Šiame darbe buvo siekta nustatyti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato želdinių būklę, naudojant mikologinį metodą. Šiam tikslui įgyvendinti medžiaga buvo renkama Kalnų parko, Sereikiškių parko ir šalia jų esančiose teritorijose. Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate iš viso identifikuota 21 rūšių kenkėjų, grybinių ligų, nekrozių atvejų . Iš jų 7 rasta kalnų parke, o 14 – pastebėta Sereikiškių parke ir šalia jo esančiose teritorijos. Nors Sereikiškių parke aptikta daugiau ligų ir jų sukėlėjų, tačiau vizualiai šis parkas atrodo tvarkingesnis. Tačiau, šiame parke augantis senasis ąžuolas ir seniausioji tuopa yra blogos būklės. Kalnų parko teritorijos želdinių būklė yra įvairi. Blogiausia būklė yra senųjų istorinių tuopų. Jaunesnių kalnų parko želdinių būklė yra palyginus gera ar patenkinama. Vilniaus pilių valstybinio kultūriniame rezervate ir gretimose teritorijose augantys medžiai ir krūmai, vizualiai atrodo sveiki. / Present work was aimed to evaluate state sprouts in national cultural reserve of Vilnius castles by the mycology method. Ad hoc realized the material was electived in Kalnu park and in Sereikiškes park. 21 species of pest, fungous, necrosis was indentified in national cultural reserve of Vilnius castles. 7 species was observed in the Kalnu park and 14 – in the Serekiškės park. In Sereikiskiu park was found more pest than in Kalnu park. However, this park is beter state. In Serekiekes the state of antique oak and the oldest poplar is bad. In Kalnu park the state of sprout is different. Of the early poplar the state is worst.. Cadensy sprout in Kalnu park is better. In national cultural reserve of Vilnius castles the sprout are visually good.

Magistro darbe vertinami šaknų puvinio pažeistų uosynų atkūrimo būdai. Darbo objektas – atkūriami pažeisti uosynai Pakruojo ir Radviliškio miškų urėdijose. Darbo metodai – želdinių ir žėlinių vertinimas išretėjusiuose, išretintuose ir nukirstuose pažeistuose uosynuose. Darbo rezultatai. Pakruojo ir Radviliškio miškų urėdijose pažeisti džiūstantys ir nudžiūvę uosynai daugiausiai paplitę Lf augavietėje. Abiejose urėdijose plynai kirsti ir atkūriami 0,6 – 0,8 skalsumo džiūstantys uosynai. Medynai dažniausiai atkūriami želdant, rečiau mišriu būdu ir paliekant savaiminiam atžėlimui. Pakruojo ir Radviliškio miškų urėdijose pažeisti uosynai atkūriami ąžuolo, eglės, juodalksnio, rečiau beržo želdiniais, vyraujant ąžuolui ir eglei. Laikinuose tyrimo bareliuose didžiausias išlikusių tikslinių medžių rūšių tankis Pakruojo miškų urėdijoje yra 98 proc. – eglė su ąžuolu, mažiausias – beržo, juodalksnio su drebule ir uosiu (75 proc.). Dažniausiai išlikusių tikslinių rūšių kokybė įvertinta gerai (60 proc.), ir patenkinamai – 40 proc. Didžiausias Radviliškio miškų urėdijoje yra 99 proc. – ąžuolas, juodalksniu su beržu ir baltalksnio su drebule antruoju ardu, mažiausias – 78 proc. beržo su juodalksnio ir drebule. Dažniausiai išlikusių tikslinių rūšių kokybė įvertinta gerai (90 proc.), ir patenkinamai – 10 proc. Pažeistų uosynų plynas kirtavietes siūlome atkūrti tikslinėmis medžių rūšis, tinkamai prižiūrint ir saugant nuo žvėrių pažeidimų. Pakruojo ir Radviliškio miškų urėdijose didžiausias... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis evaluated the root rot damaged ash recovery techniques . The object - Recover damaged ash Pakruojis and Radviliškis forest enterprises. Working methods - planting and precommercial evaluation of thin, rarefied and a severed damaged ash. Results. Pakruojo and Radviliškio forest enterprises violate withered and dying ash mainly distributed Lf habitat. Both Enterprise System clearfelling and reproducible 0.6 to 0.8 stocking drying ash. Stands usually playing growing, sometimes mixed mode and natural regeneration. Pakruojo Radviliškio and forest enterprises violate ash playing oak, fir, alder, birch least plantations, oak and spruce prevail. Temporary study plots largest extant species of the target density Pakruojis the SFE is 98 percent. – with oak tree, the smallest – birch, alder and aspen and ash (75 percent). The most common target species surviving good quality assessment (60 percent), and satisfaction – 40 percent. The biggest Radviliškio the SFE is 99 percent – oak, alder with birch and alder with aspen second ard, lowest – 78 percent birch and alder and aspen. The most common target species surviving good quality assessment (90 percent), and satisfaction – 10 percent. Damaged ash restore damaged target tree species and provide for their protection from animals. Pakruojis and Radviliškis forest enterprises the largest target species of survival degree is restoring a mixed way, at least – with plantations.

