumo, rūpestingumo standartai. Advokato profesinės civilinės atsakomybės atveju atsakovas yra neteisėtais veiksmais kitiems žalos padaręs advokatas arba privatus juridinis asmuo (pavyzdžiui profesinė advokatų bendrija, advokatų firma ir pan.), jeigu advokatai įkūrę tokį asmenį. Ieškovu gali būti tiek klientas, tiek ir tretysis asmuo, kurio su advokatu nesieja sutartiniai santykiai. Nuo ieškovo priklausys, ar bus taikomos sutartinės civilinės atsakomybės, ar deliktinės atsakomybės taisyklės. Advokatų profesinei civilinei atsakomybei atsirasti reikalinga visų bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio – visumos. Priklausomai nuo konkrečios valstybės teisinės sistemos, gali skirtis jų įrodinėjimo naštos paskirstymas. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, JAV visas sąlygas turi įrodyti ieškovas, kitose, pavyzdžiui Lietuvoje, neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys turi būti įrodyti ieškovo, o advokato kaltė yra preziumuojama, t. y. ją nuginčyti turi atsakovas. Advokato veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, jeigu jis turi pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis atitinkamu būdu, tačiau pažeidžia ją. Advokatų pareigos gali būti įtvirtintos teisės aktuose, etikos... [toliau žr. visą tekstą] / Every member in a society has a general duty of care, duty to act closely, to cause no damages to others. But some groups of the professionals (attorney, doctor, auditor, etc.) because of the specific of their jobs must exercise reasonable skill and care. The defendant of the professional attorney’s liability case is a negligent attorney who committed the damage, or a private legal entity, if it is established. The plaintiff may be both attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The plaintiff determines which either contract law or tort law must be applied. It must be proved the attorney’s duty of care, the breach of that duty, attorney’s negligence, fault, plaintiff’s suffered damages and a causal link between the damages and negligence to find attorney guilty in a professional liability case. The burdens of alleging and proving may vary – in some countries (for example USA) all the conditions must be proved by plaintiff, in others (Lithuania) the fault is presumed. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. Practice of law is driven by ethical considerations, legal ethics provides the context in which the law is practiced and every jurisdiction has its own ethics code which qualified and skilled attorney must follow. The attorney’s fault evidence insufficient careful and cautious conduct. It must be compared with the standard of care of the average diligent attorney... [to full text]

Santrauka Pirminiai darbo teisės šaltiniai yra: Lietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys; Europos Sąjungos teisės normos; Lietuvos Respublikos DK; kiti įstatymai ir įstatymams neprieštaraujantys norminiai teisės aktai; kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos. Darbo teisės šaltinių sistema reikalinga tam, kad teismas ar kitas subjektas teisingai pasirinktų taikytiną teisės normą. Hierarchiškumo principas pasireiškia tuo, kad žemesnis pagal hierarchiją įstatymą įgyvendinantis aktas neturi prieštarauti aukštesniam. Hierarchija - sudaryta iš pakopų, susijusių pavaldumo ryšiais, žemesniųjų grandžių paklusnumo aukštesniosioms tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra aukščiausios juridinės galios teisės aktas įstatymų hierarchinėje sistemoje. Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Europos Sąjungos teisinės sistemos šaltiniuose įtvirtintos darbo teisės normos Lietuvoje turi būti vienodai aiškinamos ir taikomos, o nacionalinė teisė turi būti visiškai su jomis suderinta. DK – pagrindinis darbo teisės šaltinis, nustatantis darbo teisinių santykių reglamentavimo ribas. Teisinis įstatymas – tai valstybinės valdžios suformuluota, privalomo bendro elgesio taisyklė, atitinkanti prigimtines (konstitucines) žmogaus teises ir išreiškianti priešingų interesų kompromisą. Be įstatymų, darbo teisės šaltinis yra ir kiti norminiai Vyriausybės, kitų valstybės ir... [toliau žr. visą tekstą] / Summary (The hierarchy of the sources of labour law and its range of use) The primary sources of labour law is stated in Labour Code of the Republic of Lithuania are these: the Constitution of the Republic of Lithuania, international treaties of the Republic of Lithuania, legal norms of the European Union, the Labour Code of the Republic of Lithuania, other laws and regulations that are within the law, normative provisions of collective agreements. The system of the sources of labour law is necessary for the court or other entity to select the applicable law correctly. The hierarchical principle is based on the