Nagrinėti tyrimai rodo, jog depresija, stresas, jo įveika bei emociniai veiksniai yra susiję su didesne mirštamumo nuo širdies ligų rizika, didesne infarkto tikimybe ir neigiamomis operacijos pasekmėmis, tačiau į tai menkai atsižvelgiama. Norint pasiekti sėkmingus rezultatus tiek paciento fiziologinės, tiek psichologinės sveikatos atžvilgiu, reikia ilgalaikio ir nuoseklaus komandos darbo. Psichosocialiniai veiksniai tiek gydytojų, tiek pačių pacientų vertinami gana skeptiškai, todėl dažnai pakankamai neatsižvelgiama į paciento psichinės būklės įtaką sveikatai, ligos vystymuisi ir gijimui, todėl svarbu atskleisti širdies kraujagyslių sistemos ligomis sergančių asmenų emocinės būklės bei stresogeninių situacijų įveikimo strategijų ypatumus ir jų sąsajas.
Anketinėje apklausoje dalyvavo 169 dalyviai: 52 Kauno medicinos universiteto klinikos Kardiologinių bei Širdies centro skyrių pacientai, besigydantys stacionare, kuriems buvo atlikta širdies kraujagyslių operacija ir 67 Kauno medicinos universiteto klinikos Kardiologinių bei Širdies centro skyrių pacientai, besigydantys stacionare be kardiochirurginių intervencijų bei 50 asmenų, profilaktiškai besitikrinantys Kauno medicinos universiteto šeimos klinikoje, kurie sudarė kontrolinę grupę. Tyrime dalyvavę pacientai užpildė HAD (depresijos ir nerimo įvertinimo klausimyną), įveikos strategijų klausimyną – COPE bei potrauminio streso sindromo simptomų skalę (PSS-SR). Kontrolinės grupės respondentai nepildė potrauminio streso... [toliau žr. visą tekstą] / Despite, it is known from previous research that depression, stress, coping and other emotional factors contribute to cardiac patients’ mortality, higher risk of myocardial infarct and operation complications, attention is insufficiently paid on psychological factors. It is necessary long-term and consecutive team work, so as to achieve great physiological and psychological patients’ health. Doctors and patients usually devalue the impact of psychosocial factors on cardiac patients health, therefore it is important to reveal cardiac patients’ the emotional conditions, coping strategies and their connections.
169 participant were chosen for this research: 52 cardiac patients with surgery intervention, 67 cardiac patients without surgery intervention and 50 participants in control group. Research participant were asked to fill in Hospital Anxiety and Depression scale (HAD), coping questionnaire – COPE and PTSD Symptom Scale – self report version (PSS-SR). The control group were not asked to fill in PTSD Symptom Scale – self report version (PSS-SR).
It was found that cardiac patients have high level of anxiety and depression. Cardiac patients with a surgery intervention more often use emotion oriented coping strategies than healthy persons. Post-traumatic stress disorder prevalence among cardiac patients is running 25%. Poor emotional state is not linked with problem oriented coping among cardiac patients; it is associated with focus on and venting of emotions and... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090114_140530-75534 |
| Date | 14 January 2009 |
| Creators | Bogužienė, Jolanta |
| Contributors | Gudonis, Vytautas, Grigaitė, Bronislava, Bukšnytė , Loreta, Goštautas , Antanas, Jusiene , Irena, Perminas, Aidas, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090114_140530-75534 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0027 seconds