Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina visas asmens teises, susijusias su tikėjimo ir įsitikinimų laisve, laisvę išpažinti ir skleisti savo tikėjimą, laisvai privačiai ir viešai jį praktikuoti ir iš jo mokyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje deklaruojama asmens teisė turėti įsitikinimus, laisvai juos reikšti, ieškoti ir skleisti informaciją. 26 straipsnio 1 dalis deklaruoja, kad konkreti „minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma“. Šio straipsnio 2 dalyje teigiama, kad ,,kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo“. Trečiojoje dalyje pabrėžiama, kad „niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą“. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Šis principas įtvirtintas Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje ir reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus.
Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies... [toliau žr. visą tekstą] / After regain of independence Lithuania in religion range made big progress. The Constitution Republic of Lithuania embodies equality for all persons before the law (courts, public institutions and officers). In addition, every citizen belonging to any ethnic or national group has a right to foster his/her culture, customs and mother tongue and everyone has a right to choose and follow any religion or belief. There is no state religion in Lithuania.
The Constitution of Lithuania states that freedom of speech and expression is incompatible with criminal behavior, such as instigation of racial, religious or social hatred, violence or discrimination, or the dissemination of slander or misinformation.
Since 2005 the Law on Equal Opportunities forbids any direct or indirect discrimination on the basis of racial or ethnic origin, religion or beliefs and other grounds.
The Criminal Code of Lithuania guarantees prosecution for discrimination on the basis of racial or ethnic origin, religion, nationality or belonging to any other group.
Administrative sanctions for production, distribution or demonstration of any articles that stimulate national, racial or religious discord are embodied in the Lithuanian Code of Administrative Law Violations.
Although human rights are protected by the Constitution, national laws and international legal instruments, it is more important that the practical realization and protection of the rights mentioned previously is ensured. Problems that still... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_180656-70779 |
| Date | 24 September 2008 |
| Creators | Šakalys, Robertas |
| Contributors | Grigas, Romualdas, Tuzienė, Gerda, Bagdanavičius, Juozas, Pruskus, Valdas, Senkus, Vladas, Tamošiūnas, Tadas, Vilnius Pedagogical University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Pedagogical University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_180656-70779 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0015 seconds