Įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, atsirado daug naujų darbo teisės normų, tarp jų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Šiame darbe nagrinėjamas darbo sutarčių nutraukimas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo veikla ir darbo funkcijomis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Analizuojama darbo drausmės pažeidimo ir sunkiausio iš jų – šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata, atskleidžiami jų skirtumai ir vertinimo kriterijai, pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika, esama darbo teisės doktrina. Nagrinėjamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbo sutarčių nutraukimą už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus palyginant jas su kitų užsienio valstybių panašiomis darbo teisės normomis. Bandoma atskleisti esančias šių darbo teisės normų taikymo problemas, parodyti šios temos aktualumą, ir ateities perspektyvas. Šiame darbe pabrėžiama, kad nagrinėjami darbo sutarties nutraukimo pagrindai teisės doktrinoje ir praktikoje nėra pakankamai išanalizuoti, teisminė praktika yra negausi. Todėl yra reali galimybė darbdaviui suklysti taikant šias darbo teisės normas, nurodant darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Šiuo darbu buvo siekiama bent iš dalies užpildyti šią spragą, plačiau ir išsamiau aiškinant darbo sutarčių nutraukimą už nagrinėjamus šiurkštaus darbo pareigų pažeidimus. / After the new Labour Code of the Republic of Lithuania came into effect, many new labour norms have originated including the ones regulating the termination of labour agreements due to the gross breaches of labour discipline. This paper analyses the termination of labour agreements due to the gross breaches of labour discipline, which are incompatible with the activities and labour functions of the employee (Article 235 paragraph 2 clauses 3 and 4 of the Labour Code of the Republic of Lithuania). The paper reveals the conception of the breach of labour discipline, inter alia the gross breach of labour discipline as the most severe of a kind, their differences and assessment criteria as well as presents the practice of the Lithuanian Supreme Court and other courts, the doctrine of labour law. The provisions of the Labour Code of the Republic of Lithuania regulating the termination of labour agreements due to the gross breaches of labour discipline are also analysed while comparing them to the similar norms of labour law in foreign countries. It is sought to disclose the problems of application of such labour norms, to show the relevance of this theme and the future perspectives. This paper emphasizes that the considered grounds for termination of labour agreements are not enough analysed in legal doctrine and practice, the court practice in this field is not extensive. Therefore, there is a real possibility that the employer could commit a mistake in applying these labour... [to full text]

Tyrimas buvo organizuojamas, siekiant ištirti tėvų dalyvavimo ypatumus Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje ir numatyti jų dalyvavimo galimybes. Literatūros šaltinių analizė parodė, kad aktyvus tėvų dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje skatina tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą, leidžia išvengti nepagrįstų lūkesčių vaiko atžvilgiu ir siekti bendradarbiavimo ir partnerystės. Tyrimo rezultatai atskleidė tėvų požiūrį į teikiamų paslaugų kokybę, komunikavimo ir informacijos sklaidą, įstaigos veiklos valdymą ir organizavimą, tėvų švietimą ir dalyvavimą įsitraukiant į ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklą. Apibendrinus abiejų respondentų grupių vertinimus, paaiškėjo, jog dar nepakankamai išnaudota dalyvauti skatinančių metodų sistema, nes tėvai neaktyviai dalyvauja kuriant ir įgyvendinant įstaigos strateginį planą ir metinę programą. Dar nėra veiksminga informavimo sistema ir neišvystyta informacinių technologijų plėtotė. Remiantis atliktais tyrimais, pateikiamos tėvų dalyvavimo Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje galimybės, siekiant lygiavertiškos partnerystės. / The research was organized on the way to investigate the characteristics of parents’ participating in the activities of Šiauliai pre-school educational institutions and planning ahead the possibilities of their participation there. The analysis of literary showed that active participation of parents’ in the activities of pre-school institutions motivate self-confidence and respect, it lets avoid unfounded expectations in respect of child and tries for cooperation and partnership. The results of the research disclosed the parents’ attitude to the quality of the provided services, the dissemination of communication and information, the management and organization of the institution, parents’ education and their involvement in the activities of pre-school education. Summarising the assessment of the both respondent groups, it emerged that the system of stimulating methods is not used too often, because parents are not active founding and realizing strategic plan and annual curriculum of the institution. The system of the information is not effective and the evolution of information technologies is not developed as well. According the researches which were done, there are proposed potentials of parents’ participating in the activities of Šiauliai pre-school educational institutions by the way of equal partnership.

