Rytų Europos karaimų savivokos formavimosi procesas, prasidėjęs apie XIX a. vidurį ir užsitęsęs iki XX a. 5 dešimtmečio yra unikalus reiškinys tiek žydų bendruomenėje, tiek pasaulio tautų tarpe. Tačiau nepaisant jo savitumo ir jame slypinčių kontraversijų, šis reiškinys istoriografijoje aptartas gana fragmentiškai, koncentruojantis į hebrajiškumo atsisakymą, tačiau paliekant neaptartus naujos savivokos susiformavimo, jai būdingų simbolių atrankos bei sklaidos ir įtvirtinimo procesus. Tad šio tyrimo objektas - Rytų Europos karaimų savivokos virsmas bei iškelta tyrimo problema - bendruomenės modernios savivokos susiformavimas turėtų atskleisti iki šiol istoriografijoje nenagrinėtus procesus, kurie apėmė visas bendruomenės gyvenimo sritis – vidinę organizaciją, kultūrinę veiklą, religines tradicijas ir net santykius su dominuojančia visuomene. Analizuojant modernios karaimų savivokos susiformavimą daugiausia pasitelkti nepublikuoti, istoriografijoje plačiau neaptarti šaltiniai, kurie, kartu su istoriografija, buvo tiriami pasitelkiant istoriografijos analizės, šaltiniotyros metodus, istoriografijoje kiek rečiau naudojamą grožinės literatūros analizę ir interpretaciją, taip pat statistinį bei komparatyvinį metodus. Atliekant karaimų savivokos formavimosi tyrimą buvo išsikelti trys tikslai: nustatyti pagrindines priežastis bei postūmius, paskatinusius modernios karaimų savivokos formavimąsi; nustatyti esminius modernią karaimų savivoką formavusius ideologus, išanalizuoti jų... [toliau žr. visą tekstą] / The process of formation of self-identity of East European Karaites, which started in the middle of 19th century and lasted until the 5th decade of the 20th century is the unique phenomenon not only in Jewish community but among all nations of the world. Despite this, its peculiarities ant controversies are scantily discussed in historiography. Scholars are concentrating mainly on rejection of Hebraic elements but leaving the process of forming of Karaites self-identity aside as well as building new ideology based on particular symbols. Due to this the object of this paper – formation of East European Karaite self-identity – should discuss the processes that are not yet investigated in the historiography. These processes had covered a wide range of community’s activities – self-organization, religious traditions, cultural activities and even relations with predominant society. The analysis of formation of the modern Karaite self-identity is based on non published sources, which, together with the research of historiography was examined by using analytic, statistic, comparative methods and interpretation. While doing a research several goals were achieved: the main reasons that influenced the formation of the Karaite self-identity was founded, most influential personalities and their activities were discussed, the main features of their ideology, its spread and influence were researched; the process of formation of modern Karaite self-identity was discovered. After doing a... [to full text]

This work is an investigation of the traits of young people national identity. Growing young people emigration, dangerous invasion of Western culture, illiteracy among young people and other complex processes – all this stimulates to investigate the national identity of young people – the group, which could be very much influenced by various new streams. Formulating the problem and trying to definite special concepts different works of Lithuanian and foreign authors were analyzed. For the empirical investigation the questionnaire was made for the students Vilnius Pedagogical University social and humanitarian department. 211 respondents were interrogated. The investigation reveled that processes of globalization provokes the continuation of national identity, and showed, that the majority of VPU students are interested in preservation of national values. The general factor of national values development is a socialization. Every person feels the influence of family, friends, school, university, media. And all this shapes the individual national values. That’s why, if we want to preserve the national identity, we must to reinforce the national training in all this fields. The majority of VPU students believe, that person’s nationality depends on his parents mothers language – this is the decisive factor of nationality. More than 90 % of respondents ate proud of their nationality. More than 60 % are proud of high cultural level of their country and have the intention to... [to full text]