fact that the bylaw which is inferior under the principles of hierarchy, cannot contradict the senior. Hierarchy – consisting of the stages in the chain of related links, lower links in obedience higher order. The Constitution of the Republic of Lithuania is the highest legal force act in the hierarchical system of the law. The international treaties, ratified by the Parliament of the Republic of Lithuania, is a component of the Lithuanian legal system. The labour laws, placed in the sources of European Union legal system, should be interpreted and applied uniformly, and the national law must be fully consistent with them. The Labour Code is the main source of labour law, establishing the limits of regulation. Legal Law – the overall conduct of the mandatory rule, corresponding to natural (constitutional) rights and representing the compromise of any opposite interests... [to full text]

Specialiųjų žinių taikymo formos sampratos teorija dar nesusiformavusi. Specialiųjų žinių taikymo forma laikysime procesinį specialiųjų žinių realizavimą kaip tam tikrą procesą, vykstantį nustatyta tvarka ir pasibaigiantį atitinkamu procesiniu aktu, kuris yra savarankiška įrodomosios informacijos rūšis, specialiąsias žinias suprantant kaip mokslo, technikos ar bet kurios kitos žmogiškosios veiklos srities žinias, įgytas išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka, naudojamas gauti įrodomąją arba kitą informaciją, būtiną nusikalstamai veikai ištirti. Teisės normos, reguliuojančios specialiųjų žinių taikymą, gali būti suskirstytos į dvi grupes: 1) specialiąsias žinias tiesiogiai taikančių subjektų statusą baudžiamajame procese nustatančios; ir 2) patį specialiųjų žinių taikymo procesą reglamentuojančios normos. Specialiąsias žinias tiesiogiai taikančių subjektų procesinį statusą lemia subjektams keliami reikalavimai, funkcijos, teisės, pareigos, draudimai, atsakomybė jų nepriklausomumo garantijos. Specialiųjų žinių taikymo procesą apibūdina subjektų paskyrimui, pavesto tyrimo atlikimui, gautos išvados įforminimui keliami reikalavimai, be to, galimybė pasinaudoti pateiktomis išvadomis. Atsižvelgiant į šiuos aspektus ir analizuojamas specialiųjų žinių taikymo formų santykis. Darbe apžvelgta specialiųjų žinių taikymo formų reglamentavimas nuo 1918 m. / The theory of the conception of form of the application of special knowledge is not already formed. As the form of application of the special knowledge we will consider the procedural realization of special knowledge as a particular process, running by the determinate order and finishing by the correspondent procedural act, which is the independent kind of the evidentiary information, while considering the special knowledge as the knowledge of the sphere of science, technology and any other sphere of human activity, which was gained due to education and special preparation or career, and is used to get the evidentiary or any other information, which is necessary for the investigation of criminal act. The rules of law, regulating the application of special knowledge, can be grouped into two groups: 1) the rules, which set the status of the subjects directly applying the special knowledge in the penal procedure; and 2) the rules, which regulate the very process of the application of special knowledge. The procedural status of the subjects directly applying the special knowledge is determinated by the requirements, functions, rights, duties, prohibitions raised to the subjects, the responsibility of guarantee of their independence. The process of the application of special knowledge is determinated by the requirements raised to the appointment of the subjects, the performing of investigation, the execution of the got conclusion, furthermore, the opportunity to use the given... [to full text]

Šio darbo objektas – 2011-06-21 priimtų Civilinio proceso kodekso pakeitimų, reglamentuojančių ginčų sprendimą pirmosios instancijos teismuose tikslų, aiškinimo ir probleminių aspektų analizė. Analizuojami pakeitimai, įsigalioję nuo 2011-10-01, o nuo 2013-01-01 įsigaliosiantys nagrinėjami tik fragmentiškai, tais atvejais, kai jie itin glaudžiai susiję su jau galiojančiomis nuostatomis. Reformuotų normų yra itin daug ir jos reglamentuoja skirtingus civilinio proceso klausimus. Pakeitimų būtinumas dažniausiai grindžiamas išryškėjusiomis Lietuvos civilinio proceso problemomis. 