Šio darbo tikslas yra ištirti ES prieglobsčio politikos įgyvendinimą Lietuvoje instituciniu ir teisiniu aspektais. Darbe yra tiriama ES prieglobsčio politikos teisinė bazė, išskiriant pagrindinius šią politiką reglamentuojančius teisės aktus ir įgyvendinančias institucijas. Taip pat yra atliekama dabartinės Lietuvos prieglobsčio politikos situacijos analizė bei nagrinėjama kaip Lietuvoje yra harmonizuojami be įgyvendinami ES prieglobsčio politikos teisės aktai. Empiriniu tyrimu buvo siekiama įvertinti ES prieglobsčio politikos įgyvendinimo Lietuvoje institucinės ir teisinės bazės probleminius aspektus. Šiuo metu yra įgyvendinamas antrasis BEPS kūrimo etapas, kuriuo yra numatyta iki 2015 m. liepos mėn. galutinai suvienodinti ES valstybių narių prieglobsčio sistemas. Lietuvos narystė ES nebuvo reikšmingas kriterijus pabėgėlių srautų padidėjimui šalyje, Lietuva tapo patraukli kaip tranzito valstybė. Didžioji dalis ES prieglobsčio direktyvų nuostatų atsispindi UTPĮ, tačiau jų yra ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Dalies ES prieglobsčio direktyvų nuostatos yra perkeltos teisingai, tačiau kai kuriose srityse direktyvos turėjo neigiamą poveikį, ypač dėl papildomų pabėgėlio statuso netaikymo ir pasibaigimo nuostatų. Vertinant iš kitos pusės ES prieglobsčio direktyvų įgyvendinimas turėjo teigiamą poveikį, kaip, pavyzdžiui, nemokamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams įteisinimas, įvestos platesnės galimybės pasinaudoti švietimo ir sveikatos apsaugos sistema ir pan... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to analyse the implementation of EU asylum policy in Lithuania by institutional and legal aspects. This paper analyses the legal basis of EU asylum policy, marking the main laws which regulate EU asylum policy and its implementing institutions. It also examines the current situation of Lithuanian asylum policy and how the legal basis of EU asylum policy is harmonized and implemented in Lithuanian system. The empirical research was aimed at evaluating the problemical aspects of institutional and legal basis in the implementation of EU asylum policy in Lithuania. At the moment the second stage of common EU asylum policy system is being exercised. In conformity with it, the main asylum system procedures in EU member states should be equalized by July 2015. Lithuania‘s EU memebership was not a significant criterion for the increase of refugees‘ flows in the country but Lithuania has become attractive as a transit country. The main part of the provisions of EU asylum directives reflect in the law on the legal status of foreigners, though they also reflect in secondary legislation acts. The most of provisions are transfered correctly, however in some areas directives has had a negative impact, especially concerning the provisions about additional refugee status. On the other hand, the implementation of EU asylum directives has provided a positive effect in such areas as the validation of free legal assistance to asylum seekers, introducing wider... [to full text]

Šiame darbe yra siekiama glaustai apžvelgti prieglobstį gavusių užsieniečių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimo galimybes Lietuvos Respublikoje bei pateikti Lietuvoje vykdomos pabėgėlių integracinės programos aprašymą bei jos kritiką. Remiantis šiais tikslais yra analizuojami Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei tarptautiniai teisės aktai ir pateikiamos nacionalinės teisės atitikties tarptautiniams ir regioniniams instrumentams vertinimas. Darbe yra iškeliami ne tik integracinio proceso atitikties ES acquis reguliavimui klausimai, bet ir keliamos integracinio proceso tinkamumo per se problemos, taip pat pateikiamos su autoritetingų nevyriausybinių organizacijų pozicija suderintos rekomendacijos kaip modifikuoti Lietuvos integracinę strategiją ir užtikrinti pabėgėlių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimą didesne apimti. Darbe taip pat yra pateikiama pavyzdžių apie pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių situaciją kitose Europos valstybėse. / This article aims to review pithily the oppurtunities of the implementation of rights of refugees and asylum seekers in Republic of Lithuania, to suggest characterization of national integration programes of Lithuania and to give the critics of it. On this purpose this work aimes to give the analysees of Lithuanian, international legislation and EU acquis. The questions raised in this article are related not only with the match of these national instruments to EU reguliation, but also with the problems of suitability of national integratio process per se. The author also analyses the practise given in certain areas by other countries and the recommendations of NGO.

