Šio darbo tema yra tautų apsisprendimo principo santykis su teritorijos vientisumo ir sienų neliečiamumo principais. Pagrindinis darbo tikslas yra, remiantis tarptautinėmis sutartimis, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos priimtomis rezoliucijomis, Jungtinių Tautų Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika, teisės doktrina, išryškinti pagrindinius principų sąveikos aspektus bei pateikti galimus pagrįstus prieštaravimų sprendimo būdus. Nagrinėjama šių principų raida, jų įgyvendinimas, priežastys, dėl kurių principų santykis vertinamas nevienodai, kai kurie susiję probleminiai klausimai. Atskiruose darbo skyriuose pateikiamas tautų apsisprendimo principo santykis su teritorijos vientisumo ir sienų neliečiamumo principais tautų, turinčių teisę į apsisprendimą ar jau įgyvendinusių šią teisę, atžvilgiu. / The theme of this work is the relation of the principle of self-determination of peoples with the principles of territorial integrity and frontiers‘ inviolability. The main purpose of the work is to clarify main aspects of the interface between these principles, on the base of international treaties, resolutions, adopted by the United Nations General Assembly and Security Council, practice of the International Court of Justice, doctrine of law, and to present the possible manners to solve contradictions. It is analysed evolution of these principles, its implementation, reasons for different interpretation of the relation of these principles, some problematical issues, related to the theme of this work. Separate sections of this work provide the relation of the principle od self-determination of peoples with the principles of territorial integrity and frontiers‘ inviolability in regard to nations which have a right to self-determination or which have already exercised this right.

Principle of self-determination of peoples is one of the issues of international law, which is complicated. International commentators agree that the content of the principle is unclear. The same should be said about the borders of implementation of the principle. There are a number of legal acts on the question, however the two problems remain. This master thesis was aimed to analyze and to reveal the purport of the principle of self-determination of peoples and the borders of implementation. / Laisvas tautų apsisprendimo principas tarptautinėje teisėje yra priskiriamas sudėtingesniems klausimams. Mokslininkai analizavę principą pabrėžia, kad sunku yra atskleisti principo esmę, nes ji yra labai neapibrėžta. Sunku apibrėžti ir aiškias principo taikymo ribas. Nors yra priimta daug teisinių dokumentų, kurie reglamentuoja laisvo tautų apsisprendimo principo taikymą, jie neatskleidžia principo esmės bei mažai prisideda prie ribų nustatymo. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti ir atskleisti laisvo tautų apsisprendimo principo esmę bei jo taikymo ribas.

Atsakomybė už tarptautinės teisės nedraudžiamus veiksmus suprantama kaip valstybių pareiga kompensuoti padarytą materialią žalą, vykdant rizikingą veiklą, kurios nedraudžia tarptautinė teisė. Tarptautinės objektyviosios atsakomybės normos yra specialios, jos turi apibrėžtą veikimo sferą tokiuose tarptautinės teisės posakiuose kaip tarptautinė kosmoso teisė, tarptautinė jūrų teisė, tarptautinė atominė teisė, kuriuose tarptautinė atsakomybė, susijusi su padidinto pavojaus šaltinių veikimu, gali būti numatyta tarptautinėse sutartyse. Labiausiai reglamentuota valstybių atsakomybė už tarptautinės teisės nedraudžiamus veiksmus yra kosmoso teisėje, kur numatoma absoliuti vykdančios kosminę operaciją valstybės atsakomybė už padarytą žalą. Kitose minėtose sutartyse numatoma tik dalinė (valstybės atsakingos už žalos atlyginimo ar prevencijos mechanizmo sukūrimą ar pan.), o žalą privalo atlyginti „teršėjas“ (privatus subjektas, užsiimantis padidinto pavojaus veikla). Apskritai autorė daro išvadą, kad šioje srityje trūksta privalomų tarptautinės teisės šaltinių-ji yra nepakankamai reglamentuota. / -. / Verantwortung für die Handlung, die in der internationalen Recht nicht verboten, aber gefährlich ist, ist die staatliche Pflicht die Materialischaden bezahlen. Diese Verantwortung ist am meisten in der Kosmosrecht, wo absolute Verantwortung der Staat, die kosmische Operation verwirkliche, reglamentiert. Im allgemeinen aber Staaten anerkennen die Pflicht in der rechtliche Handlung gemachte Schaden nicht.