2011 m. CPK pakeitimais nekeičiami esminiai Lietuvos CPK principai, ieškoma „aukso vidurį“ tarp pripažįstamų principų taip, kad jie kuo geriau tenkintų visuomenės, jos grupių ir konkrečių asmenų poreikius ir interesus, ir bet kurio iš pakeitimų teigiamas efektas būtų ilgalaikis. Siekiama supaprastinti, pagreitinti, racionalizuoti ir modernizuoti teismo procesą, sumažinti bylinėjimosi išlaidas ir valstybės lėšų naudojimą, bei skatinti taikų ginčų sprendimą. Labai svarbu, kad teisėjai, advokatai ir šalys teisingai suvoktų pakeitimų tikrąją prasmę. Nagrinėjant šio darbo objektą, kompleksiškai naudojami lingvistinis, lyginamasis, sisteminis, gana aktyviai naudojamas istorinis, teleologinis, įstatymų leidėjo ketinimo ir bendrųjų teisės principų metodai. Kadangi CPK yra sisteminis teisės aktas, jo normos pirmiausia aiškintinos remiantis sisteminiu aiškinimo metodu, siejant jas su Konstitucija, kitais teisės... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the analysis of purposes, content and the problematic aspects of the amendments June 21, 2012 adapted to the Code of Civil Procedure governing the settlement of disputes by courts of the first instance. In this work shall be amendments analysed, that came into force on October 1, 2012 those amendments, that shall come into force on January 1, 2013 shall only be described fragmentarily, in such cases where they are very closely related to the existing provisions. There are a lot of reformed legal rules that regulate different issues of the civil procedure. The necessity of the amendments is based on known problems of the civil procedure in Lithuania. The amendments of the year 2011 do not alter the essential principles of Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania, but search for "middle ground" between the recognized principles in such a way that they could best meet the interest and the needs of the public, of the groups and of specific individuals as well as any of the positive effect of amendments shall last for the long term. The aim is to simplify, speed up, rationalize and modernize the judicial process, reduce costs and use of public funds as well as to promote alternative settlement of disputes. It is essential that judges, lawyers and the parties correctly understand the amendments in their true sense. The object of this master thesis is analysed on basis of a complex of methods such as linguistic, comparative, systematic... [to full text]

Magistro darbe yra analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXIX skyriuje įtvirtinto priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso instituto teorinės ir praktinės problemos. Šiam institutui būdingos bendrosios įstatymo nuostatos su tam tikromis išimtimis, kurias sąlygoja nagrinėjamo proceso subjekto teisinė padėtis. Pirmoje darbo dalyje pateikiama priverčiamųjų medicinos priemonių samprata ir paskirtis, atskleidžiamas tokio pobūdžio priemonių dualistinis pobūdis - tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti tiek psichikos ligonių, padariusių baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tiek ir visuomenės interesus. Antroje dalyje analizuojamos priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys, atskleidžiamos tokio pobūdžio priemonių vykdymo teisinio reguliavimo problemos. Trečioje dalyje apibrėžiami priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai. Ketvirtoje dalyje plačiau analizuojami priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso ypatumai. Aptariama subjekto procesinio statuso reglamentavimo problematika, gynėjo dalyvavimo procese užtikrinimo klausimai, teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo ir atlikimo praktiniai aspektai, nagrinėjama proceso veiksmų su asmeniu, kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, atlikimo galimybė, analizuojamas bylos nagrinėjimas teisme ir teismo priimamos nutartys. Penktoje šio darbo dalyje nagrinėjamas priverčiamųjų medicinos... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master‘s paper the theoretical and practical problems of the institute process regarding application of the compulsory medical measures provided by XXIX chapter of the Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania were analysed. The institution mentioned above is characterized by the general law regulations with the certain exceptions that are stipulated by the subject‘s legal status in the investigation process. The first section of this work represents conception and purpose of the compulsory medical measures and at the same time finds out a duality of such measures: we can see, on the one hand, an influence of treatment and, on the other hand, an influence of the state compulsory measures on subjects that together make one whole. These measures are intended to ensure both interests of psychiatric patients who are commited criminal deeds and of the society. The second section analyses relevant types of the compulsory medical measures and discloses problems of such measures regarding their realization with a focus to the legal regulations. The third section represents definitions of the grounds on which application of the compulsory medical measures is based. In the fourth section some specific features of application process of the compulsory medical measures have widely analysed including the following issues: problems of the subject‘s legal status reglamentation, problems of ensuring an advocate presence in the process, practical aspects of a referral to... [to full text]