Miestai ypatingi žmogaus kūriniai, kuriose želdynai užima labai svarbią vietą. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Želdynų įstatymas (2008.01.14, Nr.D1-31), kurio programoje “Dėl želdynų ir želdinių būklės stebėsenos” numatyti uždaviniai ir jų sprendimo priemonės, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje augančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti. To pasekoje, 2009 m. Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius paskelbtė konkursą ”Alytaus miesto želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2009–2013 metais parengimas ir vykdymas”. Šio darbo tikslas - įvertinti Alytaus miesto dirvožemio bei jame augančių želdinių būklę. Nustatyti dirvožemio pH, azotingumą, fosforingumą ir kalingumą bei techninės KCl druskos poveikį želdiniams. Želdinių būklės rodikliai – defoliacija, dechromacija, lapų nekrozės ir medžių kamienų pažeidimai vertinti penkių balų skalėmis nuo 1 iki 5, rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Cheminių analizių duomenys rodo, kad Alytaus parkuose ir skveruose augantiems lapuočiams medžiams bei krūmams dirvožemio pH yra optimalus, t.y. pH 6,0–7,0, spygliuočiams dirvožemis galėtų būti rūgštesnis (optimalus pH 4,5–5,0). Judriųjų fosforo ir kalio kiekiai augalams yra nepakankami (<150 mg kg), išskyrus Angelų-Sargų Bažnyčios skverą, kuriame šių cheminių elementų kiekiai viršija pakankamą normą. Miesto gatvių želdinių dirvožemiai yra šarmiški (pH nuo 7,1 iki 7,8), o Pulko... [toliau žr. visą tekstą] / Cities are extraordinary creations of man, where greenery plays an important role. Since 2008 the Law on landscaping (01/14/2008, Nr.D1-31) came into effect. The program of landscaping and monitoring the plantation condition focuses on the collection of data, assessing, managing, predicting conditions and increasing the green areas and spaces in the territory of the municipality. As a result, in 2009 the Environmental Protection Department of the Alytus Municipality opened the contest for the preparation and monitoring of green spaces in Alytus city in 2009-2013. The aim of our research is to assess the quality of soil and green spaces in the city of Alytus, to determine the soil pH, the amount of nitrogen, phosphorus and potassium, as well as to assess the contamination of soil by sodium and chlorine. The defoliation, discolouration, necrosis of leaves and violation of tree trunks in the green spaces were evaluated on a of the five point scale from 1 to 5 in the period from August to September. Chemical analysis shows that the pH of soil is optimal for the deciduous trees and shrubs in parks and squares of Alytus city (pH 6.0-7.0), but it could be more acid as optimal pH is from 4.5 to 5.0. The amount of phosphorus and potassium in plants is not sufficient (<150mg kg), with the exception of Angels Church Square, where the amount of chemical elements exceeds the norm. The soil of urban street greenery is slightly alkaline (pH from 7.1 to 7.8), and in the Pulkas street the... [to full text]

Gg.

The objective of this paper is the research of the comparatively intact Kaunas lagoon regional park forest status, as well as identification of the main environmental factors that influence individual trees, consequently, the grove status. The paper discusses research on damage to the main tree sorts and research on air quality, as well as recreational digression, whereby the status of forests in Kaunas lagoon regional park has been determined. Most attention is devoted to the evaluation of the importance of the protective properties of forest plantations. Based on the analysis of the evaluation results, these were the main findings: 3.86 % of groves perform their protective functions very well, 91,23 % - well and 4,91 % - poorly. The subject of the work: forests in Dubravos area, located in Kaunas lagoon regional park.

