Return to search

Mūšos baseino upių vandens kokybė ir esamų taršos šaltinių analizė / Water quality in mūša watershed and analysis of pollution sources

Vandens kokybės tyrimus atlieka Aplinkos ministerijos regionų Aplinkos apsaugos departamentai ir Aplinkos apsaugos agentūra. Tyrimų objektu pasirinktame Mūšos upės baseine analizuoti vandens mėginiai, imti aukščiau ir žemiau miestų, žemės ūkio įtakos vietose, upių žiotyse ir Lietuvos respublikos pasienyje. Remiantis Mūšos upės baseino cheminiais-fiziniais parametrais nustatyta, kad daugelio šio baseino upių vanduo 1997 – 2004 metų periodu buvo užterštas. Kulpės (žemiau Šiaulių) ir Obelės (žemiau Radviliškio) vanduo buvo smarkiai užterštas azotinėmis bei fosfatinėmis medžiagomis; Kulpės (žiotyse), Mūšos (žemiau Kulpės įtekėjimo) – azotinėmis ir fosfatinėmis; Lėvens (žiotyse) – tik fosfatinėmis medžiagomis. Tik kai kuriose upėse stebimas vandens taršos mažėjimas. Tarp aukščiau ir žemiau miestų paimtų mėginių teršalų koncentracijų stebimas ryškus skirtumas. Iš žemės ūkio naudmenų (kurių plotas sudaro 65% viso Mūšos baseino ploto), pasklidosios taršos pavidalu, į vandens telkinius patenka azoto, fosforo junginiai bei organinės medžiagos. Remiantis teoriniais skaičiavimo metodais nustatyta, jog didžiausia žmonių sukeliama dirvožemio antropogeninė apkrova yra Šiaulių, Radviliškio ir Pasvalio rajonuose. Gyvulių sukeliama antropogeninė apkrova didžiausia yra Pasvalio, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose. Didžiausia bendra žmonių ir gyvulių antropogenine apkrova pasižymi Pasvalio ir Pakruojo rajonai, mažiausia – Šiaulių rajonas. Daug šio tipo teršalų yra buitinėse bei pramoninėse... [toliau žr. visą tekstą] / The researches of water quality are made by regional Departments of Environment Protection of Ministry of Environment. In watershed of the Mūša were analysed samples of water taken at upwards and downwards the river from cities, agricultural spheres of influence, influx of the river and at the border of Republic of Lithuania. According to chemical-physical parameters of the Mūša watershed, in period of1997 - 2004 year, water in the most of watershed rivers was polluted. Water in the Kulpė( downwards Šiauliai) and the Obelė (downwards Radviliškis) was heavily polluted with nitric and phosphatic compounds; The Kulpė (at influx),the Mūša (downwards the Kulpė) – nitric and phosphatic;the Lėvuo(at influx) – only phosphatic. Only in some rivers degression of pollution was detected. There is a large difference between concentrations of pollution in the samples taken upwards and downwards the city. Agricultural landed property pollutes water with nitric, phosphatic compounds and organic substances. According to theoretical methods of calculation, the largest amount of anthropogenic load to soil caused by human goes to districts of Šiauliai, Radviliškis and Pasvalys. The anthropogenic load to soil caused by animals is observed in districts of Pasvalys, Pakruojis and Radviliškis. The largest anthropogenic load to soil caused by human and animals can be found in Pasvalys and Pakruojis districts, the least – in Šiauliai district. A lot of pollutants of this type can be found in domestic... [to full text]

Identiferoai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20090908_194010-79905
Date08 September 2009
CreatorsMarkevičiūtė, Jurgita
ContributorsMierauskas, Pranas, Vilnius University
PublisherLithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University
Source SetsLithuanian ETD submission system
LanguageLithuanian
Detected LanguageUnknown
TypeMaster thesis
Formatapplication/pdf
Sourcehttp://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20090908_194010-79905
RightsUnrestricted

Page generated in 0.0024 seconds