Sutrikus darbo rinkos pusiausvyrai, susiformavo grupės žmonių, nesugebėjusių prisitaikyti prie sparčiai besikečiančių darbo rinkos reikalavimų. Didžiausi pokyčiai įvyko Lietuvos kaime, kur, nykstant kolūkiams, įsivyravo smulkūs ūkininkų ūkiai, kuriuose pastebimas nepilnas ūkio narių užimtumas, neefektyvus darbas, mažas darbo našumas. Nekūrę savo ūkio, neradę ar neieškoję darbo kitur, kaime vis daugiau žmonių tapo bedarbiais. Didėjantis bedarbių skaičius kaime, pakoregavo ir darbo biržos veiklą, kadangi reikėjo sukurti prieinamą kaimo žmogui konsultavimo paslaugų tinklą. Taip darbo biržos darbuotojai susidūrė su specifine bedarbių grupe, kaimo gyventojais, kurie, turėdami savo mažus ūkius ir iš principo galintys pragyventi iš jų ar trumpai dirbant pas ūkininkus, nerodo didelio suinteresuotumo ir motyvacijos susirasti pastovų darbą. Darbo biržai, konsultuojant tokius bedarbius, iškyla būtinybė numatyti ir suformuluoti efektyvias bedarbių konsultavimo formas bei priemones, atrasti galimybę padaryti konsultavimo paslaugas labiau prieinamas, plėsti jų tinklą.
Besikreipiantys į darbo biržą kaimo gyventojai yra specifinė grupė ne tik todėl, kad turėdami savo ūkį visada turi erdvę savęs realizavimui, bet dažnai būna ir nepakankamo išsilavinimo ar turi nepaklausią profesiją. Kaimo gyventojų finansinė padėtis dažnai riboja jiems galimybę persikvalifikuoti laisvai renkantis mokymo įstaigą.
Ilgalaikių bedarbių, nedirbančių metus ir ilgiau, kaime yra apie trečdalis. Kaime didžiausią... [toliau žr. visą tekstą] / After the balance of the work market went to pieces, a group of people who did not manage to adapt to the changing requirements of the work market was formed. The biggest changes hit the countryside of Lithuania where tiny individual farms were introduced after the collapse of collective farms. These farms feature incomplete employment of its members as well as ineffective work and low productivity. Some of the villagers who did not found their own farms, did not find or did not try to search for a job elsewhere, so that is why more and more people became jobless in the countryside. A rising number of the unemployed people in the countryside had an influence upon the activities of the Labor Exchange Office, because the net of the consulting services that would be available to every villager had to be founded. The specialists from the Labor Exchange Office faced a specific group of the unemployed people – the villagers – in this way. These unemployed people do not demonstrate a particular interest in finding a full-time job, because are either working at their own tiny farms and can survive in such way or find temporary work at the other villagers’ farms. While consulting this kind of the clients, it is essential for the Labor Exchange Office’s employees to foresee and formulate effective means and forms of consulting this group of the unemployed people as well as to find ways to make consulting services more available, to develop their net. Villagers who come to the Labor... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090219_133910-52449 |
| Date | 19 February 2009 |
| Creators | Stonienė, Rasa |
| Contributors | Bukantaitė, Daiva, Pukelis, Kęstutis, Daukilas, Sigitas, Tūtlys, Vidmantas, Čepas, Paulius, Ramanauskaitė, Alicija, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090219_133910-52449 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0064 seconds