Tyrimo objektas – sportuojančių mokinių prosocialus ir antisocialus elgesys, vertybės sportinėje veikloje, nuomonė apie trenerio kompetenciją ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti juos sportinei kovai, moralinis pateisinimas sportinėje veikloje bei siekiami tikslai. Tyrimo problema. Tyrime keliami probleminiai klausimais siekiant išsiaiškinti kaip sportininkų elgesys sportinėje veikloje susijęs su vertybėmis, požiūriu į trenerio kompetencijas ugdyti garbingos kovos nuostatas, moraliniu pateisinimu bei siekiamų tikslų suvokimu. Tyrimo tikslas – nustatyti sportininkų elgesio sportinėje veikloje sąsajas su siekiamais tikslais, moraliniu pateisinimu ir nuomone apie trenerio kompetenciją ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti. Tyrimo tikslui pasiekti darbe keliami uždaviniai: nustatyti sportuojančių mokinių prosocialaus ir antisocialaus elgesio raišką sportinėje veikloje; vertybes sportinėje veikloje ir nuomonę apie trenerio kompetenciją ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti; moralinį pateisinimą; siekiamus tikslus (laimėjimų motyvacijos) sportinėje veikloje ir atskleisti koreliacinius ryšius tarp sportuojančiųjų elgesio ir kitų tyrime analizuojamų tyrimo kintamųjų. Tyrime keltos hipotezės, kad sportininkų prosocialus elgesys susijęs su jų orientacija į moralines vertybes, suvokta trenerio kompetencija ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti bei sportininko orientacija į užduoties atlikimą, o antisocialus elgesys susijęs su orientacijomis į statuso... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – prosocial and antisocial behaviour of exercising students, values in sports activity, the opinion about the trainer’s competence to develop the attitudes towards fair play and to motivate them for competition, moral disengagement and the objectives. The research raises the problematic questions on purpose of ascertaining how the behaviour of athletes in sports activity is related to the values, attitude towards the trainer’s competences to develop the attitudes towards fair play, moral disengagement and perception of the objectives. The aim of the research was to determine the correlations of the behaviour of the athletes in sports activity with the objectives, moral disengagement and the opinion about the trainer’s competence to develop the attitudes towards fair play and to motivate. The following research objectives were raised: to determine the prosocial and antisocial behaviour in sports activity; the values in sports activity and the opinion about the trainer’s competence; moral disengagement; the objectives in sports activity and to reveal the correlations between the behaviour of athletes and other variables analysed in the research. We hyphotizased that the prosocial behaviour of the athletes is related to moral values, the perceived trainer’s competence to develop the attitudes towards fair play and to motivate, and athlete’s orientation to the performance of the task; and antisocial behaviour is related to the status values, moral... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti pasitenkinimo darbo sąlygomis, saviveiksmingumo ir subjektyviai suvokiamo darbinės veiklos efektyvumo sąsajas bei įvertinti ar pasitenkinimas darbo sąlygomis ir saviveiksmingumas gali prognozuoti subjektyviai suvokiamą darbinės veiklos efektyvumą. Tyrime dalyvavo 204 Kauno ir Vilniaus miestų įmonių įvairių specialybių darbuotojai ( 98 vyrai ir 106 moterys). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 29,75 metai. Tiriamieji buvo parinkti patogiosios atrankos būdu. Pasitenkinimui darbo sąlygomis įvertinti buvo sudarytas klausimynas remiantis literatūros apžvalga. Tai vienfaktorinis reiškinys, kuris sudarytas iš 17 klausimų. Saviveiksmingumui nustatyti buvo naudota bendra saviveiksmingumo skalė (The General Self – Efficacy Scale, Jerusalem M. ir Schwarzer R., 1993), kurią sudaro dešimt teiginių. Subjektyviai suvokiamo darbinės veiklos efektyvumas buvo matuojamas dviem aspektais: nedalyvavimo darbinėje veikloje skale (SPS6 scale, Koopman et al., 2002), antrasis aspektas yra neatvykimo į darbą dažnumo indeksas, sudarytas šiam tyrimui doc. Dr. L. Gustainienės ir Talalaitės A. (2012) Tyrimo rezultatai parodė, kad didėjantis pasitenkinimas darbo sąlygomis siejasi su mažėjančiu nedalyvavimu darbinėje veikloje ir nebuvimu darbe. Taip pat didėjant saviveiksmingumui, mažėja nedalyvavimas darbinėje veikloje. Rezultatai