Magistro darbe atlikta teorinė specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių bei jų įprastos raidos bendraamžių bendravimo, sąveikos ypatumų analizė. Interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - apklausiant 3-4 ir 7-8 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių ir įprastos raidos mokinius išsiaiškinti šių moksleivių tarpusavio sąveikos ypatumus. Atlikta turinio (content) analizė duomenims apibendrinti. Tyrime iš viso dalyvavo 32 bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai besimokantys 3-4 ir 7-8 klasėse. 21 mokinys – įprastos raidos, 11 – turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Empirinėje dalyje nagrinėjamas bendrojo lavinimo mokyklos mokinių gebėjimas atpažinti bendraklasio SUP, šio klasės draugo patiriamų sunkumų suvokimas, mokinių sąveika su SUP klasioku pamokų metu ir po jų, su kokiu požiūriu į specialiuosius ugdymo poreikius normalios raidos mokiniai susiduria savo artimiausioje aplinkoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Dominuoja daugiau teigiama 3-4 klasių mokinių sąveika. Tą įrodo mokinių galimybės būti lygiaverčiais grupės nariais, palankus savo klasės vertinimas, bendradarbiavimas pamokoje, noras bendrauti ne tik mokykloje, kada sąveikos ne visada galima išvengti, bet kartais kuriamos ir papildomos sąveikos galimybės po pamokų. 2. Dominuojančią teigiamą sąveiką 7-8 klasėse rodo tai, jog dauguma linkę bendrauti ir bendradarbiauti su silpniau besimokančiais bendraklasiais, nesistengia jų išskirti, stengiasi padėti sunkumų metu. Dalis paauglių kuria papildomos... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the theoretical analysis of the interaction peculiarities of children who have special educational needs with their peers. Interview method was conducted with the objective - interview 3-4 and 7-8 special educational needs pupils and their typically developed peers to find out the interaction features. The data of the research was generalized using the content analysis 32 persons studying in 3-4 and 7-8 grades participated in the research: 11 schoolchildren who have special educational needs and 21 pupils whose development was typical. The empirical part analyses the abilities of general education pupils to recognize their peers with special educational needs (SEN), understanding the experienced difficulties of the classmate, interaction of students having SEN with their classmates at school and beyond, the attitude towards SEN in the immediate environment of regular education students. The main conclusions of the research: 1. Interaction of 3-4 grades pupils is more positive. This demonstrates the possibility for students to be equivalent to the group in favor of his class evaluation, co-lesson, the willingness to communicate not only at school when it’s not always possible to avoid the interaction, but sometimes they create additional opportunities to interact after school, too. 2. The fact that the majority of 7-8 grades students tend to interact and collaborate with SEN classmates, do not try to distinguish them, try to help during difficulties... [to full text]

Švietimo pagalba reglamentuojančiuose dokumentuose yra suprantama kaip mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kuri yra orientuotą į vaiką ir jo poreikius bei gebėjimus atitinkantį ugdymą, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. Siekiant užtikrinti kokybišką specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokymą(si), mokykloje turėtų dirbti kompetentingi specialistai, tokie kaip: specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, psichologas ir kt. Mokykloje turėtų būti sudarytos visos sąlygos, kad mokinys, kuris turi negalę arba specialiųjų poreikių jaustųsi gerai ir saugiai. Bendradarbiaujant pedagogams, tėvams ir specialistams, vaikui turėtų būti pritaikytas ugdymo turinis bei ugdymo aplinka, taip pat aprūpintas pritaikytomis mokymo priemonėmis. Tyrimo objektas – tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklų švietimo pagalbos sistema. Tyrimo problema – švietimo pagalbos organizavimo ypatumai tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose. Tyrimo tikslas – išanalizuoti švietimo pagalbos organizavimą tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1. Mokslinės pedagoginės, psichologinės literatūros bei juridinių dokumentų pagrindu aprašyti švietimo pagalbos sistemą bendrojo ugdymo mokyklose. 2. Išnagrinėti tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose dirbančių mokytojų geros švietimo pagalbos sampratą. 3. Nustatyti, kaip tautinių mažumų lenkų dėstomąja kalba mokyklose yra teikiama... [toliau žr. visą tekstą] / Educational assistance in regulating documents is understood as an assistance rendered by specialists to pupils, their parents (tutors, guardians), teachers and education providers, which is oriented to a child and to an education with regard to his needs and abilities, the purpose of which is to increase the effectiveness. Trying to ensure quality teaching and learning of children with any special needs, the following competent specialists should work at school: special pedagogue, speech therapist, social pedagogue, psychologist etc. All the circumstances should be created to let a disabled pupil or a pupil with special needs feel good and safe. When carrying out collaboration of pedagogues, parents and specialists, a child should get an adjusted educational content and educational milieu, as well as be provided with some adjusted means of educational. Research object: educational assistance system at Polish ethnic minority schools, where the medium of instruction is Polish. Research problem: peculiarities of educational assistance organization at ethnic minority schools, where the medium of instruction is Polish. Research purpose: to analyze the educational assistance organization at ethnic minority schools, where the medium of instruction is Polish. Research tasks: 1. To describe the educational assistance system at general education schools on the grounds of scientific pedagogical, psychological literature and legal documents. 2. To explore the conception of a good... [to full text]