Atgavusi nepriklausomybę, kaip ir kitos posovietinės valstybės, Lietuva susidūrė su iššūkiais, susijusiais su naujos valstybės pripažinimu ir įsitraukimu į senųjų ir naujųjų demokratijų šeimą. Iš centralizuotos ir itin reguliuojamos žiniasklaidos sistemos Lietuva žengė decentralizacijos link. Anksčiau itin kruopščiai valstybės reguliuojamos žiniasklaidos priemonės turėjo pereiti naujiesiems savininkams, o žiniasklaidos priemonės, veikusios pagal sovietinės žiniasklaidos modelį – prie Vakarų šalyse veikiančių demokratinių modelių. Naująjį žiniasklaidos modelį (sistemą) paskatino kurtis paskutinis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos patvirtintas teisės aktas, reguliuojantis žiniasklaidos ir kitų žiniasklaidos priemonių darbą. 1990 metais priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas draudė cenzūrą ir ribojo valstybės įtaką žiniasklaidos darbui. Per 1990 m. vykusią žiniasklaidos priemonių privatizaciją, žiniasklaidos priemones įsigijo esami jų redaktoriai ar darbuotojai, tačiau po keleto metų žiniasklaidos priemonės buvo parduotos naujiems užsienio ir Lietuvos leidėjams (Nugaraitė, 2004). Besikurianti naujoji Lietuvos žiniasklaidos sistema, žodžio ir spaudos laisvės siekis bei 1996 metais priimtas Visuomenės informavimo įstatymas privertė mokslininkus pažvelgti į Lietuvos žiniasklaidos sistemą, paanalizuoti, kokiam modeliui ši priklauso, ar ji yra nepriklausoma – atribota nuo įvairiausių išorinių ir vidinių įtakų.
Aptardamas Lietuvos žiniasklaidos sistemą... [toliau žr. visą tekstą] / After regaining its independence Lithuania, like other post-soviet states, faced challenges associated with the recognition of the new state and its involvement in the family of old and new democracies. Lithuania made the step from a centralised and highly regulated media system towards decentralisation. Media outlets that had been previously particularly thoroughly regulated by the state had to be transferred to new owners, while the media outlets, which operated according to the model of soviet media, had to shift to democratic models operating in Western countries. The creation of the new media model (system) was driven by the last legislative act approved by the Supreme Council of Lithuania regulating the work of media. The Law on Press and Other Mass Information Media adopted in 1990 banned censorship and limited the influence of the state on the work of the media. When the media outlets were privatised in 1990 they were acquired by their incumbent editors and staff; however several years later the media outlets were sold to new publishers from abroad and Lithuania (Nugaraitė, 2004). The nascent new media system of Lithuania, the striving for freedom of speech and press, as well as the Law on Provision of Information to the Public adopted in 1996 led scientists to take a look at the Lithuanian media system and to analyse the model it belongs to and whether it is independent – separated from different external and internal influences.
Discussing the Lithuanian media... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140618_110434-73296 |
| Date | 18 June 2014 |
| Creators | Valentinavičius, Vytautas |
| Contributors | Balčytienė, Auksė, Juraitė, Kristina, Bielinis, Lauras, Nugaraitė, Audronė, Drunga, Mykolas, Sakadolskis, Romas, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140618_110434-73296 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0019 seconds