Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [полный текст, см. далее] / Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [toliau žr. visą tekstą] / Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140722_081444-06675 |
| Date | 22 July 2014 |
| Creators | Tcaregorodskaia, Elena |
| Contributors | NEKROŠIUS, VYTAUTAS, SUDAVIČIUS, BRONIUS, GUMBIS, JAUNIUS, MIKELĖNAS, VALENTINAS, SACHNOVA, TATJANA, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Russian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Doctoral thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140722_081444-06675 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0025 seconds