Lietuvoje yra nedaug mokslinių tyrimų apie įkalintų asmenų tyčinį savęs žalojimą, susijusį su savižudybės rizika. Užsienio šalių moksliniais tyrimais nustatomos įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo sąsajos su negatyviomis situacijomis ir depresiškumu yra nevienareikšmės. Įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo atsiradimui gali būti svarbūs stabilesni asmenybiniai veiksniai, kaip kertiniai įsitikinimai. Tyrimo tikslas. Nustatyti patirtų negatyvių situacijų, depresiškumo ir kertinių įsitikinimų (pagal kognityvinę - elgesio teoriją) sąsajas su nuteistų vyrų tyčiniu savęs žalojimu. Tiriamieji. Tyrime savanoriškai dalyvavo 168 nuteisti vyrai, kalintys Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 29,39 metai. Tyrimo metodai. Duomenys buvo renkami, naudojant: Tyčinio savęs žalojimo skalė – sutrumpinta versija (DSHI-s), Kongityvinės triados skalė (CTI), Depresiškumo skalė (CES-D), Negatyvių situacijų įkalinimo įstaigoje skalė. Taip pat tiriamiesiems buvo pateikiami klausimai apie jų sociodemografinius, kriminogeninius rodiklius bei save žalojantį elgesį praeityje. Tyrimo išvados. Tyčia save žalojusių nuteistų vyrų kertiniai įsitikinimai apie save, pasaulį ir ateitį yra negatyvesni nei savęs nežalojusių nuteistų vyrų. Nuteistų vyrų negatyvesni kertiniai įsitikinimai apie ateitį yra susiję su didesne tyčinio savęs žalojimo tikimybe, atsižvelgus į tyčiniam savęs žalojimui reikšmingus šalutinius veiksnius: tyčinį savęs žalojimą... [toliau žr. visą tekstą] / The number of scientific researches about deliberate self-harm that are associated with the risk of suicide among incarcerated persons is not plentiful. The results of scientific researches in foreign countries about the associations of deliberate self-harm with negative situations and depressiveness among incarcerated persons are not unambiguous. Therefore it might be important more stable personality factors such as core beliefs for the deliberate self- harm of incarcerated persons. Research aim. The aim of the study was to identify the links of experienced negative situations, depressiveness and core beliefs (according to cognitive-behaviour theory) with convicted men’s deliberated self-harm. Research participants. The research included 168 convicted men in Pravieniskes Correction House-Open Prison Colony. The average age of research participants is 29,39. Research methodology. The data was gathered using psychological assessment methods: Deliberate Self-Harm Inventory-short version (DSHI-s), Cognitive Triad Inventory (CTI), The Center for Epidemiologic Studies Depression Scale (CES-D), Negative Situations in Prison Scale. Also was asked about sociodemographic, criminogenic factors and self - harm behaviour in the past. Research conclusions. The convicted men who deliberately self-harmed have more negative core beliefs about themselves, the world and the future than convicted men who do not deliberately self-harmed. The more negative core beliefs about the... [to full text]

Darbo tikslas. Atskleisti gydytojų požiūrį į motyvavimą dirbti rajoninėse sveikatos priežiūros įstaigose. Uždaviniai. 1. Išskirti pagrindinius veiksnius, susijusius su gydytojo darbo rajono sveikatos priežiūros įstaigoje pasirinkimu. 2. Atskleisti problemas, su kuriomis susiduria gydytojai, neseniai pradėję dirbti rajoninėse sveikatos priežiūros įstaigose. 3. Išsiaiškinti gydytojų nuomonę apie priemones, kurios yra taikomos arba galėtų būti taikomos siekiant pritraukti ir išsaugoti gydytojus dirbti rajonuose. Tyrimo metodika. Taikant kokybinį tyrimo metodą, giluminio interviu būdu, apklausti 8 Lietuvos rajonų sveikatos įstaigose dirbantys gydytojai rezidentai ir 3 neseniai (iki 3 metų) rajonų gydymo įstaigose pradėję dirbti gydytojai. Rezultatai. Dirbti į rajonines sveikatos priežiūros įstaigas vykstama dėl mažesnės konkurencijos darbo rinkoje, didesnių atlyginimų. Gydytojai apie darbo vietas sužino skambindami patys į ligonines arba per turimus ryšius. Rajoninės įstaigos motyvuoja gydytojus atvykti dirbti į rajoną finansinėmis ir nepiniginėmis priemonėmis, siūlant didesnį atlyginimą, rezidentūros apmokėjimą, palankų darbo grafiką atvykstančiam gydytojui. Universitetų priemonės vertinamos negatyviai, nes yra netiesioginis dėstytojų ir gydytojų nuteikimas prieš darbą rajone, nėra sudaromos sąlygos studijų metų padirbti rajone. Gydytojas rajone įgauna žinių ir praktinių įgūdžių atlikdamas įvairesnių procedūrų, kartais srityse, kurios yra už jo kompetencijos ribų. Rajoninėse... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To identify and analyze the doctors’ motivation aspects to work at hospitals in the rural areas. Objectives. 1. To identify the main factors that influence the doctors’ decision to work at hospitals in the rural areas. 2. To determine the problems that doctors are facing in their beginning at work in the rural areas. 3. To investigate the doctors’ opinion about the instruments that were used or could be adopted in practice to attract and retain doctors in rural hospitals. Methods. Qualitative study was used to get the information which contains motivating factors for doctors to work at the rural hospitals. Using in-deph semistructured questionnaires were asked 8 residency students and 3 doctors at rural hospitals. Respondents were selected using short (less than 3 years) working period in rural hospital criteria. Results. Lower competition in labor market and higher salaries are the push factors for doctors to choose the rural workplace. Most of the doctors request the hospitals directly for the vacant positions or get the information about available positions from people they know. Rural hospitals attract doctors with higher wages, refund the payment of residency studies and adjust a better working schedule. The incentives of universities should be better developed because there is lack of rural practice possibilities for the students. There is indeed strong influence made by lecturers who spread negative and inadequate approach about rural hospitals... [to full text]