Darbe analizuojama 1980 m. Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo civilinių aspektų įgyvendinimo praktika Lietuvos teismuose, papildyta tarptautine šios srities bylų praktika. Pirmojoje darbo dalyje aptarti svarbiausi teoriniai klausimai, apžvelgtas šios kategorijos klausimų reglamentavimas tarptautiniu, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu, aktualūs proceso klausimai. Antroji darbo dalis – dviejų Lietuvos teismuose nagrinėtų vaikų grąžinimo pagal Konvenciją bylų teorinė ir praktinė analizė, ypač prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principo aspektu. Rinau byloje priimtas sprendimas grąžinti vaiką į Vokietiją atitinka teisinį reguliavimą, tarptautinę praktiką ir teisės doktriną, tačiau yra abejotinas vaikų interesų aspektu. Procesas vyko ilgai, mergaitė spėjo adaptuotis naujoje aplinkoje, prisirišti prie ją neteisėtai Lietuvoje laikiusios motinos ir kartu gyvenusio brolio. Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį interpretavo siaurai. Dėl ilgai užsitęsusio proceso galbūt buvo pažeistos vaiko tėvo teisės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Manic bylos baigtis atitiko tikruosius vaiko interesus ir apsaugojo jį nuo galimos psichologinės traumos grįžus gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį teismas interpretavo plačiau, nei priimta teismų praktikoje. Dėl šio sprendimo galėtų kilti teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is analyzed The 1980 Hague Convention‘s on the Civil Aspects of International Child Abduction implementation in Lithuanian courts, supplemented by international case law in this area. The first part of the work is to discuss the most important theoretical questions, look at the legal regulation in international, the European Union and national level, the actual procedure questions. The second part of the work is to consider the theoretical and practical analysis of two child abduction cases heard in Lithuanian courts, in particular the priority of children's rights and interests of the principle point of view. In the Rinau case, the decision to return the child to Germany in accordance with legal regulation, international law and legal doctrine, but it is questionable in the light of child's interests. The process protracted, and the girl managed to adapt to the new environment, took a fancy to her mother and brother who lived together. The court failed to consider all the relevant circumstances of the Convention and narrowly interpreted paragraph 1 b of the Article 13 of the Convention. Because of the long-lasted procedure it may have been violated the father‘s rights under the Article 8 of European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. The judgement in the Manic case fulfiled actual interests of the child and prevented him from possible psychological trauma determined by return to live in the United Kingdom, but paragraph 1 b of the Article 13 of... [to full text]

Visuomenės ir aplinkos sąveikos santykiai, siekiant užtikrinti kiekvieno asmens prigimtinę teisę gyventi neužterštoje, sveikoje aplinkoje, yra reguliuojami ekologinės teisės normomis įtvirtintais ekologiniais reikalavimais. Aplinkos apsaugai nuo teršimo skirtų reikalavimų pažeidimas yra pagrindas aplinkos teršėjui taikyti teisinę atsakomybę. Priklausomai nuo padaryto aplinkos teršimo pažeidimo esmės, jo pavojingumo pobūdžio bei laipsnio, aplinkos teršėjui gali būti taikomos administracinės arba baudžiamosios, o kartu ir materialinės (civilinės) atsakomybės priemonės. Administracinė atsakomybė yra dažniausiai už aplinkos teršimą taikoma atsakomybės rūšis, tuo tarpu baudžiamosios atsakomybės priemonės, nepaisant teorinės jų taikymo galimybės praktiškai yra netaikomos. Kadangi aplinkos teršimas paprastai sąlygoja žalos ar jos grėsmės aplinkai atsiradimą, teršėjui taikomos dar vieno, Lietuvos nacionalinėje teisės sistemoje mažai išplėtoto ir klaidingai su civilinės atsakomybės normomis tapatinamo materialinės atsakomybės instituto nuostatos, skirtos minėtai žalai atlyginti. Taigi, šiame darbe yra siekiama išanalizuoti pagrindinės - administracinės atsakomybės už aplinkos teršimą teisinio reguliavimo bruožus, aptarti baudžiamosios ir materialinės (civilinės) atsakomybės institutų įstatyminio įtvirtinimo ypatumus, taip pat atskleisti ryškiausiai matomus šių atsakomybės rūšių reglamentavimo bei jų praktinio įgyvendinimo trūkumus. Kadangi siekiant užtikrinti Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between