Tyrimo tikslas – įvertinti širdies nepakankamumo įtaką pacientų, sergančių ūminiu koronariniu sindromu, gyvenimo kokybei. Tyrimo uždaviniai. Nustatyti, kaip atskiri širdies nepakankamumo simptomai (silpnumas ar dusulys, nerimas ar depresija), jų pasikartojimo dažnis ir sunkumo laipsnis įtakoja skirtingų širdies nepakankamumo funkcinių klasių pacientų gyvenimo kokybę. Palyginti skirtingų širdies nepakankamumo funkcinių klasių pacientų gebėjimą susidoroti su kasdienine veikla. Nustatyti, kaip širdies nepakankamumo sunkumo laipsnis įtakoja pacientų, sergančių ūminiu koronariniu sindromu, gyvenimo kokybę. Patikrinti pacientų žinias apie esamą ligą. Pateikti praktines rekomendacijas, kaip efektyviau panaudoti gyvenimo kokybės įvertinimo klausimynus kasdieninėje praktikoje kiekvienam pacientui, sergančiam širdies nepakankamumu, siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Tyrimo populiacija. VšĮ VU ligoninėje Santariškių klinikos gydyti 109 pacientai, sergantys ūminiu koronariniu sindromu ir širdies nepakankamumu. Tyrimo metodai. Tiriamąjį darbą sudarė anketavimas, naudojant standartizuotus „Minesotos gyvenimo sergant širdies nepakankamumu“ bei Kanzaso kardiomiopatijos klausimynus, medicininių dokumentų ir tyrimo rezultatų analizė. Statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2003“ ir SPSS 16.0 (version for Windows) statistinę programą. Darbo rezultatai ir išvados. Širdies nepakankamumo sunkumo laipsnis buvo įvertintas pagal Niujorko širdies asociacijos (NYHA)... [toliau žr. visą tekstą] / Keywords: coronary heart disease, acute coronary syndrome, heart failure, quality of life. Purpose of the research: to appraise the influence of heart failure on the quality of life of patients with acute coronary syndrome. Objectives of the research: to determine how separate symptoms of heart failure (weakness or dyspnea, anxiety or depression), the frequency of repetition and the severity of symptoms affect the quality of life of patients differing from the point of view of the functional class of heart failure. To compare the ability to cope with everyday living tasks by patients differing in terms of the functional class of heart failure. To determine how the severity of heart failure influences the quality of life in patients with acute coronary syndrome. To check patients' knowledge about the relevant illness. To offer practical recommendations for the efficient application of life quality survey questionnaires in everyday practice of each patient with of heart failure for the purpose of improving the quality of life of patients. Population under the research: 109 patiens with acute coronary sindrome and heart failure receiving medical treatment at Vilnius University Hospital Santariškių Clinics. Methods of the research. Research consisted of a questionnaire-based survey carried out on the grounds of Minnesota Living With Heart failure and Kansas City Cardiomyopathy questionnaires as well as of the analysis of medical records and test results. Statistical anglysis was... [to full text]

193 consecutive patients older than 75 years with ACS were included in the study. Clinical process characteristics of acute coronary syndrome in elderly patients have been assessed in this study; the relation between patient survival and clinical process characteristics as well as treatment methods has been established. For this purpose the survival of elderly patients with acute coronary syndrome and, also, the frequency of MACE (major adverse cardiovascular events) during the 3 years after acute coronary syndrome has been analysed. The assessment of the patient group homogeneity according to the age group, acute coronary syndrome forms and GRACE risk has been performed. The analysis and comparison of the patients who received and those who did not receive invasive treatment, as well as the characteristics of their acute coronary syndrome clinical progress and outcomes have been presented in this study. The links between the patient survival and the factors of patient history, clinical progress and treatment have been established. The comparison of the patients with acute coronary syndrome who survived with the ones who did not survive based on the various factors of their history, clinical progress and treatment subject to the invasive or conservative treatment received has been provided. Thus, the study searched for the factors having various impacts on the patients survival depending on the treatment – invasive or conservative – received. / Tirti pasirinktiniai 193 pacientai, gydyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrime buvo nagrinėjami vyresnio amžiaus pacientų ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos ypatumai, ligonių išgyvenamumo ryšys su klinikinės eigos ypatumais bei gydymo būdais. Tuo tikslu buvo išanalizuotas vyresnio amžiaus pacientų, patyrusių ūminį koronarinį sindromą, išgyvenamumas bei didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių dažnis per 3 metus nuo ūminio koronarinio sindromo pasireiškimo pradžios. Buvo įvertintas pacientų grupių homogeniškumas pagal amžiaus grupes, ūminio koronarinio sindromo formas bei GRACE riziką. Buvo palyginti pacientų, kuriems taikytas ir netaikytas invazinis gydymas, ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos bei išeičių ypatumai. Tyrime buvo įvertintos išgyvenamumo sąsajos su pacientų anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksniais, taip pat bei palyginti išgyvenę ir neišgyvenę pacientai, patyrę ūminį koronarinį sindromą pagal anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksnius priklausomai nuo invazinio ar neinvazinio gydymo taikymo. Tokiu būdu buvo ieškoma veiksnių, kurie skirtingai reikšmingi pacientų, gydytų invaziniu ir neinvaziniu būdu, išgyvenamumui.

Tirti pasirinktiniai 193 pacientai, gydyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrime buvo nagrinėjami vyresnio amžiaus pacientų ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos ypatumai, ligonių išgyvenamumo ryšys su klinikinės eigos ypatumais bei gydymo būdais. Tuo tikslu buvo išanalizuotas vyresnio amžiaus pacientų, patyrusių ūminį koronarinį sindromą, išgyvenamumas bei didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių dažnis per 3 metus nuo ūminio koronarinio sindromo pasireiškimo pradžios. Buvo įvertintas pacientų grupių homogeniškumas pagal amžiaus grupes, ūminio koronarinio sindromo formas bei GRACE riziką. Buvo palyginti pacientų, kuriems taikytas ir netaikytas invazinis gydymas, ūminio koronarinio sindromo klinikinės eigos bei išeičių ypatumai. Tyrime buvo įvertintos išgyvenamumo sąsajos su pacientų anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksniais, taip pat bei palyginti išgyvenę ir neišgyvenę pacientai, patyrę ūminį koronarinį sindromą pagal anamnezės, klinikinės eigos bei gydymo veiksnius priklausomai nuo invazinio ar neinvazinio gydymo taikymo. Tokiu būdu buvo ieškoma veiksnių, kurie skirtingai reikšmingi pacientų, gydytų invaziniu ir neinvaziniu būdu, išgyvenamumui. / 193 consecutive patients older than 75 years with ACS were included in the study. Clinical process characteristics of acute coronary syndrome in elderly patients have been assessed in this study; the relation between patient survival and clinical process characteristics as well as treatment methods has been established. For this purpose the survival of elderly patients with acute coronary syndrome and, also, the frequency of MACE (major adverse cardiovascular events) during the 3 years after acute coronary syndrome has been analysed. The assessment of the patient group homogeneity according to the age group, acute coronary syndrome forms and GRACE risk has been performed. The analysis and comparison of the patients who received and those who did not receive invasive treatment, as well as the characteristics of their acute coronary syndrome clinical progress and outcomes have been presented in this study. The links between the patient survival and the factors of patient history, clinical progress and treatment have been established. The comparison of the patients with acute coronary syndrome who survived with the ones who did not survive based on the various factors of their history, clinical progress and treatment subject to the invasive or conservative treatment received has been provided. Thus, the study searched for the factors having various impacts on the patients survival depending on the treatment – invasive or conservative – received.