Po nepriklausomybės atgavimo, daugelį pastatų privatizavus, atsirado grėsmė juose esantiems dailės kūriniams. Svarbus yra ir visuomenės požiūris į sovietinį, mums svetimą, paveldą. Vitražai išmontuojami vien todėl, kad primena praeitį. Be politinių aspekto, Sovietinio paveldo išlikimą lemia ir ekonominiai veiksniai. Daug kur vitražai išmontuoti renovuojant pastatus ir teisinantis, kad jų restauracijai trūksta lėšų. Nors sovietmetis tituluojamas lietuviško vitražo „aukso amžiumi”, dabartinė šio laikotarpio kūrinių padėtis sudėtinga. Pradėjus išsamiau domėtis sovietinio vitražo dabartine būkle susiduriama su medžiagos trūkumu. Renkant medžiagą apie sunaikintus, restauruotus vitražus iškilo ir paveldo apsaugos klausimas. Kaip ir kiek sovietinį paveldą įstatymais gali apsaugoti valstybė ir ar gali tuo pasirūpinti pats darbų autorius. Pirmoje darbo dalyje aptariamas sovietinis vitražas ir jo klestėjimo prielaidos, trumpai supažindinama su tuo metu kūrusiais vitražistais, jų ryškiausias darbais. Išskiriamos dvi pagrindinės prielaidos: valstybiniai užsakymai ir glaudus architektų bei vitražistų bendradarbiavimas. Pateikiama ryškesnių to meto architektų ir vitražistų bendradarbiavimo pavyzdžių. Antroje darbo dalyje aprašomi sovietinių vitražų sunaikinimo, rekonstravimo, perkėlimo atvejai. Pateikiama sunaikintų, rekonstruotų vitražų pavyzdžių. „Išlikusių vitražų pavyzdžiai ir objektyvios jų išlikimo sąlygos. Nagrinėjamos vitražo sunaikinimo priežastys. Trečioje darbo... [toliau žr. visą tekstą] / A lot of public places there privatized after the restoration of independence in Lithuania. A real threat occurred for monumental artworks in architecture after the biulding was privatized. In this situation a public opnion about soviet heritage is really important. Despite the political aspect, there is economical factors as well. Stained glass windows, can’t be fixed because of lack of finance. Though soviet times in Lithuania was „golden age“ for stained glass it has real preservation problem in nowdays. There is a lack of information about these days soviet stained glass situation. The first part of this work contains short history of soviet stained glass and the sources of prosperity. There was two main assumptions for prosperity of stained glass in soviet times: first was orders from soviet goverment and the second was artist and architectures cooperation. The exposition part is illiustration about stained glass destruction, and real situation of soviet stained glass in these days. The final part of the work is about the heritage of soviet art works and preservation of stained glass.

Magistro praktinėje dalyje kuriu architektūros ir vitražo tarpusavio ryšį. Kauno miesto Ąžuolyno parke įsikūręs „Ąžuolyno sporto centras“ papildo čia pat esantį sporto „miestelį“. Architektai Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė ir Darius Čiuta suprojektavo modernų 117 m. ilgio ir 12 m. pločio pastatą, kurio architektūrinėje plastikoje dominuoja stiklas. Pastate įrengtos administracinės, kavinės, spa procedūrų, grožio salono, rūbinės, trenerių kambarių, vandens procedūrų ir sporto salės patalpos. Architektūrinėje situacijoje modeliuoju modernaus vitražo meninės raikšos priemones, remdamasi stiklo medžiagiškumu, spalvos ir mastelių pokyčiais, jų tarpusavio santykiu. Supančių medžių krintančius šešėlius ir jų atspindžius stikle perfrazuoju ažūrinio tinklo stilistika, kuri organiškai kinta, persipynusi su skaidriais ir spalviniais vitražo plotais, tuo būdu pabrėžiu pastato ir supančios aplinkos ryšių išsaugojimą. Sukurdama dviejų stiklo sluoksnių „tinklą“, kuris pasižymi spalvinės gamos įvairove, atkreipiu dėmesį į spalvų veikimą viena kitos atžvilgiu, tarpusavio persipynimą ir emocinę įtaigą. Magistro praktiniame darbe pateikiamas darbo planšetas bei vitažo projekto architektūroje detalė (130 x 95 cm., stiklas, glazūra, smėliasrovė). / In the practical part of my work I create relation between architecture and stained glass. I chose „Ąžuolynas Sport Centre“ that complements „sports town“ situated in Ąžuolynas park in Kaunas. The modern building was created by architects Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė and Darius Čiuta. The building is 117 meters long and 12 meters wide. Inside there are administration premise, cafes, a beauty salon, cloakrooms, rooms for trainers, gym, spa and water treatment rooms. Glass dominates compositional expression of the whole building. I design modern stained-glass forms emphasising characteristic glass qualities such as materiality and colour. I base my work on relation between architecture and glass, search for optimal forms that complement architectural lanscape. I incorporate shadows of the trees in the environment and recreate their reflection on glass using openwork grid. This stylistic element is united with transparent and coloured glass areas. I also try to sustain the relation between the building and its environment. Creating a double glass net, which shows a wide spectrum of vibrant colours, I pay attention to colour effectiveness, their relationship between each other and also emotional potency. For the presentation of practical work a plane-table and a detail of stained glass project are represented (130 x 95 cm., glass, glazure, sandblasting).