the environment and society, are regulated by ecological demands entrenched in the ecological rules of law, with the view to ensure the birthright to live in clean and healthy environment. The breach of ecological demand, which is established with the aim to avoid the environmental pollution is the basis to apply the institute of legal liability. According to the nature and level of risk of violation, administrative, punitive and civil measures can be applied to the polluter. Commonly used is an administrative liability, meanwhile the punitive measures for environmental pollution, despite the theoretical regulation, practically has no affect. Whereas nearly every violation of environmental pollution causes the damage or the danger of damage to the environment, the remedies of civil law are also applied to the polluter, which are dedicated to compensate damage, caused by the violation. So the aim of the article is to analyse the main features of administrative liability – as mostly used type of liability, also to discuss the main points of legal regulation of penal and civil liability and to uncover the main problems of the regulation and its applications. Since the institute of liability for environmental pollution violations during last free years in Lithuania was widely modified on purpose to enforce the environmental requirements of European Union, the attention in the article also will be pied to the main transformations and its practical... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo taisyklės bei šio instituto taikymo sąlygos (prielaidos), išskiriamos Lietuvos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Taip pat daug dėmesio skiriama nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto pagrindinių bruožų analizei, siekiant nustatyti šio instituto atskyrimo nuo kitų institutų (civilinės atsakomybės, vindikacijos, restitucijos, kitų kvazisutarčių) kriterijus. Atsižvelgiant į iškeltus tikslus, pirmiausia darbe nagrinėjamos istorinės analizuojamo instituto prielaidos, pradedant šio instituto reglamentavimo romėnų teisėje klausimu ir baigiant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto įtvirtinimo LTSR CK bei naujajame LR CK aspektais. Taip pat darbe pateikiamas bendras analizuojamo instituto apibūdinimas bei nagrinėjami šio instituto reglamentavimo modelio LR CK ypatumai ir su tuo susijusi problematika. Pirmojoje darbo dalyje, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikoje, taikant analizuojamą institutą, dažniausiai pasitaikančias klaidas, taip pat išskiriami nepagrįsto praturtėjimo instituto skirtumai nuo kitų teisės institutų. Antroji darbo dalis iš esmės skirta nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo sąlygų analizei. Šioje dalyje nagrinėjamos skirtingos tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje pateikiamos pozicijos aptariamu klausimu, vertinama, kuri pozicija labiausiai atitinka šio instituto tikslus bei esamą reglamentavimą. Darbe atskirai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to reveal the rules and conditions of application of the institute of unjust enrichment or reception of property not due in the case law of Lithuania, as well as to analyze the main characteristics of this institute on purpose to identify the criteria of differentiation of the above-mentioned institute and the other institutes (civil liability, vindication, restitution, other quasi contracts). Considering these aims, the first part of this paper starts with the examination of the historical background of the institute of unjust enrichment or reception of property not due, beginning with the issues of interpretation of this institute in Roman law and concluding by the issues of regulation of this institute in the Civil Code of Soviet Socialist Republic of Lithuania (year 1964) and in the Civil Code of the Republic of Lithuania (year 2000). Moreover, in this paper authoress presents a general characterization of the institute of unjust enrichment or reception of property not due, analyzes the peculiarity of regulation of this institute in the Civil Code of the Republic of Lithuania, as well as the problems, related to that. In the first part of the paper there are also identified the differences between the institute of unjust enrichment or reception of property not due and the other institutes. The main aim of the second part of this paper is to properly analyze the conditions of application of the institute of unjust enrichment or reception of... [to full text]