Lyčių vaidmenys yra svarbiausi kiekvieno žmogaus per gyvenimą atliekami vaidmenys. Jų yra mokomasi socializacijos proceso metu, kai veikiamas įvairių veiksnių individas suvokia, kas yra vyriška, o kas moteriška. Tai suvokdamas, individas suformuoja savo savivoką, kuri plečiant savo jau turimų žinių ribas keičiasi. Savivoką gali keisti daugelis veiksnių, tarp jų ir televizija. Darbo tikslas – išanalizuoti televizijos serialuose pateikiamų lyčių vaidmenų poveikį auditorijos lyčių savivokai. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą darbo tikslą, išsikeliami šie pagrindiniai uždaviniai: apibrėžti žmogaus savivokos sąvoką; atlikti procesų ir veiksnių, kurie formuoja lyčių vaidmenis analizę; išanalizuoti televizijos serialų paskirtį bei jų poveikį auditorijai; išanalizuoti televizijos serialuose pateikiamus lyčių vaidmenis; ištirti televizijos serialuose pateikiamų lyčių vaidmenų poveikį auditorijos savivokai. Naudojama literatūra, kuri skiriama į šias grupes: medžiaga, kurioje analizuojamas socializacijos procesas bei individo tapatybės formavimasis; lyčių vaidmenų analizei skirtos publikacijos bei tyrimai ir literatūra, kurioje analizuojamas televizijos serialų atsiradimas ir jų tolimesnis plitimas bei populiarumo priežastys. Išanalizavus literatūrą, atlikus televizijos serialų turinio analizę bei apklausą, prieita prie šių pagrindinių išvadų. Pirma: savivoka yra žmogaus savęs suvokimas ir turimos žinios apie save. Savivoka gali kisti priklausomai nuo to, kiek naujų žinių individas įgaus... [toliau žr. visą tekstą] / Gender roles are the most important roles in life of every human. They are learned in the socialization process under the influence of various factors which determine perception of what is masculine and what is feminine. In this way each individual forms his own self-perception, which is changing according boundaries of the knowledge. Self-percection can be alternated by a number of factors, including the television. Objective of this thesis- to analyze the impact of gender roles portrayed in television serials on gender perception of the audience. In order to achieve the stated objective, the following main tasks were set: to define the concept of human self-perception, to analyse the factors which influence gender roles, investigate television serials and their impact on the intended audience, explore gender role models portrayed in television serials and analyse their impact on gender perception of the audience. The literature used can be divided in the following categories: literature analyzing the process of socialization and formation of identity of the individual; research publications and literature analysing the occurrence and further spread of television serials and the reasons for their popularity. The analysis of literature, investigation of the television series and content analysis of the survey led to these conclusions. First: self-perception is self understanding of the humans and knowledge about themselves. Self-perception may alternate depending on the new... [to full text]

