Šiame darbe yra siekiama glaustai apžvelgti prieglobstį gavusių užsieniečių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimo galimybes Lietuvos Respublikoje bei pateikti Lietuvoje vykdomos pabėgėlių integracinės programos aprašymą bei jos kritiką. Remiantis šiais tikslais yra analizuojami Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei tarptautiniai teisės aktai ir pateikiamos nacionalinės teisės atitikties tarptautiniams ir regioniniams instrumentams vertinimas. Darbe yra iškeliami ne tik integracinio proceso atitikties ES acquis reguliavimui klausimai, bet ir keliamos integracinio proceso tinkamumo per se problemos, taip pat pateikiamos su autoritetingų nevyriausybinių organizacijų pozicija suderintos rekomendacijos kaip modifikuoti Lietuvos integracinę strategiją ir užtikrinti pabėgėlių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimą didesne apimti. Darbe taip pat yra pateikiama pavyzdžių apie pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių situaciją kitose Europos valstybėse. / This article aims to review pithily the oppurtunities of the implementation of rights of refugees and asylum seekers in Republic of Lithuania, to suggest characterization of national integration programes of Lithuania and to give the critics of it. On this purpose this work aimes to give the analysees of Lithuanian, international legislation and EU acquis. The questions raised in this article are related not only with the match of these national instruments to EU reguliation, but also with the problems of suitability of national integratio process per se. The author also analyses the practise given in certain areas by other countries and the recommendations of NGO.

This paper explores the application of human rights in the EU asylum policy. The prevention of terror and the strengthening of the area of Justice, Freedom and Security require tighter border controls, which consequently reflect negatively on asylum seekers and their human rights. Therefore this paper sets the aim to explore the application of human rights for EU asylum policy in respect to international obligations. There are three main objectives to be attained in the paper: to determine if the treatment of asylum seekers, Conventional Refugees and persons granted Subsidiary Protection in the EU corresponds to human rights obligations; to explore how certain rules regarding asylum are used for the purpose of migration controls; to assess the impact of such policies for the people in the need of international protection. The research has to determine the correctness of the hypothesis claiming that the application of human rights in the EU asylum policy is often oriented to migration controls rather than humanitarian obligations. The research is based on a theoretical analysis and uses primary as well as secondary data sources. The research determines that the hypothesis has been approved. Theoretical analysis based on the social-constructivist neo-institutionalism indicates the need for the incorporation of human rights into the EU asylum rules, the application of which is currently very vague. A remarkable part of the rules related to the EU asylum policy does not... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamas žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje. Terorizmo prevencija bei Teisingumo, laisvės bei saugumo erdvės stiprinimas reikalauja griežtesnės sienų kontrolės, kas neigiamai atsiliepia prieglobsčio prašytojams bei jų žmogaus teisėms. Ryšium su tuo, šio darbo tikslas – ištirti žmogaus teisių taikymą ES prieglobsčio politikoje tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu. Darbe siekiama įgyvendinti tris pagrindinius uždavinius: nustatyti, ar elgesys su prieglobsčio prašytojais, konvenciniais Pabėgėliais bei asmenims, kuriems suteikta Papildoma apsauga, atitinka tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus; ištirti, kaip tam tikros su prieglobsčiu susijusios taisyklės yra naudojamos migracijos kontrolės tikslais; įvertinti atitinkamos politikos poveikį asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Tyrimu siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, teigiančią, jog dažnais atvejais žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje yra orientuotas ne į humanitarinius įsipareigojimus, bet į migracijos kontrolę. Darbas paremtas teorine analize, naudojant pirminius bei antrinius šaltinius. Tyrimu nustatyta, jog iškelta hipotezė pasitvirtino. Teorinė analizė, paremta socialkonstruktyviuoju neoinstitucionalizmu, identifikavo poreikį į ES prieglobsčio politikos taisykles įtraukti žmogaus teises, kurių taikymas šiuo metu yra labai vangus. Ženkli su ES prieglobsčio politika susijusių taisyklių dalis neatitinka žmogaus teisių įsipareigijimų. Non-entré... [toliau žr. visą tekstą]

Every state may face a bid for protection in embassies or consulates from persons looking for a shelter in dangerous situations to their lives and safety. Even though diplomatic asylum is more peculiar to Latin America region, no State is prevented from such seekers. Practical examples show that diplomatic asylum helped to safe thousands of people in countries where instability of governments exist, during wars or in situations where no other alternative of protection was available. Grant of diplomatic asylum is a problematic issue because it raises question which value should prevail: inviolability of premises or non interference into internal affairs, protection of human rights or sovereignty of State. This master thesis attempts to find out what is the current position of diplomatic asylum in the context of public international law and on what grounds it could be granted in embassies and consulates. For this aim, the thesis is focused on the evolution and main features of diplomatic asylum, on its relation with regional and universal international law instruments, on dominating positions to diplomatic asylum in the case law. International treaties, state practice and various positions of legal writers were analyzed in order to reveal grounds for granting diplomatic asylum. In the States where diplomatic asylum is recognized, it is granted according to the existing legal regulation. In the States where diplomatic asylum is not considered as legal institute, it is granted on... [to full text] / Kiekviena valstybė savo ambasadose ar konsulatuose gali sulaukti asmenų prašančių prieglobsčio dėl gresiančio pavojaus gyvybei ar saugumui. Nors diplomatinis prieglobstis yra būdingesnis Lotynų Amerikos regionui, nė viena valstybė nėra apsaugota nuo tokio prašymo. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad diplomatinis prieglobstis padėjo išgelbėti tūkstančius gyvybių ten, kur vykdavo dažna politinės valdžios kaita, per karus, ar tokiose situacijose, kur nebuvo galima rasti jokios kitos apsaugos. Diplomatinio prieglobsčio suteikimas yra problematiškas klausimas, kadangi nėra aišku, kam turėtų būti teikiama pirmenybė: atstovybės patalpų neliečiamybei ar nesikišimo į valstybės vidaus reikalus principui, žmogaus teisių apsaugai ar valstybės suverenitetui. Šiuo magistro darbu siekiama išsiaiškinti diplomatinio prieglobsčio svarbą tarptautines teisės kontekste, kokie yra galimi pagrindai šiam prieglobsčiui suteikti. Šiam tikslui pasiekti, didelis dėmesys skiriamas diplomatinio prieglobsčio vystymuisi ir pagrindiniams bruožams, jo santykiui su regioniniais ir visuotiniais tarptautines teises dokumentais, dominuojančia pozicija teismų praktikoje. Pagrindams diplomatiniui prieglobsčiui rasti buvo analizuojamos tarptautinės sutartys, šalių praktika ir skirtingos autorių nuomonės. Tose šalyse, kur diplomatinis prieglobstis yra pripažįstamas, jis yra suteikiamas pagal esamą teisinį reguliavimą. Kitose šalyse, nepripažįstančiose diplomatinio prieglobsčio kaip teisinio instituto, jis yra suteikiamas... [toliau žr. visą tekstą]