Spelling suggestions: "subject:"vyriausybės"" "subject:"nevyriausybinės""
1 |
Viešųjų e. paslaugų Lietuvoje plėtra ir perspektyvos / Public e-services in lithuania: development and prospectsSlavinskaitė, Gintarė 23 June 2014 (has links)
Šiame darbe yra nagrinėjama viešųjų e. paslaugų Lietuvoje plėtra ir galimos perspektyvos. Aptariant teorinius viešųjų e.paslaugų aspektus, pateikiama tiriamojo objekto samprata, išskiriami ir plačiau apibūdinami galimi viešųjų e. paslaugų modeliai bei identifikuojami privalumai ir trūkumai. Atliekant viešųjų elektorinių paslaugų Lietuvoje analizę, pagrindinis dėmesys skiriamas viešųjų e. paslaugų ,,Vyriausybė – verslas“ bei ,,Vyriausybė – pilietis“ modelių vertinimui. Vertinant viešųjų e. paslaugų plėtros galimybes Lietuvoje yra išskiriami veiksniai, kurie gali turėti svarią įtaką viešųjų e. paslaugų plėtrai. / This masters thesis work researches the development and possible prospects of e-government services in Lithuania. The study discusses the theoretical aspects of e-government services and provides a definition of the object of study. As well, possible models of e-government are pointed out and discussed in more detail, identifying their qualities and shortcomings. While analysing e-government services in Lithuania, the main consideration is given to evaluation of models Government - Business and Government - Citizen. The development prospects of e-government services in Lithuania are evaluated, and the main factors influencing the development of e-government services are discussed.
|
2 |
Institucinis Vyriausybės veiklos aspektas Lietuvos viešajame valdyme / Institutional aspects of the government in Lithuanian Republic GovernanceBileišis, Mantas 18 September 2012 (has links)
Viešojo administravimo disciplinoje egzistuoja didelė teorinių viešojo valdymo modelių įvairovė, kuri, atrodo, nuolatos didėja. Tuo pačiu disciplinai trūksta meta‑teorijos kuri leistų nustatyti šių modelių santykį. Tai apsunkina sisteminių tyrimų viešajame administravime plėtrą. Disertacijoje atliekama dažniausiai sutinkamų literatūroje teorinių viešojo valdymo modelių tarpusavio santykių analizė ir remiantis šios analizės rezultatais tiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vaidmuo Lietuvos viešojo valdymo formavimesi ir raidoje. / The discipline of Public Administration is marked with an ever growing increase in theoretical models of governance. However, this theoretical proliferation is not matched by a meta‑theory that would allow building an understanding of the interrelation of these models. The dissertation provides an in‑depth analysis of selected theoretical models which is used as a basis of researching the role of the Government of Lithuania in the formation and development of Lithuanian public governance.
|
3 |
Lietuvos Respublikos vyriausybių programų nuostatos finansų srityje 1999-2006 metais / Financial provisions in the programmes of the Government of the Republic of Lithuania in the year of 1999-2006Bagdonaitė, Inga 30 January 2008 (has links)
Vyriausybės programa- tai Vyriausybės veiklos pagrindas. Vyriausybė savo veiklos programoje įtvirtina esmines finansų politikos kryptis ir gaires, kuriomis vadovaujamasi įgyvendinant šalies finansų politiką. Tačiau tikėtina, kad egzistuoja prieštaravimas tarp Vyriausybių programose įtvirtintų finansinių nuostatų ir jų praktinio įgyvendinimo. Taigi, egzistuoja Vyriausybių programų finansinių nuostatų atitikimo jų įgyvendinimui praktikoje problema. Būtent tai paskatino šiame darbe tyrinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybių programose įtvirtintas finansines nuostatas bei jų įgyvendinimą. Šio darbo tikslas yra nustatyti, kurios iš 1999-2006 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybių program�� finansinės nuostatos bei kokia apimtimi buvo įgyvendintos praktikoje. Tyrimas atliktas naudojant dokumentų analizės, lyginimo bei statistinės analizės metodus. Atlikus tyrimą, paaiškėjo 1999-2006 metų LR Vyriausybių programose įtvirtintos finansinės nuostatos nebuvo pilnai įgyvendintos. / The Cabinet's policy serves as the grounds of the Cabinet's activity. The Cabinet fixes the essential directions and landmarks of the State's financial policy, which it refers to while implementing the financial policy of the country, in the program of its activity. However, it is likely that discrepancy between the financial provisions, fixed in the Cabinets' programs, and their practical implementation exists. Thus, the problem of conformity of the financial provisions, fixed in the Cabinets' programs, and of their practical implementation exists. It's particularly this circumstance, which prompted the author to investigate the financial provisions, fixed in the programs of the Cabinets of the Republic of Lithuania, and their implementation. The present thesis aimed at ascertaining which financial provisions, fixed in the programs of the Cabinets of the Republic of Lithuania within the years 1999-2006, and to which extent were implemented in practice. The investigation was carried out by analyzing the documents, by applying the comparative and the statistical analysis methods. After having carried out the investigation, it was revealed that the financial provisions, fixed in the programs of the Cabinets of the Republic of Lithuania within the years 1999-2006, were not implemented to the full extent.
