Marginalumas yra palyginamojo socialinio suvokimo fenomenas, turintis įvairias apraiškas: ekonominę, socialinę, nepaklusimo teisei Remiantis elitinių visuomenės grupių sukurtų socialinių normų laikymosi principu visoms marginalumo apraiškoms būdinga marginalinė grupių atskirtis nuo visuomenės ir jos standartų.. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys socialinės atskirties buvimą, yra trejopi – politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai, psichologiniai ir natūralūs (aplinkos veiksniai), kuriuos analizuojant, galima nurodyti jaunimo marginalizaciją sąlygojančias aplinkybes - ypač greitą urbanizaciją, prievartą žiniasklaidos priemonėse; mokymo sistemos standartizavimą ir nepritaikymą individualiems poreikiams; žmonių migraciją, susijusią su jų profesiniu mobilumu; nelygias galimybes gauti medicininę pagalbą ir išsimokslinimą. asmenybės”.
Marginalumo reiškinių sociologinė ir teisinė stebėsena gali daryti poveikį naujų marginalumo makro doktrinų kūrimui, teisinių idėjų formulavimui ir jų transformavimui administracinėje teisėje. Marginalumas kaip socialinė teisinė reiškinio problema yra nagrinėtina makroadministracinės teiseis lygmenyje: rengti marginalumo kontrolės programas, spręsti atskiras ir integruotas marginalumo problemas, apibrėžti marginalumo socialinės teisinės įtampos laukus, nustatyti socialinių santykių raiškos problemas reguliuotinas administracinės teisės priemonėmis.
Bendrosios jaunimo politikos ir specialiosios prevencijos, jas įgyvendinimo subjektų... [toliau žr. visą tekstą] / Disability of adaptation to the changing standards of social norms without social help and required support could turn into a false self-adaptation to the environment and conditions, i.e., adaptation to the deviational or even asocial form of behavior: vagabondage, begging, drug habit, alcoholism, prostitution, misdeeds, etc. The reason of the appearance of marginal groups is considered to be the change of the socio-economic system as well as the decrease of the life standard level due to the economic situation and also devaluation of traditional social norms and values. Prevention of marginalization as well as resocialization of marginals is considered to be a common problem for the state self-government institutions, non-government organizations and local communities.
Analysis of characteristics of social, political, economic and psychological factors of the youth marginalization reveals that the effectiveness of the youth marginalization prevention and resocialization could depend on the efficiency of the application of means of resocialization and the coordinated activity of concrete means seeking to influence the young person‘s interests, needs, psycho-social development and behaviour.
There are different approaches of specialists to prevention of marginaliziation and strategy of resocialization. Differences in approach are mechanically transferred to the pipeline legislation, policies and practical activities. The weakest of youth policy and prevention is the... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20100222_100541-08705 |
| Date | 22 February 2010 |
| Creators | Urmonienė, Monika |
| Contributors | Bilevičiūtė , Eglė, Deviatnikovaitė , Ieva, Urmonas , Algimantas, Krikščiūnas, Rolandas, Bakaveckas , Audrius, Kavalnė, Salvija, Monkevičius, Eduardas, Novikovas , Andrejus, Pranevičienė, Birutė, Sabatauskas, Julius, Šulija , Vytautas, Žilinskas, Dainius, Mykolas Romeris University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Mykolas Romeris University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20100222_100541-08705 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0024 seconds