Magistro darbo objektas – pabėgėliai Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti pabėgėlių integraciją į visuomenę kalbos aspektu bei išnagrinėti pagrindines integracijos problemas Lietuvoje. Magistro darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1)pateikti integracijos, pabėgėlių, kalbos ir kultūros sąvokas; 2) atskleisti pabėgėlių socialinės integracijos Lietuvoje mechanizmą; 3) išnagrinėti pagrindines integracijos problemas; 4) išanalizuoti pabėgėlių integraciją kalbos aspektu Lietuvoje; 5) apibendrinti integracijos procese galimus efektyvumo vertinimo modelius . Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, buvo prieita prie išvados, jog kalbos apmokymai svetimoje šalyje yra vienas sėkmingiausių integracijos priemonių. Kalba atlieka ne tik integravimo į naują visuomenę funkciją, bet ir leidžia pažinti naują šalį bei kultūrą. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog integracijos procesas nėra sėkmingas. Pabėgėliams suteikiama per mažai dėmesio, ypač per trumpi yra kalbos kursai, kas neleidžia greičiau pritapti prie bendruomenės. Visuomenė nėra įtraukiama į aktyvų komunikacijos procesą su prieglobsčio prašytojais. Magistro darbo medžiaga gali būti naudinga Užsieniečių registracijos centrams, Pabėgėlių priėmimo centrams, taip pat aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studentams bei visiems, besidomintiems pabėgėlių integracijos procesu. / The main object of master's thesis is the refugees in Lithuania. The aim of the master final paper is to explore the integration of refugees into society and to consider the language aspect of the fundamental problems of integration in Lithuania. The aim of this master thesis is to achieve its objectives: 1) to present the culture concepts of integration, refugees, language and culture 2) to reveal the problems of social integration of refugees in Lithuania 3) to examine the fundamental problems of integration, 4) to analyze the language aspect of the integration of refugees in Lithuania 5) to examine the language and culture ratio of the integration process, 6) to review the major integration programs for refugees. Using the scientific literature analytical methods it was concluded that the language training in a foreign country is one of the most successful measure of integration. Language is not only the integration of a public function it also helps you to discover a new country and culture. The study methods used: qualitative expert interviews, qualitative interviews with refugees and the survey. The survey has shown that to integration process is paid too little attention especially during the short courses, what does not allow to adapt to the community shortly. The public is not included in the communication process with the active involvement of asylum seekers. Master thesis’s material will be useful to Foreigners Registration Centre, the Refugee Reception Centers as... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra tiriama, ar Lietuva į savo nacionalinius teisės aktus yra pilnai perkėlusi Priėmimo sąlygų direktyvos nuostatas, ir vertinama, ar yra daromi Priėmimo sąlygų direktyvos pažeidimai praktikoje. Dėl savo ypatingos svarbos detaliai analizuojamos prieglobsčio prašytojų teisė į materialines priėmimo sąlygas ir teisė į darbą. Prieglobsčio prašytojų materialinės priėmimo sąlygos ir užimtumas tiriami tarptautiniu, Europos regiono ir Lietuvos lygmenimis. Nustatyta, kad neatitinkančios Priėmimo sąlygų direktyvos standartų materialinės priėmimo sąlygos gali lemti EŽTK pažeidimus, pavyzdžiui, po EŽTT priimto pilotinio sprendimo M.S.S. prieš Belgiją ir Graikiją byloje valstybės, taikydamos Dublino II reglamentą, nesiunčia prieglobsčio prašytojų į tas šalis, kuriose jiems gresia netinkamas elgesys, prilyginamas kankinimui, nežmoniškam ar žeminančiam jų orumą elgesiui. Europos Komisija Lietuvos materialines priėmimo sąlygas gretina su Graikija ir pasisako, kad jos yra itin žemo lygio. Iš to kylančios praktinės problemos pažeidžia Priėmimo sąlygų direktyvą. Ištirtos literatūros ir teisės aktų pagrindu yra atskleidžiama prieglobsčio prašytojų užimtumo problematika. Europos Sąjungos valstybės narės Priėmimo sąlygų direktyvos nuostatas yra perkėlusios į savo nacionalinius teisės aktus teoriškai, bet savo įgyvendinimo praktikoje daro pažeidimus. Lietuva – vienintelė valstybė, kuri apskritai nėra jokiu teisės aktu reglamentavusi prieglobsčio prašytojų teisės į... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to analyse if Lithuania has fully transposed the provisions of the Reception Conditions’ Directive into its national law and to assess whether any violations of the Directive occur in Lithuanian‘s practice. Due to its special importance the particular attention is given to the detailed analyses of the asylum seekers‘ right to material reception conditions and the right to work. The material reception conditions and employment are being examined from the international, European and Lithuanian perspective. The analysis shows that the provision of material reception conditions contradicting to the provisions of the Reception Conditions’ Directive can lead to the violations of ECHR. This could be illustrated by the final pilot ECHR decision in M.S.S. v. Belgium and Greece case where Member States applying Dublin II Regulation do not send asylum seekers to such countries where there is a risk of them facing inappropriate behaviour comparable to torture, inhumane or degrading treatment. It is noted that with regard to the asylum seekers‘ material reception conditions the European Commission equates Lithuania to Greece and proclaims conditions as being of a very low level. The practical problems arising from this situation violate the Directive. By evaluating doctrinal works and the legislation the work reveals the problems regarding the asylum seekers’ access to the labour market. Even though Member States of the European Union are transposing the... [to full text]