|
4 |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės parlamentinės kontrolės ypatumai / Peculiarities of the parliamentary control of the government of the republic of lithuaniaValinskaitė, Eglė 08 September 2009 (has links)
Šiame magistriniame siekiama atskleisti parlamentinės kontrolės sąvoka bei jos vykdymo būdus. Naudojami dokumentų analizės, loginis, lyginamasis bei sisteminiai metodai, remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, Vyriausybės įstatymu, Konstitucinio Teismo nutarimais bei kita specialiąja teisine literatūra. Įstatymų leidžiamoji ir įstatymų vykdomoji valdžia, t.y. Parlamentas ir Vyriausybė yra svarbiausios institucijos, kurios įgyvendindamos valdžių padalijimo principą, veikia visuomenės naudai ir žmonių gerovei. Parlamentinė kontrolė- įstatymų bei Seimo nutarimų įgyvendinimo priežiūra, vertinimas, stebėjimas, informacijos gavimas teikiant pasiūlymus, rekomendacijas, darant išvadas. Parlamentinė kontrolė- tai ne tik informacijos gavimas iš vykdomosios valdžios institucijų, bet ir Vyriausybės sudarymas bei jos atstatydinimas, Vyriausybės programos tvirtinimas ir pritarimas metinei ataskaitai, biudžeto tvirtinimas, nepasitikėjimas ir interpeliacija, Seimo nario paklausimo teisė, Vyriausybės valanda, Vyriausybės ir atskirų ministrų atsiskaitymas už savo veiklą bei priimtus sprendimus Seime, komisijų bei komitetų sudarymas tam tikriems klausimams spręsti, padedant Seimo kontrolieriams. Parlamentines kontrolės esmė- teisė atšaukti Vyriausybei suteiktus įgaliojimus pareiškiant jai nepasitikėjimą. Taigi parlamentinė kontrolė gali būti vykdoma tiesiogiai, netiesiogiai ar padedant Seimui atskaitingoms institucijoms. Šiuo metu parlamentinė kontrolė darosi vis aktyvesnė... [toliau žr. visą tekstą] / The postgraduate study seeks to establish the perception and methods of implementation of the parliamentary control. The research is based on record analysis as well as logical, comparative and classified methods of analysis, the Constitution of the Republic of Lithuania, the Statute of Lithuanian Parliament – Seimas, the Government Law, Acts of the Constitutional Court and other juridical literature. The Parliament and The Government – the Legislative and the Executive – are the most important institutions that act for the benefit and welfare of the public implementing the principle of the division of authority. The parliamentary control is a supervision of laws and the Seimas acts as well as evaluation, and monitoring. It is also a procuration of information when making suggestions, recommendations as well as making conclusions. The parliamentary control is not only a procuration of information from institutions of the Executive – it’s also a formation and resignation of the Government, an assertion of the program of the Government, and an acceptance of the annual schedule, an assertion of the annual budget, a distrust and an interpellation. The parliamentary control is a right of inquiry of a member of the Seimas, a Government hour, the Government itself and it’s individual members’ activity reports as well as reports about decisions made in the Seimas. The parliamentary control also includes formation of committees with a assistance of Seimas Controllers. The essence of... [to full text]
|
5 |
Mažumos vyriausybė Lietuvoje: stabilumo ir veiksmingumo analizė / Minority government in lithuania: analysis of stability and efficiencyLevin, Selija 20 June 2014 (has links)
Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos mažumos vyriausybė (2006 liepos mėn. – 2007 gegužės mėn.). Vyriausybės veikimas nagrinėjamas nuo jos susikūrimo momento. Tiriamos susidarymo prielaidos, įvertinama mažumos vyriausybės trukmė, jos stabilumą ir veiksmingumą lemiantys veiksniai. Analizė atliekama vertinant parlamento fragmentacijos, poliarizacijos, prezidento, premjero galių svertus. Taip pat tiriamas vyriausybės produktyvumas, frakcijų vienybės rodikliai, vyriausybės biudžeto ir mokesčių politika. Siekiant išanalizuoti mažumos vyriausybių susiformavimo galimybes, išsiaiškinti mažumos vyriausybės veikimo ypatybes Lietuvoje, tų veiksnių svarbą, buvo iškeltos tokios hipotezės: Hipotezė 1: mažumos vyriausybės sudarymą negatyviai įtakojo formalūs (instituciniai), pozityviai – neformalūs (politiniai) veiksniai. Hipotezė 2: mažumos vyriausybės stabilumas priklauso nuo išorinių (politinių) veiksnių. Hipotezė 3: mažumos vyriausybės priklausomybė nuo išorinių (politinių) veiksnių negatyviai įtakoja jos veiksmingumą. Darbo analizė parodė, kad mažumos vyriausybės problema yra ne jos stabilumas, bet veiksmingumas. / Minority government in Lithuania is established for the fist time in the independent Lithuanian history. The research was cared out on the basis of the minority government formation, stability and efficiency variables. In this work were analysed factors, which influence formation, stability and efficiency of minority government in Lithuania. First chapter (“government formation, stability and efficiency concept”) dealt with the theoretical notions about government forms, minority government formation factors, ideas about stability and efficiency. In the second chapter (“minority government formation process in Lithuania: factors influence”) were analysed positive parliamentarism, parliamentary fragmentation, presidential powers and polarisation of party system. Third chapter (“minority government termination and stability”) explored variables that are crucial for this government stability. First of all, in this chapter the termination of the 14 th Lithuanian government was analysed and then was made research of stability. This research was made with three main variables – party system fragmentation, polarisation (out - parties included), prime ministers forces to influence government stability and voters volatility with the variable of out - party strategy. Fourth chapter (“analysis of minority government efficiency”) address factors that have influence to efficiency. Such factors are – productivity of minority government, party coherence and discipline, coalition coherence... [to full text]
|
6 |
Naujosios viešosios vadybos patirtis Danijoje ir jos diegimo galimybės Lietuvoje / Experience of New Public Management in Denmark and It’s Deployment Opportunities in LithuaniaLichtinšain, Jelena 25 January 2007 (has links)
This research describes and compares different approaches of the Better Regulation implementation in Danish Ministry of Industry & Trade and Lithuanian Ministry of Economics. These two ministries have been facing many common management problems relatively at the same time period, along with the ever-changing economic challenges and EU requirements. While the Danish ministry is being one of the most effectively restructured and de-burocratized into a project organization in EU, the Lithuanian Ministry of Economics remains at quite a low level of reformation. Even though both of these ministries had common goals, their reform purposes were completely different: the Danish reform was about to increase the Ministry’s capacity in developing new policy initiatives, to increase flexibility in resource allocation, and to make the organization an attractive working place for future graduates from universities; while the purposes of Lithuanian reform are still more about general compatibility with EU requirements.
|
Page generated in 0.0308 seconds