Šiame darbe nagrinėjamas už ES apyvartinių taršos leidimų sistemos įgyvendinimą nacionaliniu lygiu atsakingų institucijų struktūros ir kitų suinteresuotų veikėjų vaidmuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB nustatytus reikalavimus. Analizuojamas politikos įgyvendinimo kaip proceso atvejis. Remiantis keletu teorinių politikos įgyvendinimo modelių (hierarchinio, „gatvės lygmens“, politikos tinklų) teiginiais, siekiama nustatyti, kokie veiksniai sąlygoja politikos įgyvendinimo efektyvumą. / This master thesis offers an in-depth analysis of one of the environmental policy issues of the European Union: i.e. a reduction of the greenhouse-gas (carbon dioxide) emissions. The main aim of this work is to analyze influence of the responsible institutions alongside other process participants in implementation of Directive 2003/87/EB requirements. The work reflects ambition to identify and qualify the effectiveness of the net of those participants. A case-study offered by this thesis is performed using main theoretical models on policy implementation - a 'bottom-up' implementation model, a “top-down” implementation model, policy network model.

Santrauka Magistro darbe nagrinėjama nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams samprata ir problematika. Darbe „Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams reglamentavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje“ problemos analizuojamos Lietuvos Respublikos teisės aktų ir nacionalinių teismų suformuotos praktikos kontekste, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad Lietuvoje nėra pakankamai daug praktikos šiais klausimais, todėl remiamasi ir reikšmingomis, precedentais tapusiomis Europos Žmogaus Teisių Teismo bylomis. Darbe kalbama apie formaliojo ir faktinio nuosavybės paėmimo atribojimą, analizuojama, kur yra riba tarp nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybės teisės reguliuoti nuosavybės teisės įgyvendinimą. Darbe pateikta nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pateisinimo sąlygų analizė: nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, išsamiai nagrinėtos visuomenės poreikio ir teisingo atlyginimo sampratos. Pasirinkus nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams nagrinėti nekilnojamojo turto aspektu, daugiausia dėmesio skirta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai aptarti. Aptariant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, analizuojami ne tik galiojantys teisės aktai, bet ir svarstomos įstatymų pataisos, įvairūs projektai, atsižvelgiama į prieš tai galiojusius teisės aktus. / Summary This master thesis analyzes the concept and problems of property taking for public needs. The thesis „The legal regulation and implementation of the expropriation of property for public needs in Lithuania“ analyzes the problems regarding the LR legislation and the practice of national courts, however taking into consideration that there is no practice enough in this field in Lithuania, therefore it is based on meaningful cases of the Court of European Human Rights. The thesis deals with the formal and actual delimitation of property taking, analyzes the boundaries between the property taking for public needs and state‘s right to control the implementation of property right. The analysis of justification conditions of property taking for public needs is submitted in the thesis: the property may be taken for public needs only under the statutory procedure with relevant compensation. In accordance with the explanations of Constitutional Court of the Republic of Lithuania, the Supreme Court of Lithuania, the concepts of public need as well as relevant compensation have been analyzed in detail. Having chosen the analysis of property taking for public needs regarding the aspect of real estate, the most attention was paid for the discussion of the procedure of land taking for public needs. When discussing the land taking for public needs, not only valid legal acts are analyzed but also the amendments of law as well as various projects considering the previous legal acts.