Magistro darbe tiriamia medžių kokybinių ir kiekybinių rodiklių priklausomybė nuo skirtingo želdinių išdėstymo. Darbo objektas – Bandomieji paprastosios pušies (pinus sylvestris L.) želdiniai, kurie yra įveisti 1996m. Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje Bagotosios girininkijoje 26 kv. 26 skl. Nbl augavietėje, 8,9 ha. plote, sertifikuotais vienmečiais sėjinukais. Kiekvieno varianto įveista po tris pakartojimus. Viso yra devyni variantai. Visų jų tankumas vienodas (6000vnt/ha). Darbo tikslas - Nustatyti optimalų pušies želdinių išdėstymą. Darbo metodai – Išanalizuotos dabartinės aerofotonuotraukos, bei žolinės dangos išsidėstymo pagal agresyvumą schemos prieš želdinimą. Išaiškintos sklypų zonos, kuriose želdinių augimas sutrikęs dėl priežas��ių nesusijusių su vidurūšine konkurencija. Normalaus augimo sklypo zonose medžiai matavimams parinkti įprastiniu dendrometrijoje apskaitos juostų metodu. Išviso buvo išskirta 81 apskaitos juosta, skersmuo ir aukštis išmatuotas 6064 medžiams, kiekvienam sodinimo variantui išskaičiuoti modeliniai medžiai. Kiekvienam variante paskutinių 8 metų prieaugis į aukštį išmatuotas 5-ių modelinių medžių (išviso 45 medžių). Darbo uždaviniai – Nustatyti skirtingo išdėstymo bandomųjų želdinių variantuose dendrometrinius rodiklius. Išanalizuoti paprastosios pušies skirtingo išdėstymo bandomųjų želdinių augimo eigos ypatumus dėl skirtingo apšvietimo. Nustatyti vidurūšinės konkurencijos (streso) pradžią skirtingo išdėstymo variantuose. Nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / In dieser Masterarbeit wird die Abhängigkeit zwischen den qualitativen und quantativen Exponenten und unterschiedlichen Grünanlagen aus einandersetzungen. Arbeitsobjekt – Probegrünanlagen des Waldkiefers (pinus sylvestris), die sich in dem Kazlu Ruda Waldlernrevier in dem Bagotosios Revier in 26 Viert. des 26 Gründ. befinden. Die Fläche – 8,9 Hektar. Die Grünanlagen wurden im Jahr 1996 mit den einjährigen Samen angelegt. Jedes Variante wiederholt sich dreimal. Insgesamt gibt es 9 Variante. Arbeitsziel – die optimale Lage der Waldkieferssetzlinger zu bestimmen. Forschungsmethoden – bevor die Messungen gemacht wurden, wurden die aktuellen Aerofotos und die Aggressevitätsschemen der Grasdecke im Moment der Einpflanzung analysiert. Es wurden auch die abnormalen Grundstücksbereiche abgeschneidet, in denen Saatenwachstum betretet ist wegen der Ursachen, die mit der Innensortkonkurenz nicht verbunden ist. In den Bereichen des Normalwachstums wurden die Bäume im Bezug auf die Abrechnungsbändenmethode für die Einschätzungen gewählt. Insgesamt wurden 81 Abrechnungsbänden, Durchmesser und Höhe den 6074 abgeschneidet. Für jede Einpflanzungmethode wurden die Vorlagenbäume ausgewählt. Jede Variante enthält das Höhezuwachs der letzten 8 Jahren für 5 Bäumen )insgesamt für 45 Bäumen). Arbeitsaufgaben – die dendrometischen Exponenten auf den nunterschiedlich auseinandergelegten Probegrünanlagen bestimmen. Die unterschiedlichen auseinandersetzten Probegrünanlagen des Waldkiefers wegen der... [to full text] / In dieser Masterarbeit wird die Abhängigkeit zwischen den qualitativen und quantativen Exponenten und unterschiedlichen Grünanlagen aus einandersetzungen. Arbeitsobjekt – Probegrünanlagen des Waldkiefers (pinus sylvestris), die sich in dem Kazlu Ruda Waldlernrevier in dem Bagotosios Revier in 26 Viert. des 26 Gründ. befinden. Die Fläche – 8,9 Hektar. Die Grünanlagen wurden im Jahr 1996 mit den einjährigen Samen angelegt. Jedes Variante wiederholt sich dreimal. Insgesamt gibt es 9 