Šio darbo tema suformuluota probleminiu klausimu: Vaižganto „Laiškai Klimams“: laiškai, dienoraštis ar autobiografija? Darbo tyrimo objektu neatsitiktinai pasirinkti „Laiškai Klimams“, nes, autorės nuomone, laiškų tekstai geriau nei bet kuris grožinės literatūros kūrinys reprezentuoja Vaižganto asmenybę. Viena iš darbo rašymo priežasčių yra noras giliau ir visapusiškiau pažinti ir atskleisti Vaižganto, o tiksliau Juozo Tumo, asmenybę, akcentuojant jo žmogiškuosius bruožus. Antra, bene svarbiausia priežastis, tai noras parodyti, kad Vaižganto asmenybė verta dėmesio, kad ne veltui apie jį taip entuziastingai kalbėjo amžininkai, todėl negalima susitaikyti su tuo, kad Vaižgantas yra išbrauktas i�� mokyklinių programų, kad jo asmenybė ir kūryba pristatoma tik kaip pasirenkama tema. Atviras klausimas, kas yra Vaižganto „Laiškai Klimams“: laiškai, dienoraštis ar autobiografija, yra siejamoji darbo gija. Aišku viena, kad šių laiškų tekstai sunkiai įspraudžiami į žanrines ribas. Prasminis matmuo teikia jiems žanrinį neapibrėžtum��, dėl šios priežasties nustatyti laiško, dienoraščio ar autobiografijos ribas yra praktiškai neįmanoma. Dienoraštinis ir autobiografinis žiūros būdai leidžia atskleisti Vaižganto asmenybės modernumą. „Laiškų Klimams“ tekstai parankūs dar ir tuo, kad juose išryškėja plati rašytojo visuomeninė, kultūrinė, politinė veikla. Pagrindinis dėmesys laiškų tekstuose krypsta į komunikacinį momentą. Išryškėja bendravimo būtinybe persmelktas rašytojo gyvenimas. / Theme of the present paper work is formulated in problematic question: „Letters to the family of Klimas“ written by Vaižgantas – letters, diary or autobiography? As subject of research not incidentally is chosen the piece „Letters to the family of Klimas“, as, in opinion of the author, texts of these letters better than any work of imaginative literature represent personality of Vaižgantas. One of the reasons of writing this paper work is desire to cognize and reveal personality of Vaižgantas, and to be precise, Juozas Tumas – Vaižgantas, more profoundly and comprehensively by emphasizing his human features. Second and maybe the main reason is a desire to show that personality of Vaižgantas is worthy of regard, and not in vain hope contemporaries talked about him so enthusiastically, therefore, the facts that Vaižgantas is excluded from the school programs and his personality as well as his oeuvre is presented only as optional theme can not be accepted. Open question what is the piece „Letters to the family of Klimas“: letters, diary ar autobiography, is a binding thread of the work. One thing that the texts of these letters are being hardly squeezed in the genre margins is clear. Notional dimension gives to them genre uncertainty, and because of such reason to determine margins of the letter, diary or autobiography is practically not possible. Diary and autobiographical viewing manners enable to reveal modernity of Vaižgantas personality. Texts of the „Letters to the family... [to full text]

Tauta yra valstybės bei jos politinės santvarkos kūrėja. Dalyvavimą valstybės valdyme bei priklausymą valstybinei tautai rodo piliečio statusas. Tarptautinėje teisėje yra įtvirtintas principas, kad kiekviena valstybė pagal savo teisę nustato, kas yra jos piliečiai. Tuo pat metu valstybės turi gerbti laisvą tautų apsisprendimo teisę. Kokiai tautybei save priskirti, kokią kultūrą bei tradicijas puoselėti, yra asmens apsisprendimo reikalas ir negali būti reguliuojama jokiais valstybės teisės aktais. Pilietybė dažniausiai yra įgyjama gimimu arba natūralizacijos būdu. Valstybės vykdo tam tikrą pilietybės politiką priklausomai nuo tautinės savivokos. Pavyzdžiui, JAV, kur viena šalia kitos yra daugelis kultūrų ir tautų, yra įtvirtintas taip vadinamas individualus-civilinis pilietybės modelis. Vokietijoje, kurioje tauta suvokiama kaip valstybės pagrindas, yra pasirinktas kolektyvinis-etninis pilietybės modelis. Prancūzija, kur tauta suvokiama kaip valstybės kūrinys, yra civilinio-kolektyvinio pilietybės modelio šalininkė. Lietuvos Respublikoje po Konstitucinio Teismo 2006m. lapkričio 13d. nutarimo, kuriame yra pabrėžiama, jog Lietuvos valstybę reikia suvokti, kaip pilietinę tautą, kilo daugybė diskusijų dėl to, kokia yra Lietuvos tautinė