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Nuo šios dienos prasidėjo naujas svarbus Lietuvos teisės raidos, taikymo bei aiškinimo etapas. Europos Sąjungos teisės principai, šaltiniai bei pagrindinės nuostatos tapo mūsų nacionalinės teisės sistemos dalimi. Baigiamojo darbo tema – „Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvos Respublikos teismuose“. Darbo tikslas - išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo praktiką Europos Sąjungos teisės taikymo kontekste, įvertinti teismų veiklą iki įstojimo į Europos Sąjungą dienos ir po įstojimo, akcentuoti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria teismai taikydami Europos Sąjungos teisę, taip pat palyginti šių teismų praktiką. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, dvi dalys, kurių kiekviena suskirstyta į skyrius ir poskyrius, tyrimo pagrindu suformuluotos išvados, darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei panaudotos literatūros sąrašas. Pirmojoje dalyje autorė nagrinėja Europos Sąjungos teisės taikymą nacionaliniuose teismuose lemiančias sąlygas. Šių sąlygų analizė leidžia teigti, jog tam, kad Europos Sąjungos teisė būtų taikoma tinkamai, nacionalinis teismas, visų pirma, turi pripažinti specifinį Europos Sąjungos teisės pobūdį. Antra, valstybės narės teismas, taikydamas nacionalinės teisės normas, turi atsižvelgti į Europos Sąjungos viršenybės principą, t. y. esant prieštaravimui tarp nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania became a full right member of European Union on May 1-st 2004. From that day a new relevant stage of Lithuanian law development, application and interpretation has begun. Principles, sources and main regulations of European Union became a part of our national legal system. The thesis of Master work is „The Application of European Union Law by Lithuanian National Courts“. Aim of the work is to explore practice of Lithuanian Supreme Court and Supreme Administrative Court of Lithuania in the light of European Union law application, to verify courts’ work before and after the accession, to emphasize main mistakes, which courts make while applying the European Union law, also to compare the practice of those Courts. Master work consists of preface, two body parts, each of these have its sections and subsections, conclusions are formulated on base of analysis, work summary is written in Lithuanian and English languages and list of literature, that was used. In the first part an author approaches the conditions determining the application of European Union law by Lithuanian national Courts. The analysis of these conditions enables us to tell, that in order to apply European Union law in correct manner, firstly, Lithuanian national Court has to acknowledge specific nature of European Union law. Secondly, while applying norms of national court, the court of member state has to take the supremacy principle of European Union law into consideration, which means that if there is... [to full text]

Tenka pripažinti, jog juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė vis dar kelia daugybę problemų bei palieka daug neatsakytų klausimų. Dėl šios priežasties, magistro darbe, visų pirma analizuojama juridinio asmens, kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto, problema. Pristatomos įvairių teisės mokslininkų nuomonės šiuo klausimu. Aptariamos pagrindinės juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės doktrinos. Be abejo, skirta dėmesio juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nuostatų ištakoms. Atlikta išsami Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio analizė. Pateiktas, tame straipsnyje numatytų, juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygų komentaras. Taipogi atskleidžiama juridinio asmens kaltės nustatymo problema. Magistro darbe analizuojamos juridiniams asmenims taikomos bausmės ir badžiamojo poveikio priemonės. Aptariama konkrečių bausmių veiksmingumo problematika bei pateikiami pavyzdžiai iš teismų praktikos. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir pateikiami tam tikri pasiūlymai Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui. / Man muss anerkennen, dass die strafrechtliche Verantwortlichkeit juristischer Personen für litauischen Juristen noch sehr problematisch ist. Darum versuche ich in der Magisterarbeit noch einmal überzeugen, dass solche Verantwortlichkeit sinnvolle Sache ist. In der Arbeit habe ich unterschiedliche Standpunkte und Meinungen zu diesem Thema beschrieben. Danach bespricht man die Schuldfähigkeit der juristischen Person und grundlegende Lehren. In der Abschlussarbeit gibt es auch ausführliche Analyse 20 Artikel des litauischen Strafgesetzbuches. Selbstverständlich gibt es hier auch ein kurzer historischer Überblick. In der Magisterarbeit analysierte ich Sanktionsmittel gegen juristische Person im geltenden Strafrecht. Am Ende der Abschlussarbeit habe ich entsprechende Schlussfolgerungen gemacht. Natürlicherweise entwickelte ich einige konkrete Vorschläge für den Gesetzgeber, wie man jetzige Situation verbessern kann.