Magistro darbe atlikta teorinė specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių bei jų įprastos raidos bendraamžių bendravimo, sąveikos ypatumų analizė. Interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - apklausiant 3-4 ir 7-8 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių ir įprastos raidos mokinius išsiaiškinti šių moksleivių tarpusavio sąveikos ypatumus. Atlikta turinio (content) analizė duomenims apibendrinti. Tyrime iš viso dalyvavo 32 bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai besimokantys 3-4 ir 7-8 klasėse. 21 mokinys – įprastos raidos, 11 – turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Empirinėje dalyje nagrinėjamas bendrojo lavinimo mokyklos mokinių gebėjimas atpažinti bendraklasio SUP, šio klasės draugo patiriamų sunkumų suvokimas, mokinių sąveika su SUP klasioku pamokų metu ir po jų, su kokiu požiūriu į specialiuosius ugdymo poreikius normalios raidos mokiniai susiduria savo artimiausioje aplinkoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Dominuoja daugiau teigiama 3-4 klasių mokinių sąveika. Tą įrodo mokinių galimybės būti lygiaverčiais grupės nariais, palankus savo klasės vertinimas, bendradarbiavimas pamokoje, noras bendrauti ne tik mokykloje, kada sąveikos ne visada galima išvengti, bet kartais kuriamos ir papildomos sąveikos galimybės po pamokų. 2. Dominuojančią teigiamą sąveiką 7-8 klasėse rodo tai, jog dauguma linkę bendrauti ir bendradarbiauti su silpniau besimokančiais bendraklasiais, nesistengia jų išskirti, stengiasi padėti sunkumų metu. Dalis paauglių kuria papildomos... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the theoretical analysis of the interaction peculiarities of children who have special educational needs with their peers. Interview method was conducted with the objective - interview 3-4 and 7-8 special educational needs pupils and their typically developed peers to find out the interaction features. The data of the research was generalized using the content analysis 32 persons studying in 3-4 and 7-8 grades participated in the research: 11 schoolchildren who have special educational needs and 21 pupils whose development was typical. The empirical part analyses the abilities of general education pupils to recognize their peers with special educational needs (SEN), understanding the experienced difficulties of the classmate, interaction of students having SEN with their classmates at school and beyond, the attitude towards SEN in the immediate environment of regular education students. The main conclusions of the research: 1. Interaction of 3-4 grades pupils is more positive. This demonstrates the possibility for students to be equivalent to the group in favor of his class evaluation, co-lesson, the willingness to communicate not only at school when it’s not always possible to avoid the interaction, but sometimes they create additional opportunities to interact after school, too. 2. The fact that the majority of 7-8 grades students tend to interact and collaborate with SEN classmates, do not try to distinguish them, try to help during difficulties... [to full text]