Magistrinio darbo tiriamasis objektas – Bronio Railos, žymaus lietuvių intelektualo, buvusio trečiafrontininko, tautininko, po Antrojo pasaulinio karo perėjusio į liberalų stovyklą, politinės pažiūros ir veikla XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Ši tema istoriografijoje iš viso nėra sulaukusi tyrėjų dėmesio. Tyrimas atliktas remiantis gausiais istorijos šaltiniais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bronys Raila - kontraversiška XX a. Lietuvos istorijos asmenybė, neturėjusi aiškių ideologinių nuostatų ir išsiskyrusi savo pažiūrų ir veiksmų radikalumu ypač ketvirtajame dešimtmetyje. Jaunystėje B. Railai buvo artimos kairiosios idėjos, kurį laiką bendradarbiavo socialdemokratų spaudoje, o 1930-1931 m. ir kairiųjų net prokomunistinės orientacijos lietuvių rašytojų žurnale „Trečiasis frontas“. Buvo vienas iš šio žurnalo ideologinių vadų, ko jis pats nenorėjo pripažinti. Lietuvos valdžiai uždraudus „Trečią frontą“, trečiafrontininkai išsiskirstė. B. Railos pasitraukimą iš trečiafrontininkų nulėmė daugiau ne idėjiniai motyvai, o išoriniai faktoriai. Lemiamos įtakos turėjo Lietuvos komunistų partijos arši kritika trečiafrontininkų atžvilgiu, komunistų spaudoje pasitaikantys nuolatiniai B. Railos užsipuldinėjimai, net prakeiksmai, kas ir nulėmė B. Railos atsimetimą nuo „kairės“ ir galbūt evoliucijos į komunistinę santvarką. Nemažiau svarbu ir tai, kad, B. Raila nebegalėjo rašyti spaudoje, uždraudus „Trečią frontą“. Iš trečiafrontininkų perėjęs į tautininkų gretas, B. Raila tapo... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The object of the master thesis paper is the political attitudes and activities of Bronys Raila who was a famous Lithuanian intellectual, former third front line solder who joined the left–wing campus after the World War II, during the 4th decade of the 20th century. This theme has not received any attention from the researchers of historiography yet. The research has been conducted on the basis of vast historical resources. After it has been conducted, it emerged that Bronys Raila was a controversial personality of Lithuanian history of the 20th century who had not any clear ideological attitudes and who was distinguished by his radical views and activities, especially during the 4th decade of the mentioned century. Early in life, Bronys Raila was influenced by the leftist ideas and, for some time, he collaborated in the social–democratic press; further, during the period of 1930 and 1931, he worked in the journal “Trečiasis frontas” (The Third Front) of the leftist procommunist Lithuanian writers. He was one of its ideological leaders, which he himself never fancied to admit. After the Lithuanian government prohibited its printing, the third front line solders dispersed. However, Bronys Raila’s retreat was influenced not by his ideological motives but by the external factors. The most influential ones were the severe critic of the Lithuanian communist party towards the third front line solders, constant attacks (even curses) of Bronys Raila in the... [to full text]

中國大陸自1978年改革開放後，經濟成長驚人，但是這個成長是伴隨著城鄉之間的差距與地區之間的差距。地區間絕對差距與相對差距都在逐年擴大，以1999年的資料，上海與貴州人均GDP相差16倍，絕對差距為一萬元人民幣。對於區域間發展差異的問題，有些學者從自然環境差異等天賦條件因素解釋；另有一派學者則以依賴理論說明市場自然運作的結果；亦有專家以過去計畫經濟時期的歷史發展來說明國家能力，尤其是財政能力，是消弭差異的主要關鍵；也有人以政府的傾斜政策，將資源導向被傾斜的一方流動，致使東西差異形成。本論文認為經濟事物應回歸經濟的角度來探討，再結合制度（正式與非正式）選擇對於經濟層面的干擾因素，來尋求各地區經濟發展差異的解答。在理論上，以新經濟成長理論為基礎，認為除了生產要素的增加外，資源配置是否有效率亦是經濟成長的重要關鍵，而制度決定資源配置的效率，因此，東西部的制度落差是造成東西部經濟成長差異的源頭。這樣的制度落差可以分為兩個面向來探討：第一是經濟領域上政府的退出；第二是社會關係、法律制度、中介組織等相關配套措施的建立。要使得地區發展能夠得到平衡，管制的解除以及新制度的建立是主要的關鍵，尤其是不合理戶口制度造成勞動市場的不健全以及各地方和全國法律的完善程度。本論文整合時間（1978年到1999年）和橫斷面（28個省市區）的統計數據，使用迴歸分析說明制度變數與經濟成長之間的關係。 / Since the reform in 1978, China has experienced an astonishing economic growth. However, the disparity between the coastal and inner provinces is increasing. According to the 1999 statistics, the GDP in Shanghai is sixteen times of GDP in Guizhou. More and more scholarship focuses on the uneven development in China. The reasons of regional disparity in China have focused on the geography, the operation of market, the weakening of the central government's power, or the preferential policies received by the coastal provinces. These can't fully explain China's disparity. I argue that the real reasons for China's disparity lying in the " institutions" (formal and informal) in China. Based on regression analysis of data from 1978 to 1999, my thesis intends to explain the dynamic between institutions and economic growth.