parodė, kad moterų imtyje nedalyvavimą darbinėje veikloje ir nebuvimą darbe prognozuoja pasitenkinimas darbo sąlygomis, o vyrų imtyje saviveiksmingumas. / The aim of the study was to assess relationship between the satisfaction with job conditions, self-efficacy and subjective evaluation of work effectiveness. There were 204 employers (106 – women, 98 – men) who participated in the research. The respondents were from Kaunas and Vilnius organizations. The average age of the participants 29,75 years. For the assessment of satisfaction with job condition was made a questionnaire with reference from literature review. The questionnaire consist of 17 propositions. For the assessment of self-efficacy was used The General Self – Efficacy Scale (Jerusalem, M., Schwarzer, R., 1993). Subjective evaluation of work effectiveness was evaluating by two aspects: The first one is a phenomen as being present at work but unable to be fully engaged with the work environment so for the assessment was used Presenteeism Scale (SPS6, Koopman et al., 2002). The second aspect is absenteeism (frequency index of not being at work) – it was made with reference from literature review. Results of a study showed that increasing satisfaction with job conditions correlates with decreasing presenteeism and absenteeism. Moreover, increasing self-efficacy decreases presenteeism. Furthermore, study showed that presenteeism and absenteeism is prognosticated by satisfaction with job conditions in cluster of women and presenteeism and absenteeism is prognosticated by self-efficacy.

Darbe tyrimo objektu pasirinktus mokinių prosocialaus elgesio raišką bei reakcijas ir ketinimus elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose buvo siekiama tikslo nustatyti mokinių prosocialaus elgesio raišką bei reakcijų ir ketinimų elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijoje ypatumus. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, buvo keliami šie uždaviniai: nustatyti mokinių prosocialaus elgesio raišką lyties aspektu; nustatyti mokinių reakcijas ir ketinimus elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose lyties aspektu; išsiaiškinti dalyvavimo popamokinėje veikloje sąsajas su mokinių prosocialiu elgesiu bei reakcijomis ir ketinimais elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose; išsiaiškinti savijautos ir požiūrio į mokyklą sąsajas su mokinių prosocialiu elgesiu bei reakcijomis ir ketinimais elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose. Tyrime buvo keliamos šios hipotezės: pirma, mergaitėms būdingesnis prosocialus elgesys nei berniukams, jos rečiau reaguotų agresyviai jų nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose; antra, prosocialus elgesys būdingesnis dalyvaujantiems popamokinėje veikloje mokiniams ir trečia, popamokinėje veikloje dalyvaujantys mokiniai jų nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose rečiau reaguotų agresyviai, negu nedalyvaujantys bendraamžiai. Tyrime dalyvavo 544 (289 mergaitės ir 255 berniukai) aštuntų – devintų klasių mokiniai parinkti taikant klasterinę atranką. Tiriant mokinius taikytas apklausos raštu metodas. Tyrimas parodė, kad mergaitėms... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the paper is the expression of pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. The aim of choosing such an object is to define the expression of pupils’ prosocial behaviour and the characteristic features of their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. In order to pursue the aim of research, the following objectives were set: to determine the expression of pupils’ prosocial behaviour on the aspect of gender; to outline pupils’ reactions to and their intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations on the aspect of gender; to find a correlation between the participation in after-school activities and pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations; to discover links between pupils’ feeling about school, their attitude to school and pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. This research was focused on the following hypotheses: first, prosocial behaviour is more common in girls than in boys. Girls would rarely behave aggressively in discontent-provoking situations. Second, prosocial behaviour is more common in pupils participating in after-school activities. Third, pupils participating in after-school activities would behave aggressively in... [to full text]