Darbo tikslas - aptarti akustinės taršos problemas ir ištirti triukšmo sulaikančių užtvarų saugos zonose aplinką psichologinio ir garso energijos ¬¬ sklaidos požiūriu. Akustinė aplinka triukšmą sulaikančių užtvarų saugos zonose apibūdinančios garso lauko amplitudinės dažninės charakteristikos kinta dėl garso bangų difrakcijos. Jos laipsni apibudinanti Fresnelio skaičių lemią užtvaros geometrinių dydžių ir atstumo iki šaltinio bei stebėjimo taškų santykis. Tyrimų rezultatų analizė rodo jog dėl garso bangų difrakcijos akustinio šešėlio zonoje 7-15 m nuotolyje nuo triukšmo sulaikančios užtvaros garso lygis sumažėja atitinkamai 11-9 dBA, o nuo želdinių 8-5 dBA. Dėl atstumo padidėjimo garso lygis už 7-15 m nuo triukšmą sulaikančių sienelių sumažėja 6-8 dBA ,o už želdinių 6-9 dBA. Dėl garso bangų difrakcijos už akustinio šešėlio zonos ribų 50 m nuotolyje nuo sienelės garso lygis sumažėja 5 dBA, o nuo kelio iškasos sumažėja 3 dBA, tuo tarpu dėl atstumo padidėjimo garso lygis sumažėja 14-15 dBA . Taip pat nustatyta, jog kokybės vertinimo požiūriu ir prieš ir už triukšmą sulaikančių užtvarų aplinka palankiai nepriskirtina, nes ženkliai viršijamas kokybės vertinimo indeksas 22-10>5 dBA. Pastebima neženkli akustinės aplinkos pagerėjimo tendencija už akustinio šešėlio ribų. Taigi galima teigti, kad aplinkosauginis triukšmą sulaikančių užtvarų efektyvumas didžiausias, kai jos įrengiamos atstume ne toliau kaip trigubas sienelės aukštis iki apsaugomo objekto. / Purpose of this workwas to research the acoustic climate in the safety zones of lightweight noise barriers from energy’s dissipation and psychological point of view. Acousticenvironment behind the noise barriers is usually described by amplitude frequency characteristic of sound fields at different distances which are caused mainly due to diffraction of sound waves. Diffraction effects are characterized by the Fresnel’s number, calculation of which includes the shape of the barrier, its dimensions, position of noise source and the listening point. Research results showed that diffraction effects were most significant up to 30 m radius from the noise barrier in its acousticshadow zone. Sound pressure level ∆L_pAat 10-15 m distance from noise barrier reduced 9…11 dBA while behind plantings ∆L_pAwas 5…8 dBA. Effect of increasing distance decreased the sound pressure level ∆L_pA6…8 dBA for noise barriers and 6…9 dBA for plantings respectively. At the non-acoustic shadow zone (50 maway from noise barrier) diffraction level was reduced by some 4…5 dBA and more noticeably from the excavation. At the distance of 10 meters from the edge of the excavation the reduction of 7 dBA in sound pressure level was found, and the decrement because of increased distance for noise barrier was 15 dBA and excavation 11 dBA respectively. It was also ascertained that acoustic environment in the shadow zones of noise barrier is not attributed to favourable. Calculated quality assessment index (QAI) was... [to full text]

Išskirtini paprastų geometrinių formų triukšmo šaltinių (TŠ) tipai – taškinis ir ilginis, tačiau yra didelių ir įvairių geometrinių formų ir dydžių lauko įrenginių, kurių skleidžiamą akustinę taršą reikia numatyti ar apskaičiuoti sąlyginai artimuose taškuose. Darbo tikslas – ištirti gamybinio objekto teritorijoje paskirstytų nevienodos garso galios ir skirtingų geometrinių formų bei dydžių lauko įrenginių įtaką akustinės taršos lygiui. Didelių geometrinių dydžių triukšmo šaltinių triukšmo sklaida bendram garso slėgio lygiui LpA (dBA) įtakos (KP) turi tik artimuose taškuose, lyginant su triukšmo šaltinio matmenimis (3:2). Didžiausią įtaką (-3 dBA) 5 m atstumu turi cilindrinio (ilginio) tipo triukšmo šaltinis. Tolimesniuose atstumuose (~40 m) triukšmo šaltinio geometriniai dydis ir forma įtakos neturi ir galima taikyti akustinės galios ir taršos lygio tarpusavio ryšio priklausomybes. Tuomet akustinės taršos lygis priklauso tik nuo atstumo R ir kinta 1/R2 dėsniu, kas įrodyta eksperimentiniais tyrimais. Gyvenvietėje akustinės taršos lygiai ženkliai viršija (5 dBA) leistinuosius lygius. Gautąsias ryšio tarp aplinkos akustinės taršos ir gamybinio objekto triukšmo šaltinio galios priklausomybes galima panaudoti kartografavimui. / There are two types of noise sources of ordinary geometrical forms – point and line sources, but there are many outside facilities of different and vast geometrical forms as well, whose acoustic pollution needs to be predicted and calculated conditionally in a very similar way. Work objective – to survey the impact of different forms and sizes outside facilities and of different sound capacity around industrial territory for the level of acoustic pollution. The emanation of noise sources of vast geometrical sizes has the impact (Kp) for the general sound pressure level only in close points, in comparison with the noise source measurements (3:2) The biggest impact (-3 dBA) in the distance of 5 metres has cylindrical (line type) noise source. In the bigger distances (like 40 meters) geometrical form and size of noise source has no impact and it is possible to apply acoustic capacity and noise pollution inter-connections. So, acoustic pollution level depends on the distance R and changes on 1/R² law, which is proven by experiments. In the township acoustic pollution levels exceeds dramatically (5 dBA) the allowable levels. The forthcoming inter-connection between acoustic environmental pollution and the noise source capacity around industrial subject can be used for cartography.