savivoka. Skirtingų valstybių ne vienodas pilietybės instituto teisinis reguliavimas kartais gali lemti, kad asmuo turės dvigubą pilietybę. Svarbu išsiaiškinti ar dvigubos pilietybės įgijimo sąlygos gali būti pagrįstos tautinės priklausomybės... [toliau žr. visą tekstą] / The people are the most important element of the country. Every person, that is a part of the nation of the particular country, so that to belong to the civic nation must hold the status of the citizen. It is an international law principal that every country according to its national law defines who its citizens are, but at the same time the country must not violate the right to self-determination. Every person has a right to decide himself what nationality he considers himself or what nationality he wants to belong to. The option in any case cannot be regulated by the decisions of the government. The most common way in any country to get a citizenship is by birth or naturalization. The policy of citizenship depends of the countries ethnic identity that is how the country understands what the people in it are. For example, USA, traditional multicultural country has individualistic- civic model of citizenship, according to which the nation is conceived as a collective of sovereign individuals. Germany has a collectivistic-ethnic idea of nation and nationality, where the fusion of citizenship and nationality mean that the non-nationals would be treated as non-citizens. French have civic-collectivistic model, according to which an individual can acquire nationality, that is, citizenship through a process of assimilation. After the decision of November 13, 2006 of Constitutional Court of Lithuania, the issue of what is the ethnic identity of Lithuania became an open debate. The... [to full text]

Veidrodis mene neretai pasitelkiamas dėl simboliškai suvokiamo reflektavimo reiškinio. Šiuolaikiniame mene kombinuojant ne tik materialias medžiagas, bet ir mentalinio pobūdžio elementus, veidrodis tampa priemone įprasminti simbolinį atspindžio motyvą. Veidrodis svarbus ne tik kaip medžiaga, bet visų pirma kaip „atspindėjimo“ idėjos ir semantinių prasmių realizacija. Jis naudojamas dėl atspindžio motyvo, dėl galimybės transformuoti ar deformuoti erdvės įspūdį, keisti jos suvokimą, kurti originalų estetinį vaizdą. Tokio pobūdžio kūriniai nėra apibrėžti į vieną kryptį ar judėjimą, terminas veidrodžių menas egzistuoja dailės praktikoje kaip darbinis, nėra apibrėžiamas dailės terminų žodynuose ir nėra sunormintas. Šiame tyrime siekiama išanalizuoti, kaip veidrodžio pagalba meno kūrinyje konstruojamas savivokos ir savistabos elementas, kaip veidrodis dalyvauja autokoncepcijos kūrime, kaip menininkas „įtraukia“ žiūrovą į kūrinį arba, transformuodamas erdvę ir dezorientuodamas pasąmonę, žaidžia stebėtojo percepcija. Darbe akcentuojama semantinė veidrodinio atspindžio funkcija dailės kūriniuose. Tyrime pateikiamos teorinės idėjos – daugiausia iš Lietuvos autorių verstų, interpretuotų tekstų, kuriuose kalbama apie savęs suvokimą, antrininko vaizdinį, psichoanalizę. Šios teorijos atrinktos pagal darbo probleminius aspektus, apibendrintos ir pritaikytos veidrodžių meno teoriniam kontekstui. Magistriniame tyrime nagrinėjamas ir savivokos aspektas, per kurį saviidentifikacijos reiškinys... [toliau žr. visą tekstą] / In this research is emphasized the semantic function of reflection in art. Analyzed which significances gain reflections, optically transforming the space and how they reveal the perception of human introspection and relation with surrounding. Mirror in art often is invoked exactly due to symbolically perceptible phenomenon of reflection. In contemporary art mirror becomes the medium to give a sense to symbolical motive of reflection. The aim is to analyze how is constructed the element of introspection and self-concept, how mirror participating in founding of self-perception, how artist involves the viewer into the artwork, and how