Šiandieninėje Turkijoje vyksta ypatingai svarbūs demokratiniai politinės sistemos pokyčiai. Ši specifinė musulmoniška demokratija jau ilgą laiką siekia integracijos į Europos Sąjungą (ES), nors jau daugiau kaip penkiasdešimt metų priklauso Vakarų saugumo struktūroms. Šis siekis atsirado dar moderniosios Turkijos įkūrėjo Mustafa Kemalio laikais kaip „galutinio tikslo įgyvendinimas“ – visiška Turkijos vesternizacija bei tapimas pilnateise Europos klubo nare. Europa visais laikais buvo siejama su pažanga ir gerove, kuri priešpastatoma istorinei Vidurio Rytų Osmanų imperijai, saistomai konservatyvių tradicijų bei griežtų religinių normų. Po ilgų pastangų metų 1999-aisiais Helsinkyje Turkijai buvo pasiūlyta tapti šalimi kandidate į ES, jei ši sugebės įgyvendinti demokratinius procesus. ES iškėlė Turkijai sąlygą taip pakeisti savo politinę sistemą, kad ji atitiktų Kopenhagos kriterijus ir savo įstatymine baze, teisinėmis normomis bei vertybėmis galėtų lygiuotis su kitomis ES valstybėmis narėmis. Šis ES sąlygiškumas paskatino Turkiją suformuoti strateginį dokumentą „Nacionalinę Programą ES acquis įsisavinimui“ (NPAA), nubrėžusį gaires tolimesnėms reformoms. Dauguma pertvarkymų buvo įvykdyta saugumo sektoriuje, kuris dėl Turkijos specifinių politinės sistemos problemų buvo „perdėtai sugrėsmintas “ (angl. oversecuritized). Valstybė visada buvo iškeliama kaip absoliuti vertybė ir buvo svarbesnė net už žmogaus prigimtines teises ir laisves. Tai įgalino sugrėsminti visas valstybės ir... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis under name „The Changes of Turkish Political System According Copenhagen School: Towards „Pro-islamistic“ Democracy? presents analysis of the security policy in Turkey and its change. It‘s been a log time that Turkey is a country which belongs to the Western security system, but its main aim – to join the European Union (EU) is still not completed. Trying hard to accomplish all the requirements which are called the Copenhagen Criteria, Turkey started a huge process of democratic reforms. This thesis states that EU was that factor which impacted Turkey’s security policy desecuritization process through its Europeanization. This process started Turkey’s democratization, which was quiet undemocratic earlier, because of strict security policy and harsh civil-military relations. The Europeanization affected desecuritization process, because there were many changes done to the Turkish laws, which allowed freeing the individual freedoms and civil rights. The proceeding democratization allowed to strengthen the organizations and parties with religious background, which were earlier restricted because of strict secularist policy, which saw religion (Islam) as a major threat to the Mustafa Kemal Ataturk’s founding principles of Kemalism. These processes testify countries re-islamization, which is seen as very negative by half of the society, although another half is very happy about resurging religion. This means that in nowadays Turkey we see a deep fracture in the... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_180938-71448 |
| Date | 23 June 2014 |
| Creators | Naujokaitytė, Rusnė |
| Contributors | Jakniūnaitė, Dovilė, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_180938-71448 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0021 seconds