Informacijos amžiuje įvairūs tyrimo metodai generuoja milžiniškus kiekius duomenų, tačiau naudojant tik neapdorotus duomenis sunku atskleisti tiriamų objektų prigimtį, išsiaiškinti pagrindinę, kartais paslėptą struktūrą. Naudingai informacijai, o vėliau ir žinioms iš duomenų išgauti paprastai naudojami informacijos suformavimo (Information Retrieval) ir duomenų išgavimo (Data Mining) būdai. Panašumo tarp įvairių esybių nustatymas čia vaidina bene svarbiausią vaidmenį. Egzistuoja daugybė objektų tarpusavio panašumo nustatymo modelių ir teorijų, bet dauguma jų vienaip ar kitaip remiasi tam tikru objektų požymių tarpusavio palyginimu. Jau kurį laiką kalbama apie tai, kad dviejų esybių tarpusavio panašumas yra įtakojamas ne tik tų esybių požymių, bet ir konteksto, kuriame jie pasireiškia. Vadinasi dviejų esybių tarpusavio panašumas priklausomai nuo konteksto gali skirtis. Darbe aptariama kontekstinio panašumo svarba, esami konteksto apibrėžimai ir keli kontekstinį panašumą vertinantys matai. Išnagrinėjus literatūros šaltinius bus pristatytas kontekstinio panašumo formavimo būdas, kurio veikimas tiriamas naudojant dirbtinius ir realius duomenis. / Similarity is one of the most important aspects in the area of information retrieval and data mining. A new trend in similarity judgment assumes that similarity between two objects can not be expressed as a fixed value and depends on the context in which the similarity is measured. However no formal definition of context has yet been specified. In this thesis a new formal context definition is proposed and a method to measure contextual similarity is developed. The main idea behind this method is to extract context information from distinct groups of data. This method is tested with synthetic and real-world data sets comparing context similarity measure with distance based similarity. Results indicate that taking the similarity into account may cause significant changes in object similarity. This work shows the importance of context when measuring similarity.

Darbe nagrinėjama programinio kodo palyginimo, siekiant rasti funkcinius dublikatus, problema. Tikslas - sukurti bei pasiūlyti universalų trivialiems pakeitimams atsparų programinio kodo palyginimo metodą. Darbe aprašomi du pasirinkti medžių palyginimo algoritmai: tikslus medžių redagavimo atstumo ir apytikslis pq-gram, pasižymintis geresniu našumu. Šie algoritmai praktiškai pritaikyti Java programinio kodo palyginimui: parašytas AST parseris bei programa, lyginanti XML dokumentus arba Java klases. Darbe įvertintos galimos AST transformacijos bei eksperimentiškai parinktos programinio kodo palyginimui tinkamiausios p ir q parametrų reikšmės pq-gram algoritmui. Pasiūlytas pq-gram algoritmo patobulinimas, pq-gram indeksuose saugant maišos funkcijų grąžintus įrašų atvaizdus. / This paper investigates a problem of source code comparison with a goal of finding functional code duplicates. The goal of this paper is to create and present a universal source code comparison method, which would be resistant to trivial changes. Two algorithms were chosen to achieve this goal: exact tree edit distance and approximate pq-gram, which has better performance. Both algorithms were practically applied for Java code comparison: an AST parser and a program, which compares XML documents or Java classes, were created. This paper also evaluates AST transformations as well as presents experimental results of p and q values best suited for code comparison. Args4j library is used to evaluate the quality of source code comparison results.

Išskirtini paprastų geometrinių formų triukšmo šaltinių (TŠ) tipai – taškinis ir ilginis, tačiau yra didelių ir įvairių geometrinių formų ir dydžių lauko įrenginių, kurių skleidžiamą akustinę taršą reikia numatyti ar apskaičiuoti sąlyginai artimuose taškuose. Darbo tikslas – ištirti gamybinio objekto teritorijoje paskirstytų nevienodos garso galios ir skirtingų geometrinių formų bei dydžių lauko įrenginių įtaką akustinės taršos lygiui. Didelių geometrinių dydžių triukšmo šaltinių triukšmo sklaida bendram garso slėgio lygiui LpA (dBA) įtakos (KP) turi tik artimuose taškuose, lyginant su triukšmo šaltinio matmenimis (3:2). Didžiausią įtaką (-3 dBA) 5 m atstumu turi cilindrinio (ilginio) tipo triukšmo šaltinis. Tolimesniuose atstumuose (~40 m) triukšmo šaltinio geometriniai dydis ir forma įtakos neturi ir galima taikyti akustinės galios ir taršos lygio tarpusavio ryšio priklausomybes. Tuomet akustinės taršos lygis priklauso tik nuo atstumo R ir kinta 1/R2 dėsniu, kas įrodyta eksperimentiniais tyrimais. Gyvenvietėje akustinės taršos lygiai ženkliai viršija (5 dBA) leistinuosius lygius. Gautąsias ryšio tarp aplinkos akustinės taršos ir gamybinio objekto triukšmo šaltinio galios priklausomybes galima panaudoti kartografavimui. / There are two types of noise sources of ordinary geometrical forms – point and line sources, but there are many outside facilities of different and vast geometrical forms as well, whose acoustic pollution needs to be predicted and calculated conditionally in a very similar way. Work objective – to survey the impact of different forms and sizes outside facilities and of different sound capacity around industrial territory for the level of acoustic pollution. The emanation of noise sources of vast geometrical sizes has the impact (Kp) for the general sound pressure level only in close points, in comparison with the noise source measurements (3:2) The biggest impact (-3 dBA) in the distance of 5 metres has cylindrical (line type) noise source. In the bigger distances (like 40 meters) geometrical form and size of noise source has no impact and it is possible to apply acoustic capacity and noise pollution inter-connections. So, acoustic pollution level depends on the distance R and changes on 1/R² law, which is proven by experiments. In the township acoustic pollution levels exceeds dramatically (5 dBA) the allowable levels. The forthcoming inter-connection between acoustic environmental pollution and the noise source capacity around industrial subject can be used for cartography.