Šiame darbe yra siekiama glaustai apžvelgti prieglobstį gavusių užsieniečių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimo galimybes Lietuvos Respublikoje bei pateikti Lietuvoje vykdomos pabėgėlių integracinės programos aprašymą bei jos kritiką. Remiantis šiais tikslais yra analizuojami Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei tarptautiniai teisės aktai ir pateikiamos nacionalinės teisės atitikties tarptautiniams ir regioniniams instrumentams vertinimas. Darbe yra iškeliami ne tik integracinio proceso atitikties ES acquis reguliavimui klausimai, bet ir keliamos integracinio proceso tinkamumo per se problemos, taip pat pateikiamos su autoritetingų nevyriausybinių organizacijų pozicija suderintos rekomendacijos kaip modifikuoti Lietuvos integracinę strategiją ir užtikrinti pabėgėlių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimą didesne apimti. Darbe taip pat yra pateikiama pavyzdžių apie pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių situaciją kitose Europos valstybėse. / This article aims to review pithily the oppurtunities of the implementation of rights of refugees and asylum seekers in Republic of Lithuania, to suggest characterization of national integration programes of Lithuania and to give the critics of it. On this purpose this work aimes to give the analysees of Lithuanian, international legislation and EU acquis. The questions raised in this article are related not only with the match of these national instruments to EU reguliation, but also with the problems of suitability of national integratio process per se. The author also analyses the practise given in certain areas by other countries and the recommendations of NGO.

This master thesis researches, compares, analyses and critically evaluates compliance and enforcement mechanisms in UNECE environmental agreements in order to facilitate creation of the compliance mechanism under Water Convention. Absence of compliance mechanism starts impeding fluent functioning of Water Convention and has to be urgently established. Necessity for the compliance mechanism arises from the set of important factors: need to ensure full implementation and compliance with the Water Convention – an agreement of exceptional value and significance to our society because if governs fresh water resources; the problems of implementation and compliance arising under Convention and absence of an institute/third party able to search for solutions and give adequate and prompt responses. To begin with, up to date Water Convention is the only one functioning fresh water agreement of this kind in the world and full compliance with its requirements is the highest priority. It establishes a framework for cooperation and action in the field of trans-boundary fresh water resource management affecting area of more than 150 major rivers and 50 large lakes and their populations and has a potential to become global. Recently Parties to the Convention acknowledged the fact that they are facing certain problems related to implementation and compliance of the Convention: problems of implementation and their settlement; prevention or management of existing or potential differences in... [to full text] / Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti, palyginti ir kritiškai įvertinti Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komisijos aplinkos apsaugos sutarčių įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmai, siekiant palengvinti tokio mechanizmo kūrimą Vandens konvencijai. Sutarties įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmo nebuvimas pradeda trukdyti efektyviam konvencijos funkcionavimui ir turi būti skubiai įdiegtas. Toks mechanizmas reikalingas dėl šių pagrindinių priežasčių: būtinybės užtikrinti visišką Vandens konvencijos (kuri yra ypatingai svarbi gamtai ir visuomenei, nes reguliuoja vandens resursus) reikalavimų įgyvendinimą, vykdymą ir laikymąsi, daugėjančių problemų, kylančių dėl konvencijos įgyvendinimo ir laikymosi, bei nebuvimo jokio instituto, galinčio adekvačiai ir greitai reaguoti bei pateikti tinkamą atsaką ir efektyvų sprendimą. Vandens konvencija yra vienintelis pasaulyje funkcionuojantis tokio pobūdžio susitarimas ir dėl to visiškas jos reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas yra aukščiausias prioritetas. Konvencija reguliuoja tarptautinių vandens resursų apsaugą bei naudojimą, šalių veiklą ir bendradarbiavimą teritorijoje, apimančioje daugiau kaip 150 didžiausių upių bei 50 didelių ežerų. Ji stipriai veikia šių teritorijų gyventojus bei ateityje gali tapti pasauline konvencija. Konvencijos šalys pripažino faktą, jog pastaruoju metu jos susiduria su šiomis problemomis, susijusiomis su įgyvendinimu bei laikymusi: konvencijos įgyvendinimo problemos bei jų sprendimas, konfliktai dėl... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe tiriamas Europos Sąjungos kultūros rėmimo programos „Kultūra 2000“ veiksmingumas (tikslų pasiekimo laipsnis) Lietuvoje. Pateikiama ES kultūros politikos ir istorijos apžvalga, pristatoma programa „Kultūra 2000“, jos įgyvendinimo priemonės. Veiksmingumas tiriamas remiantis P. A. Sabatier ir D. Mazmanian sėkmingo politikos įgyvendinimo sąlygomis. Nagrinėjami programos tikslai, atliekama programoje dalyvavusių Lietuvos organizatorių ir bendraorganizatorių apklausa tikslų pasiekimo laipsniui įvertinti ir Lietuvos kultūros operatorių apklausa įgyvendinimo priemonių tinkamumui nustatyti. Analizuojamos paramos kultūrai galimybės Lietuvoje: valstybinė paramos kultūrai sistema, įstatymai, reglamentuojantys paramos ir labdaros teikimą. Apibendrinus darbo rezultatus, daromos šios išvados: 1. Programos „Kultūra 2000“ įgyvendinimas Lietuvoje veiksmingas iš dalies, kadangi: dalis programoje pateikiamų tikslų tėra veiksmai ar priemonės, todėl netikslinga vertinti jų pasiekimo laipsnio; specifiniai programos tikslai atkartoja, o ne sukonkretina bendruosius tikslus; neįmanoma pamatuoti tikslo siekti kuo didesnio piliečių dalyvavimo; iš vertintų programos tikslų Lietuvoje nebuvo pasiektas vienas – siekti atkreipti dėmesę į labiausiai socialiai pažeidžiamas grupes. 2. Minėtas tikslas nebuvo pasiektas dėl netinkamai pasirinktų įgyvendinimo priemonių (per aukštų finansinių reikalavimų dalyviams, per mažo programos biudžeto, netinkamų laiko terminų) ir verslo atstovų, Lietuvos įstatymų... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the present Master thesis is „EU Programme „Culture 2000“ Implementation in Lithuania: Effectiveness Analysis“. The main object of the thesis is the effectiveness of the programme „Culture 2000“ implementation in Lithuania. Effectiveness in the present paper is understood as justification of anticipatory expectations or the level of implementation of the stated objectives. The main problem of the research is that the implementation of the programme in Lithuania was ineffective. The aim of the present thesis is to evaluate the effectiveness of the programme in Lithuania, find the main reasons for its‘ ineffectiveness and provide recommendations for raising the effectiveness of future EU culture funding programmes in Lithuania. The goals of the thesis are to determine if the programme objectives were achieved, identify the main factors of ineffective programme implementation in Lithuania and provide suggestions how to increase the effectiveness of the „Culture 2000“ continuing programmes in Lithuania. Hypothesis is defined as follows: EU programme „Culture 2000“ implementation in Lithuania was ineffective because of badly formulated objectives, inadequate means of implementation, lack of support from interest groups and government in Lithuania and poor economic conditions in the country. The paper includes five parts. EU culture politics and history is described in the first part. The second part presents the programme „Culture 2000“ and its‘ means of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama eismo saugumo politika Lietuvoje ir jos įgyvendinimo veiksmingumas. Santykinai avaringumo rodikliai Lietuvoje keletą kartų blogesni nei kitose išsivysčiusiose šalyse. Statistikos duomenimis, per metus Lietuvos keliuose žūva 700-800 žmonių. Europos Sąjungoje mirčių eismo įvykiuose skaičių sumažėjo 17 proc., tačiau Lietuvoje jų padaugėjo beveik 8 proc., todėl darbe analizuojamas eismo saugumo politikos įgyvendinimas, gilinamasi į šios politikos neveiksmingumo priežastis. Teorinėje dalyje aprašomas darbe taikomas G. Morgan teorinis pagrindas, išskiriamos galimos įgyvendinimo nesėkmės priežastys. Antrojoje, empirinėje dalyje taikomas tyrimo būdas – atvejo analizė. Analizuojama eismo saugumo politika Lietuvoje, tiriama, ar G. Morgan išskiriamos nesėkmingo įgyvendinimo priežastys egzistuoja Lietuvos atveju. / The object of this study – reasons for road safety policy implementation failure. The main purpose of master study – to clarify the reasons of inefficient