Variante. Arbeitsziel – die optimale Lage der Waldkieferssetzlinger zu bestimmen. Forschungsmethoden – bevor die Messungen gemacht wurden, wurden die aktuellen Aerofotos und die Aggressevitätsschemen der Grasdecke im Moment der Einpflanzung analysiert. Es wurden auch die abnormalen Grundstücksbereiche abgeschneidet, in denen Saatenwachstum betretet ist wegen der Ursachen, die mit der Innensortkonkurenz nicht verbunden ist. In den Bereichen des Normalwachstums wurden die Bäume im Bezug auf die Abrechnungsbändenmethode für die Einschätzungen gewählt. Insgesamt wurden 81 Abrechnungsbänden, Durchmesser und Höhe den 6074 abgeschneidet. Für jede Einpflanzungmethode wurden die Vorlagenbäume ausgewählt. Jede Variante enthält das Höhezuwachs der letzten 8 Jahren für 5 Bäumen )insgesamt für 45 Bäumen). Arbeitsaufgaben – die dendrometischen Exponenten auf den nunterschiedlich auseinandergelegten Probegrünanlagen bestimmen. Die unterschiedlichen auseinandersetzten Probegrünanlagen des Waldkiefers wegen der... [der volle Text, siehe weiter]

SANTRAUKA Magistro darbe tiriama augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaka eglės želdiniams Zarasų miškų urėdijoje. Darbo objektas – paprastosios eglės gryni ir mišrūs želdiniai įveisti 2001 – 2007 m. skirtingose augavietėse VĮ Zarasų miškų urėdijoje. Darbo tikslas – 1) nustatyti augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaką eglės želdiniams; 2) įvertinti želdinių kokybę. Darbo rezultatai – atliekant tyrimus nustatyta augaviečių ir želdinių mišrinimo įtaka eglės želdiniams prigijimo ir susivėrimo fazėje ir įvertinta želdinių kokybė. Buvo gauti tokie rezultatai: prigijimo fazėje eglės želdiniai prasčiau auga Nb augavietėje. Jų vidutinis aukštis po trijų vegetacijos periodų lygus 62 cm ir jie 10% žemesni, nei Nc, 27% žemesni nei Lc, 10% žemesni nei Nd, 11% žemesni nei Ld augavietėje. Želdinių prigijimas grynuose želdiniuose Nb augavietėje 89%, Nc – 84%, Lc – 85%, Nd – 95%, Ld – 94%. Želdinių prigijimas mišriuose želdiniuose atitinkamai Nb – 80%, Nc – 83%, Lc – 84%, Nd- 95%, Ld – 94%. 7 metų želdiniams mišrinimas turėjo neigiamos įtakos želdinių prieaugiui į aukštį Nb, Nc, Lc ir Nd augavietėse. Lc augavietėje mišriuose želdiniuose želdinių vidutinis prieaugis buvo 2 cm didesnis, nei grynuose. / RESUME In master,s work is reseach about the influence of habitat and species composition for Norway spruce afforestrations in Zrasai forist enterprise. Objeckt of work – Norwei spruce afforestrations are cultivated in different habitat wich pure and mixed plantations at 2001 – 2007 in Zarasai forist hause. The aim of work – 1) to establish the influence of habitat and species composition for fir afforestations; 2) to appraise the afforestrations quality. Findings of work – in prodress of exces were extalished influens of habitat and composition of species from tahing in phase grow up Nc habitat better than Nb habitat. Thir midlle high were 62 cm and this is 10% higher than Nb habitat after 3 vegetative periods. Afforestrations density 6% and tahing in 5% higher than Lc habitat. The planting of mixced plantations have beed influense in growing Nb, Nc, Lc and Nd habitats. Afforestrations high were 163 cm in Lc habitat was pure plantations and they were 25 cm or 15% higer than mixed plantations. Afforestations hight was 134 cm in Ld habitat was pure plantations and thei were 9 cm or 6% lower than mixed plantations; yearly invument of fir afforestration were 9% and 4% or 2 cm and 1 cm higer in Nc and Lc pure plantations that mixced plantations per 7 vegetative periods.

