Disertacijoje analizuojamos trys bendrovių valdymo reguliavimo problemos. Visų pirma Lietuvoje yra sąlyginai nedaug teismų praktikos, kuri analizuotų atskirų fiduciarinių pareigų turinį. Teisės reguliuojamiems subjektams (šiuo atveju bendrovių valdymo organų nariams) fiduciarinių pareigų turinys turi būti išaiškintas ex ante. Šiuo tikslu siūloma remtis Bendrovių valdymo kodeksu, kaip antriniu teisės šaltiniu. Kita analizuojama sritis yra valstybės valdomų įmonių valdymo klausimai. Valstybė Lietuvoje yra svarbi (stambi) komercinę veiklą vykdančių bendrovių akcininkė. Tačiau valstybės tarnautojai, kurie jai atstovauja, kaip akcininkei, neturi tiesioginės finansinės motyvacijos, kuri skatina privataus sektoriaus akcininkus. Galiausiai reguliuojamuose sektoriuose (pašto paslaugos, energetika, transportas) valstybė veikia tiek kaip sektoriaus reguliuotojas, tiek kaip finansinės naudos siekiantis akcininkas. Trečia analizuojame darbe sritis yra bendrovių valdymo organų narių atlyginimo nustatymo klausimai. Reaguodama į pasaulinę finansų krizę Europos Komisija priėmė rekomendacijas dėl bendrovių valdymo organų narių atlyginimų. Lietuvoje nebuvo problemos, kad valdymo organų narių atlyginimai yra pernelyg dideli ar skatinantys riziką (kas buvo aktualiausia Europos Komisijai). Tačiau Lietuvoje apskritai nėra jokių tradicijų ar praktikos skiriant atlyginimus ir problema yra ta, kad valdybos nariams atlyginimų bendrovės apskirtai nemoka (ar moka tik jo dalį), o atlyginimą moka konkretų... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation addresses three problems of corporate governance regulation. First of all, Lithuania lacks court practice which would analyse the content of different fiduciary duties. However the subjects regulated by law (in this case members of corporate management bodies) need to know the content of fiduciary duties ex ante. Therefore the author of this dissertation proposes to rely on the Corporate governance code as the secondary source of law. The corporate governance of the State owned enterprise is another area which is analysed. The State is an important shareholder of the entities rendering commercial activities in Lithuania. However the State servants that represent the State as the shareholder do not have direct financial motivation similar to that of the private sector shareholders. Further the State acts both as a regulator and as a shareholder seeking for financial results in regulated sectors (postal services, energy and transportation). The third field examined by the author is the regulation of managerial pay. Reacting to the global financial crisis the European Commission has adopted recommendations on managerial pay. Lithuania did not face problems that the managerial pay is excessive or risk promoting (which was the relevant issue for the European Commission). However Lithuania does not have any traditions on setting managerial pay and the problem is that the members of the board do not receive any salary (or receive only part of the salary) from the... [to full text]

Disertacijoje analizuojamos trys bendrovių valdymo reguliavimo problemos. Visų pirma Lietuvoje yra sąlyginai nedaug teismų praktikos, kuri analizuotų atskirų fiduciarinių pareigų turinį. Teisės reguliuojamiems subjektams (šiuo atveju bendrovių valdymo organų nariams) fiduciarinių pareigų turinys turi būti išaiškintas ex ante. Šiuo tikslu siūloma remtis Bendrovių valdymo kodeksu, kaip antriniu teisės šaltiniu. Kita analizuojama sritis yra valstybės valdomų įmonių valdymo klausimai. Valstybė Lietuvoje yra svarbi (stambi) komercinę veiklą vykdančių bendrovių akcininkė. Tačiau valstybės tarnautojai, kurie jai atstovauja, kaip akcininkei, neturi tiesioginės finansinės motyvacijos, kuri skatina privataus sektoriaus akcininkus. Galiausiai reguliuojamuose sektoriuose (pašto paslaugos, energetika, transportas) valstybė veikia tiek kaip sektoriaus reguliuotojas, tiek kaip finansinės naudos siekiantis akcininkas. Trečia analizuojame darbe sritis yra bendrovių valdymo organų narių atlyginimo nustatymo klausimai. Reaguodama į pasaulinę finansų krizę Europos Komisija priėmė rekomendacijas dėl bendrovių valdymo organų narių atlyginimų. Lietuvoje nebuvo problemos, kad valdymo organų narių atlyginimai yra pernelyg dideli ar skatinantys riziką (kas buvo aktualiausia Europos Komisijai). Tačiau Lietuvoje apskritai nėra jokių tradicijų ar praktikos skiriant atlyginimus ir problema yra ta, kad valdybos nariams atlyginimų bendrovės apskirtai nemoka (ar moka tik jo dalį), o atlyginimą moka konkretų... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation addresses three problems of corporate governance regulation. First of all, Lithuania lacks court practice which would analyse the content of different fiduciary duties. However the subjects regulated by law (in this case members of corporate management bodies) need to know the content of fiduciary duties ex ante. Therefore the author of this dissertation proposes to rely on the Corporate governance code as the secondary source of law. The corporate governance of the State owned enterprise is another area which is analysed. The State is an important shareholder of the entities rendering commercial activities in Lithuania. However the State servants that represent the State as the shareholder do not have direct financial motivation similar to that of the private sector shareholders. Further the State acts both as a regulator and as a shareholder seeking for financial results in regulated sectors (postal services, energy and transportation). The third field examined by the author is the regulation of managerial pay. Reacting to the global financial crisis the European Commission has adopted recommendations on managerial pay. Lithuania did not face problems that the managerial pay is excessive or risk promoting (which was the relevant issue for the European Commission). However Lithuania does not have any traditions on setting managerial pay and the problem is that the members of the board do not receive any salary (or receive only part of the salary) from the... [to full text]

Lietuvos Respublikoje bendrovių veikla yra organizuojama pagal mišrią valdymo organų sistemą. Bendrovėse bet kokiu atveju visada veikia dalyvių susirinkimas ir bent vienas iš valdymo organų – bendrovės vadovas arba valdyba. Tuo tarpu priežiūros organas pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus – dispozityvus bendrovės organas, praktikoje sutinkamas gana retai. Bendrovių organai, vykdydami savo veiklą, priima sprendimus. Išanalizavus bendroves reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, darytina išvada, jog bendrovės organų priimti sprendimai bus laikomi teisėtais, jei: 1) nepažeis imperatyvių teisės aktuose ar bendrovės steigimo dokumentuose nurodytų normų, reglamentuojančių susirinkimo ar posėdžio sušaukimo iniciavimą, sušaukimą ir jo nutarimų priėmimą; bei 2) priimtas nutarimas nepažeis konkrečių asmenų teisių ar viešojo intereso. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio ketvirtoji dalis numato pagrindus, kuriems esant juridinio asmens organų sprendimai teismo gali būti pripažinti negaliojančiais. Tokiais pagrindais laikomi: 1) sprendimo turinio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms; 2) sprendimo turinio prieštaravimas juridinio asmens steigimo dokumentams; 3) sprendimo turinio ar jo priėmimo procedūros prieštaravimas protingumo ar sąžiningumo principams; bei 4) kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimas. Pažymėtina, jog priimtas sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jei jo pasekmių negalima panaikinti jokiu kitu... [toliau žr. visą tekstą] / Activity of the Companies is organized under mixed system of corporate governance in the Republic of Lithuania. In the Company in any case the General Meeting and at least one of the governing bodies - the Manager or the Board – are constituted. Meanwhile, the Supervisory Board under the existing laws is kept as an optional body of the company and is rather rare in practice. The bodies of the company, carrying out their activities, take various decisions. The analysis of provisions on company law and the decisions of the courts of the Republic of Lithuania showed that the decisions of the bodies shall be considered valid if: 1) they shall not violate the mandatory rules indicated in legal acts or company's founding documents, related to initiation and convening of the meeting and adoption of its decisions; 2) the decision shall not prejudice the rights of any person or the public interest. Article 2.82 of the Civil Code of the Republic of Lithuania provides bases under which the decisions of the bodies of the company may be invalidated under the court decisions, if they: 1) contravene the imperative provisions of the law; 2) contravene founding documents of a legal person; 3) contravene principles of reasonableness and good faith; and 4) violate rights and interests of the creditor. It should be noted that the decision may be revoked only if its consequences can not be removed at any other rational way. Such action in the court can be taken only by indicated subjects... [to full text]

Dinamiškas tarptautinių finansų rinkų pobūdis įtakojo tai, jog imta plačiai naudoti įvairiausias finansines priemones: nuo paprastų tradicinių priemonių, tokių kaip obligacijos, iki įvairiausių formų išvestinių priemonių, tokių kaip palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Tiek viešojo tiek privataus sektoriaus ūkio subjektai savo veikloje naudoja įvairiausias finansines priemones, pradedant paprasčiausiomis, tokiomis kaip mokėtinos ir gautinos sumos, ir baigiant sudėtingesnėmis priemonėmis- valiutų apsikeitimo sandoriai, kuriais apsidraudžiami įsipareigojimai užsienio valiuta. Finansinių instrumentų naujovės padėjo efektyviau paskirstyti riziką tarp skolininkų ir investuotojų. Tačiau kai kurie finansiniai instrumentai gali būti susiję su sandoriais, kurie daro įtakos bendrovės atskaitomybei ir ji nebeparodo tikrosios bendrovės finansinės padėties. Taigi iškyla problema- kaip tinkamai atskleisti ir pateikti finansinius instrumentus, siekiant informuoti suinteresuotus asmenis dėl tikros bendrovės ekonominės būklės. Ženklus finansinių priemonių naudojimo augimas paskatino užsienio autorius nagrinėti finansinių instrumentų atskleidimą ir pateikimą, kai tuo tarpu Lietuvoje dar tik pradedama taikyti finansinių instrumentų pateikimo praktika. TASV išleido standartus, kaip turi būti pateikiamos finansinės priemonės, tačiau bendrovėms visgi iškyla problema: koks yra išvestinių priemonių poveikis įmonių veiklai ir kaip tam tikri išvestiniai instrumentai susiję su tam tikra rizika. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The dynamic nature of international financial markets led the wide-ranging using of full range of financial instruments, from simple traditional instruments such as bonds, to various forms of derivatives such as interest rate swaps. Such public and such private sector entities in their activities using a wide range of financial instruments, beginning such as payables and receivables, and ending with complex instruments, foreign exchange transactions in which hedged foreign currency liabilities. Financial instruments innovation contributed more efficient allocation of risk between borrowers and investors. However, some financial instruments may involve transactions that affect the company's accounts and it don’t show the true financial position. This raises the problem-how to detect and provide the financial instruments in order to inform stakeholders of a company's economic condition. Significant financial instrument using growth led foreign authors encouraged the financial instruments disclosure and presentation, while in Lithuania is just the beginning of financial instruments practice. The IASB has released standards for financial instruments disclosure, but companies still poses problems: what is the derivatives influence to the businesses and how some certain derivatives are associated with some risk. The object of research - the financial instruments accounting. The aim – to disclose the presentation of financial instruments, which reflect the true and fair the... [to full text]

Teisės doktrinoje teigiama, kad juridinis asmuo yra išvestinis civilinės teisės subjektas, įgyjantis civilines teises, prisiimantis civilines pareigas ir jas įgyvendinantis per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Atsižvelgiant į ribotą darbo apimtį, darbe nagrinėjami valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, narių civilinės atsakomybės labiausiai Lietuvos Respublikoje paplitusiai privačiųjų juridinių asmenų rūšiai – bendrovei taikymo ypatumai. Turint omenyje, kad teisinė atsakomybė kyla nevykdant ir/ar netinkamai vykdant asmeniui nustatytas teisines pareigas, visų pirma, darbe yra identifikuojamos valdybos narių pareigos bendrovei, šių pareigų turinys, aptariama valdybos teisinė prigimtis. Pagrindinis darbo tyrimas yra nukreiptas į valdybos narių teisinės atsakomybės prigimties, jos taikymo prielaidų ir pagrindų nustatymą. Šiuo tikslu darbo autorius nagrinėja ir apibrėžia teisinį santykį, susiklostantį tarp bendrovės ir valdybos narių. Darbe analizuojama kokia civilinės teisinės atsakomybės rūšis yra taikoma valdybos nariams – sutartinė ar deliktinė. Siekiant nustatyti valdybos narių civilinės teisinės atsakomybės taikymo prielaidas, analizuojama koks iš civilinės teisinės atsakomybės valdybos nariams modelių – individualus ar kolektyvinis, yra taikomas Lietuvos Respublikoje. Taip pat darbe yra nagrinėjami civilinės teisinės atsakomybės valdybos nariams taikymo sąlygų probleminiai aspektai. Darbe plačiai... [toliau žr. visą tekstą] / Legal doctrine holds that a legal entity is a derivative subject of the Civil law which acquires civil rights, assumes civil obligations and implements it through their bodies which are formed and act in accordance with the laws and documents of incorporation. Considering the limited scope of work, this thesis analyzes the peculiarities of civil liability of Board members as a collegial body to the most widespread type of private legal entities in the Republic of Lithuania - companies. Taking into account that the civil liability arises due to a failure to perform or improper performance of civil duties, thesis defines the duties of Board members to the company, the scope of such duties, as well as discusses the legal nature of the Board. The main focus of the study is to determine the nature of legal liability of Board members, its assumptions and bases. To achieve this goal the author examines and defines the legal relationship between the company and Board members. Thesis analyzes which kind of civil liability - contractual or tort - applies to the members of the Board. In order to determine the assumptions of civil liability of the members of the Board, it is analyzed whether individual or collective model of civil liability of Board members is applied in the Republic of Lithuania. Moreover, thesis covers the problematic aspects of the conditions of civil liability applied to Board members. Thesis extensively relies on jurisprudence of the courts of the Republic of... [to full text]