implementation of road safety policy in Lithuania. Main goals of this study are as follows: to analyze G. Morgan theory and indentify presumable reasons for implementation failure; to verify, do these reasons for implementation failure exist in Lithuanian road safety policy. There are plenty of organizations, which are responsible for road safety policy implementation In Lithuania, but still, road safety situation does not improve. Decisions are made by Government, ministries, departments, but there is no one coordinating institution, which is responsible for road safety. Consequently the hypothesis of master study is that inefficient implementation of road safety policy in Lithuania is determined by disarray inside institutional system. The problems in institution system: non-existence of coordination and control and organizational unity, ineffective change management and incapacity to adapt, inappropriate organizational structure, ineffective human resource management. The main question of analysis - which problems of institutional system determine inefficient road safety policy in Lithuania? Ineffective change management is one of the most significant reasons, why the road safety policy is inefficient in Lithuania. A permanent observation of environment and capacity to adapt are necessary for effective change management... [to full text]

Nepaisant to, jog korupcija yra nuo senų laikų visuomenei būdingas reiškinys, šiuolaikinės demokratinės valstybės jam skiria ypatingai daug dėmesio, dedant pastangas korupcijos prevencijai ir kontrolei. Tuo yra susirūpinusios ne tik pačios valstybės, bet ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip Pasaulio Bankas, Jungtinių Tautų Organizacija ir kt. Tačiau net ir esant minėtoms korupcijos mažinimo iniciatyvoms, šis reiškinys tebėra laikomas viena aktualesnių problemų. Tai skatina klausti ir domėtis, kas turi įtakos tokiai situacijai, kuri būdinga ir Lietuvai. Siekiant išsiaiškinti korupcijos prevencijos ir kontrolės problemas Lietuvoje, šiame darbe buvo skiriamos dvi pagrindinės dalys: 1) korupcijos suvokimo, vertinimo skirtinguose lygmenyse (skirtinguose žinojimo diskursuose) analizė, remiantis sociologo ir filosofo Alfredo Schutzo pateiktais idealiaisiais žinojimo tipais, 2) korupcijos ir jos kontrolės bei prevencijos situacijos Lietuvoje vertinimas. Pirmoje darbo dalyje naudota teorinės medžiagos, dokumentų apžvalga ir analizė bei antrinių duomenų analizė. Antroje darbo dalyje daugiausiai dėmesio skirta empirinio tyrimo, t.y. interviu su ekspertais rezultatų analizei. Interviu buvo atliekami su specialistais, tyrinėjančiais korupcijos reiškinį, susijusiais su korupcijos mažinimo bei jos prevencijos veikla ir atstovaujančiais šiuos sektorius: akademinį, nevyriausybinį ir valstybinį. Požiūris į korupciją ir jos mažinimą bei prevenciją skirtinguose diskursuose paaiškėjo esąs... [toliau žr. visą tekstą] / Although the phenomenon of the corruption is a common feature of any society, contemporary democratic states pay a lot of attention to it and put efforts on its control and prevention. This is the matter not only of the states, but also a topic or even a target of various transnational organizations such as the World Bank or the United Nations Organization etc. Still the corruption persists and is considered as the priority problem of the contemporary democratic states. Lithuania has the same situation about it. In order to find and better understand the problems of the prevention and control of the corruption in Lithuania, this work was divided into two parts: 1) the analyses of the perception of the corruption in different discourses of knowledge (this model is borrowed from the sociologist and philosopher A. Schutz), 2) the evaluation of the situation of the control and prevention of corruption in Lithuania. The first part of the work continues of the analyses of the critical criminologists’ insights about crime, power etc., the review and analyses of legal documents and secondary data of the research “Lietuvos korupcijos žemėlapis“(2001 – 2008). The second part of the work is mostly devoted to the analyses of the empirical data gathered from the interview with experts who represent these sectors: academic, non-governmental and governmental. The attitude towards the corruption in different discourses revealed contradictory: “the experts” are raising the questions about the... [to full text]