Research object. Populations of cervine animals (moose, red deer, roes) and their living environment in Mikieriai Forestry of the Public Institution Anykščiai Forest Enterprise. Research aim. To study the populations of cervine animals, their living environment and effect of these animals on forest in Mikieriai Forestry of the Public Institution Anykščiai Forest Enterprise. Research methods. Logic analysis of literature and systemic selective accounting. Research results. Cervine animals living in the forests of the Forestry are moose (density 7 pcs./1000 ha), red deer (12 pcs./1000 ha), roes (31 pcs./1000 ha). Because of their effect on forest planting and sprouts the number of cervine animals should be reduced as they browse, break stems and peel bark. The use of cervine animals is low. Before breeding fallow-deer in the forests of the Forest the basic breed should be moose, secondary – roe, minor secondary – red deer. When the fallow-deer are bred, to which the forests of the Forestry are good to live in and belong to the category of middle areas, the basic breed in the forests of the Forestry should be moose, secondary – roe and fallow-deer, minor secondary (undesirable) – red deer. From possible effect of cervine animals the forest planting and sprouts are protected by fences and repellents and protected area makes up 4,8 – 6,2% of the total area of the forests. Many recommended stimulants in biosphere range are also favourable for the increase of hunting fauna. The... [to full text]

Taikomų ir alternatyvių priemonių prieš laukinių stambiųjų žinduolių sukeliamus autoįvykius efektyvumo tyrimas magistralėje A2 (Vilnius – Panevėžys) 2002 01 01 – 2009 12 01 metais Magistrantė Vilma Vildaitė. Vadovas: doc.dr. G. Ignatavičius Ekologijos ir aplinkotyros studijų centras, Vilniaus Universitetas, Lietuva. Santrauka Kasmet automobilių susidūrimai su laukiniais žvėrimis sudaro didelę dalį visų įvykusių autoįvykių, kartais pasibaigiantys tragiškai. Šiame darbe paliečiama aktuali problema kylanti tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje – autoįvykiai su laukiniais žvėrimis, kuomet susidūrimų metu žūsta laukiniai gyvūnai ir žmonės. Visame pasaulyje magistraliniuose ir kituose krašto keliuose diegiamos įvairios saugumo priemonės mažinančios autoįvykius su laukiniais žvėrimis. Tai metalinės tvoros, įspėjamieji kelio ženklai, kelio apšvietimas, ultragarsiniai švilpukai, pakelių augalijos tvarkymas, požeminės pralaidos, „žalieji tiltai“, repelentai, reflektoriai. Šio darbo tiriamasis objektas: magistralinis kelias A2 (Vilnius – Panevėžys) Lietuvoje. Jame įrengtų, naujai rengiamų ir alternatyvių saugumo priemonių nuo susidūrimų su stambiaisiais žinduoliais efektyvumo tyrimas. Šiuo metu magistraliniame A2 (Vilnius – Panevėžys) yra įrengtos saugumo priemonės nuo automobilių susidūrimų su laukiniais stambiaisiais žvėrimis: įspėjamieji kelio ženklai, metalinio tinklo tvoros (aptverta 163, 30 km magistralės), dvivėriai vartai, „elnių grotelės“ įvažiavimuose į miško keliukus, trys... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Vilma Vildaitė, Master‘s Thesis in Environmental Studies and Management / Supervisor Doc.dr. G.Ignatavičius. "The Research of Effectiveness of Applied and Alternative Management Systems/Devices to Prevent Road Accidents Caused by Large Mammals of Highway A2 (Vilnius-Panevėžys) for a Period from January 1, 2002 to December 1, 2009" Vilnius:Vilnius University, Faculty of Natural Sciences, Center of Ecology and Environment Research, 2010. Each year car collisions with wild animals (which sometimes end tragically) make a significant proportion of all road accidents. This research raises a problem of car accidents with wild mammals involved, when people or wild animals are injured or killed. This issue is important both in Lithuania and worldwide. All around the world various safety devices/measures are implemented on highways and other country roads to reduce car accidents caused by wild animals. The most common ones are metal fences, road lights, warning road signs, ultrasonic whistles, roadside vegetation management, underground culverts, "green bridges", repellents, reflectors. The object of this research is the highway A2 (Vilnius -Panevėžys) in Lithuania. The objective of the work is to find out the effectiveness of already existing, being implemented or alternative safety/precaution systems against large wild mammals on this road. Currently there is a great variety of safety measures already set up on the highway A2 (Vilnius - Panevėžys), such as warning road signs... [to full text]