Magistrinio darbo teorinėje dalyje nagrinėjama Lietuvos moderniosios architektūros ir vitražo tarpusavio ryšys, bei priklausomybė vienas nuo kito. Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio Lietuvoje užsimezgęs glaudus architektūros ir vitražo ryšys, kai vitražas tapo neatsiejama architektūros dalis, šiandieninėje visuomenėje yra visiškai pakitęs. Remiantis modeliuojamomis meninės raiškos priemonių atžvilgiu, darbe trumpai apžvelgiama architektūros ir vitražo raida nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Pateikta glausta apžvalga indentifikuoja vitražo priklausomybę nuo architektūrinių formų bei tendencingą jo kitimą priklausomai nuo vyrayjančių meno srovių šioje meno srityje. Tai pat pateikiami besikeičiančių meno srovių architektūros ir vitražų darbų pavyzdžiai Lietuvoje. Pagrindinę magistro teorinę dalį sudaro dvi architektūros ir vitražo simbiozės analizės, kurios nagrinėjamos formaliaja metodika. Pagrindiniu aspektu traktuojami kompoziciniai sprendimai ir jų poveikis bendrai meninei sąveikai. Analizuojami du visuomeninės paskirties architektūros objektai, kuriuose integruoti Lietuvos vitražistų stiklo darbai: Vilniaus Santuokų rūmų ir Eugenijaus Konstantino Šatūno stiklo darbai bei Nidos Švc. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios ir Algirdo Dovydėno vitražai. Analizuojant dviejų meno šakų darnią simbiozę, dėmesys akcentuojamas į kompozicinę plastiką, jos tarpusavio panašumus ir skritumus, kurie turi įtakos lygiaverčiui architektūros ir vitražo užmegztam „pokalbiui“... [toliau žr. visą tekstą] / In the theoretical part of the work the main attention is put on the relation between modern Lithuanian architecture and stained glass. The work analyses how these two art forms influence and complement each other. From the 1950s stained glass became the integral part of architecture but nowadays this connection is completely changed. The main focus of the work is to show the evolution of architecture and stained glass from 1950s until today by analyzing formal elements, aesthetic principles and symbolic signs. The analysis represents stained glass dependence on architectural forms and dominant art tendencies. Various works of architecture and stained glass in Lithuania are also discussed as examples of these tendencies. The main theoretical part of the work is dedicated to analysis of symbiosis between architecture and stained glass from formal perspective. Firstly, the analysis deals with compositional solutions and their effect on general artistic interaction. The base of analysis are two buildings created for public use: Vilnius Santuokų rūmai and glass work by Konstantinas Šatūnas, Saint Mary Church in Nida and stained glass works by Algirdas Dovydėnas. Analysing the relation between two art forms, the emphasis is put on compositional expression, its differences and similiarities that influence the conversation between architecture and stained glass. The analysis is based not only on information found in specific literature and other sources but also on personal remarks... [to full text]