Magistro darbo objektas – Lietuvos fotomenininko Antano Sutkaus kūryba. Darbo tikslas – išnagrinėti A. Sutkaus kūrybą komunikacijos, antropologijos, meno, socialiniame ir pasaulinės fotografijos kontekstuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: pristatyti darbui aktualius, fotografijos istoriografiją ir požiūrį į ją įtakojančius mokslo ir meno kontekstus; peržvelgti vaizdavimo žanrų savybes; rasti A. Sutkaus kūrybos paraleles su Vakarų šalių fotografijos tradicija, sovietinių fotografų darbais, lietuviška fotografijos mokykla; atlikti įvairiapusę (kiekybinę ir kokybinę) A. Sutkaus darbų analizę. Naudojant bibliografinį, lyginamąjį, kiekybinės fotografijų analizės, kokybinės parodinių bei spaudos nuotraukų analizės metodus, taip pat interviu su A. Sutkum buvo prieita prie išvados, kad įvairių kontekstų įtakojamoje A. Sutkaus kūryboje dokumentiškumas ir meniškumas ne tik nesukelia tarpusavio prieštaravimų, bet ir sukuria sąveikos mechanizmą, kas suteikia privalumų fotomenininko dar sovietmečio fotoreporterio veiklai ir savitumą jo meninei fotografijai. Pastaraisiais metais ginčai dėl to, ar fotografija yra menas, laikomi neracionaliais, o jos naudojimas ir reikšmingumas įvairiose žmogaus veiklos srityse, iškelia būtinybę tirti fotografiją platesniuose kontekstuose. Be socialinio, antropologijos ir komunikacijos mokslų bei meno kontekstų, fotografijos kūrinius taip pat įtakoja skirtinga geografinė ir ideologinė aplinka. Todėl negalima ignoruoti fakto, kad A. Sutkaus kūrybai įtakos... [toliau žr. visą tekstą] / It is inexpedient now to talk about is photography an art, or it isn’t. It’s a result of the concordance that there are some kind of symbiosis between artistry and documentary in photography. Additionally, photography has modified the protocol with industry, with science, with advertising, with journalism, with communication, with art, with everyday life… Consequently photography can’t yet be studied as an autonomous discipline. It is more productive to look at it in its applications in other fields. For this reason it is necessary to analyze the photographs of Antanas Sutkus, the famous Lithuanian photographer, in the fields of anthropology, of social and communication sciences and of art. The other problem is that various European countries, to say nothing of whole continents (for example so called Third World), have been left on the fringes of the histories of photography. To avoid this mistake it is purposeful to look at the photographs of Antanas Sutkus also in the context of the Western countries that have their own photographic traditions. Furthermore, there are some principal filters – cultural, ideological and political – that have determined the dominant historiographic models and the photographic tradition itself. The major part of Antanas’ Sutkus’ photographs were made when Lithuania was the constituent of the Soviet Union. Consequently it is imperative to talk about Soviet ideology that carried authority on the creation of Antanas Sutkus and on the entire... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151350-75198 |
| Date | 09 July 2011 |
| Creators | Banuškevičiūtė, Giedrė |
| Contributors | Valiulis, Skirmundas Jonas, Balčytienė, Auksė, Pečiulis, Žygintas, Martišius, Mantas, Nugaraitė, Audronė, Galkutė, Laima, Vaišnys, Andrius, Žvirgždas, Stanislovas, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151350-75198 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0029 seconds