EB teisės aktų tiesioginio ir netiesioginio veikimo principo taikymo trūkumai, ypač Direktyvų įgyvendinimo kontekste, peržvelgiant praktiką, leido ETT išvystyti trečiąjį ir atskirą principą Francovich byloje - valstybės atsakomybės principą. Teismas laikė, kad jei valstybė nepajėgė įgyvendinti Europos Bendrijos Direktyvos, tai ji privalo asmeniui atlyginti žalą, jei jie nukentėjo dėl valstybės nesugebėjimo įgyvendinti Direktyvos ir jei yra tenkinamos atitinkamos sąlygos. Tai yra, kur: • Direktyva apibrėžia teises, suteiktas asmenims, • tų teisių turinys Direktyvoje turi būti aiškiai apibrėžtas, ir • turi būti priežastinis ryšys tarp valstybės padaryto pažeidimo ir asmenų patirtos žalos. Teismo aiškinimas buvo pagrįstas valstybių narių įsipareigojimu įgyvendinti Direktyvas pagal EB Sutarties 249 str. (ex 189) ir bendrą įsipareigojimą pagal EB Sutarties 10 str. (ex 5) „imtis visų reikiamų priemonių..., kad garantuotų vykdymą“ įsipareigojimų pagal Bendrijos teisę. Klausimai kurie buvo nagrinėjami Teismo nagrinėjant Braserie/Factortame bylas: a) valstybės atsakomybės principas neturi būti apribotas nepasisekimu įgyvendinti Europos Bendrijos Direktyvas: turi būti įtraukti ir kiti Bendrijos teisės pažeidimai, apimant nesėkmes ir įgyvendinant normas b) Žalos atlyginimas, pagal Francovich sampratą, turi būti įmanomas-efektyvus, nepriklausomai nuo priemonių, pagal kurias Bendrijos teisės galėtų būti užtikrintos, tai yra viena iš tiesioginio ar netiesioginio veikimo principo sąlygų. c)... [toliau žr. visą tekstą] / The shortcomings of the principles of direct and indirect effects, particularly in the context of enforcement of Directives, as outlined above, led the Court to develope a third and separate principe in Francovich, the principe of State liability. The Court held that where, as here, a State had failed to implement an EC Directive it would be obliged to compensate individuals for damage suffered as a result of its failure to implement the Directive if certain conditions were satisfied. That is, where: • The directive involved rights confered on individuals, • The content of those rights could be identified on the basis of the provisions of the Directive, and • There was a causal link between the State`s failure and the damage suffered by the persons affected. The Court`s reasoning was based on member States obligations to implement Directives under Article 249 (ex 189) and their general obligation under Article 10 (ex 5) of the EC Treaty to „take all appropriate measures... to ensure fulfilment of“ their obligations under Community law. Questions were refered to Court of Justice for interpretation in Braserie/Factortame: a) the principe of State liability should not be confined to failure to implement EC Directives: it should attach to other failures to comply with Community law, including legislatives failures. b) A remedy under Francovich should be available whether or not there were other means by which Community rights might be enforced, that is, on the principles of... [to full text]

Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo klausimai yra aktualūs, kadangi šiuo metu didėjant regionų politikos vaidmeniui vis labiau išryškėja skirtumai tarp regionų, kurie, be abejo, yra labai svarbus reiškinys šalies ekonominei plėtrai. Taigi, šio darbo tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo įtaką regionų plėtrai per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Tyrimo objektas - Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikis regionų plėtrai. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: susisteminti regiono ir regioninės politikos sampratų apibūdinimus, išnagrinėti regioninę politiką aiškinančias teorijas, taip pat išskirti Lietuvos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo ypatumus, išanalizuoti Europos Sąjungos regionų politiką, tikslus, finansavimo šaltinius, įvertinti Bendrąjį programavimo dokumentą ir struktūrinių fondų lėšų administravimo sistemą Lietuvoje bei atlikti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikio regionų plėtrai analizę. Darbe tikrinama hipotezė - Egzistuoja teigiama tiesioginė priklausomybė tarp regionų ekonominio išsivystymo rodiklių ir ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo. Šiame darbe naudoti tokie tyrimo metodai - mokslinės literatūros palyginamoji analizė, internetinių ir statistinių duomenų analizė, loginė analizė, koreliacinė analizė. / Lithuania’s regional policy implementation questions are