Veidrodis mene neretai pasitelkiamas dėl simboliškai suvokiamo reflektavimo reiškinio. Šiuolaikiniame mene kombinuojant ne tik materialias medžiagas, bet ir mentalinio pobūdžio elementus, veidrodis tampa priemone įprasminti simbolinį atspindžio motyvą. Veidrodis svarbus ne tik kaip medžiaga, bet visų pirma kaip „atspindėjimo“ idėjos ir semantinių prasmių realizacija. Jis naudojamas dėl atspindžio motyvo, dėl galimybės transformuoti ar deformuoti erdvės įspūdį, keisti jos suvokimą, kurti originalų estetinį vaizdą. Tokio pobūdžio kūriniai nėra apibrėžti į vieną kryptį ar judėjimą, terminas veidrodžių menas egzistuoja dailės praktikoje kaip darbinis, nėra apibrėžiamas dailės terminų žodynuose ir nėra sunormintas. Šiame tyrime siekiama išanalizuoti, kaip veidrodžio pagalba meno kūrinyje konstruojamas savivokos ir savistabos elementas, kaip veidrodis dalyvauja autokoncepcijos kūrime, kaip menininkas „įtraukia“ žiūrovą į kūrinį arba, transformuodamas erdvę ir dezorientuodamas pasąmonę, žaidžia stebėtojo percepcija. Darbe akcentuojama semantinė veidrodinio atspindžio funkcija dailės kūriniuose. Tyrime pateikiamos teorinės idėjos – daugiausia iš Lietuvos autorių verstų, interpretuotų tekstų, kuriuose kalbama apie savęs suvokimą, antrininko vaizdinį, psichoanalizę. Šios teorijos atrinktos pagal darbo probleminius aspektus, apibendrintos ir pritaikytos veidrodžių meno teoriniam kontekstui. Magistriniame tyrime nagrinėjamas ir savivokos aspektas, per kurį saviidentifikacijos reiškinys... [toliau žr. visą tekstą] / In this research is emphasized the semantic function of reflection in art. Analyzed which significances gain reflections, optically transforming the space and how they reveal the perception of human introspection and relation with surrounding. Mirror in art often is invoked exactly due to symbolically perceptible phenomenon of reflection. In contemporary art mirror becomes the medium to give a sense to symbolical motive of reflection. The aim is to analyze how is constructed the element of introspection and self-concept, how mirror participating in founding of self-perception, how artist involves the viewer into the artwork, and how manipulates the perception of spectator by optically transforming a space and disorientating the subconsciousness by using mirror in art. In this research are presented theoretical ideas mainly from Lithuanian authors translations. Theories are sorted out by problematical aspects of research, summarized and adapted to theoretical context of mirror art. There is mentioned the idea that physical qualities of mirror could be associated with semantic meanings, so often aspect of reflexion is compared with motif of reflection as a representation of different phenomenons. The object of this research is the phenomenon of mirror art. The aim is to investigate this phenomenon in various ways and expose the role of reflection in art. This work is the first in Lithuanian art history, where is described and structured phenomenon of mirror art, justified... [to full text]