rather actual, however currently regional policy role is increasing consequently the differences between regions become accurate which undoubtedly is an important phenomenon for country’s economical development. The aim of this work is to evaluate the influence of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions through the use of structural funds. The object of research is the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. Achieving the aim of this work several goals have been risen. First, the system of region and regional policy concepts has been established. Second, the regional policy clarifying theories have been examined and Lithuania’s national regional policy implementation peculiarities have been distinguished. Third , the European Union’s regional policy and its aims, financial resources have been analyzed moreover, the common programming document and structural funds administrative system have been evaluated and the analysis of the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. The hypothesis is being checked in this paper– The positive and direct dependence between regions’ economical development indexes and the use of European Unions structural funds exists. In this work such methods have been used – social sciences comparing analyses, intern and statistical data analyses, logical analyses, Correlative analysis.

Magistro darbo “Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo problemos Lietuvoje: sąvartynų steigimo atvejis” pagrindinis tikslas yra nustatyti Europos Sąjungos (ES) atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo efektyvumą sąlygojančias problemas Lietuvoje. Darbe apsibrėžiamas tyrimo objektas – Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje. Siekiant užsibrėžto darbo tikslo, yra apibrėžiama pagrindinė magistro darbo hipotezė – neefektyvų Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimą Lietuvoje, sąvartynų steigimo atveju, sąlygoja: teisinio reglamentavimo ir tikslų įgyvendinamumo, valdymo struktūrų funkcijų pasiskirstymo, administracinių gebėjimų stokos, interesų grupių įtakos, socialinių ir ekonominių sąlygų kaitos problemos. Pagrindinė iškelta tyrimo problema - Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje sąvartynų steigimo atveju nėra efektyvus. Darbe naudojami tyrimo metodai: analitinis tyrimo metodas, interviu. Teorinės analizės pagrindu pasirenkamas politikos įgyvendinimo modelis “iš viršaus į apačią”, pritaikant Paul A. Sabatier sėkmingo įgyvendinimo sąlygas. Darbe iškeliami šie pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti ES atliekų tvarkymo politikos principus, teisės aktų sistemą bei pagrindinius reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo srityje; išanalizuoti atliekų tvarkymo politikos reglamentavimą bei esamą atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje, modernių regioninių sąvartynų projektų vykdymo būklę... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of the Master‘s thesis “EU Treatement of Waste Politics Implementation Problems in Lithuania: the Case of Dump Foundation” is to estimate the problems which determine the efficiency of the European Union (EU) waste treatment policy implementation in Lithuania. The object of the thesis is the European Union waste treatment policy implementation in Lithuania. In order to reach the aim of the thesis, the main hypothesis is defined as follows: in the case of establishment of landfills, the inefficient implementation of the EU waste treatment policy in Lithuania is determined by the following problems: viability of legal regulation and objectives, functional distribution of management structures, lack of administrative skills, influence of interest groups and fluctuating social and economic conditions. The following central problem has been raised in the thesis: the implementation of the European Union waste treatment policy in Lithuania in the case of establishment of landfills has been inefficient. The following research methods have been used: analytical research method, interview. The policy implementation model “top-down”, has been chosen on the basis of theoretical analysis, applying the conditions of successful policy implementation by Paul A. Sabatier. In order to elaborate the aim of the thesis the following tasks have been set up: to analyse the principles, regulation system and the main requirements in the area of public waste treatment of the EU waste... [to full text]