manipulates the perception of spectator by optically transforming a space and disorientating the subconsciousness by using mirror in art. In this research are presented theoretical ideas mainly from Lithuanian authors translations. Theories are sorted out by problematical aspects of research, summarized and adapted to theoretical context of mirror art. There is mentioned the idea that physical qualities of mirror could be associated with semantic meanings, so often aspect of reflexion is compared with motif of reflection as a representation of different phenomenons. The object of this research is the phenomenon of mirror art. The aim is to investigate this phenomenon in various ways and expose the role of reflection in art. This work is the first in Lithuanian art history, where is described and structured phenomenon of mirror art, justified... [to full text]

Bakalauro darbe nagrinėjama Vinco Mykolaičio-Putino asmenybės savivokos atspindys autobiografiniuose kūriniuose Autobiografijos vietoje ir Atsiminimai bei romane Altorių šešėly Bakalauro darbo objektas – Vinco Mykolaičio-Putino autobiografiniai kūriniai Autobiografijos vietoje, Atsiminimai ir romanas Altorių šešėly. Tikslas – atskleisti Vinco Mykolaičio-Putino autobiografinių kūrinių Atsiminimai, Autobiografijos vietoje ir romano Altorių šešėly autobiografiškumo apraiškas ir kūrėjo savivoką. Šio tikslo siekiama analizuojant Vinco Mykolaičio-Putino autobiografinius kūrinius Atsiminimai ir Autobiografijos vietoje bei romaną Altorių šešėly. Tikslui pasiekti darbe keliami tokie uždaviniai: 1. Apžvelgti autobiografijos žanro, romano teorinius pagrindus, nustatyti šių žanrų sąlyčio taškus ir skirtis; 2. Išsiaiškinti Vinco Mykolaičio-Putino autobiografinių kūrinių atitikimą autobiografijos teoretiko Philippe`o Lajeun`o sukurtam autobiografijos žanro modeliui; 3. Įrodyti romano Altorių šešėly autobiografiškumą; Autobiografijos žanro teorijos analizė padėjo išskirti esminius žanro elementus: autoriaus poziciją, tikrovės ir fikcijos santykį Vinco Mykolaičio-Putino kūriniuose, atminties ir patikimumo reikšmę. Paaiškėjo, kad Putino autobiografiniai kūriniai šabloniški, juos galėtume laikyti tik autobiografinėmis užuomazgomis. Autobiografiniai kūriniai nepasižymi išgyventos patirties turtingumu ir įvairove, dažnai autorius slepiasi, dangsto savo tikruosius jausmus ir ketinimus... [toliau žr. visą tekstą] / In the Bachelor’s paper there is analysed a self-perception’s reflection of Vincas Mykolaitis-Putinas’ personality in the autobiographical works Autobiografijos vietoje and Atsiminimai and novel Altorių šešėly. Object of the bachelor’s paper is Vincas Mykolaitis-Putinas’ autobiographical works Autobiografijos vietoje and Atsiminimai and novel Altorių šešėly. Aim of the bachelor’s paper is to reveal autobiographical manifestations and the author’s self-perception in Vincas Mykolaitis-Putinas’ autobiographical works Autobiografijos vietoje and Atsiminimai and novel Altorių šešėly. This aim is achieved by analysing Vincas Mykolaitis-Putinas’ autobiographical works Autobiografijos vietoje and Atsiminimai and novel Altorių šešėly. To achieve the aim in the paper there are raised the following tasks: 1. To review theoretical basis of the autobiographical genre, novel, to establish the points of these genres’ contact and difference; 2. To ascertain the compliance of Vincas Mykolaitis-Putinas’ autobiographical works with the autobiographical genre’s model developed by the theorist of autobiography Philippe Le Jeune; 3. To prove the autobiographicity of the novel Altorių šešėly. Analysis of the autobiographical genre’s theory helped to highlight essential elements of the genre: author’s position, ratio of reality and fiction in Vincas Mykolaitis-Putinas’ works, importance of memory and reliability. It emerged that Vincas Mykolaitis-Putinas’ autobiographical works are stereotyped which... [to full text]

Summary The architectonics of the Biblical horizon allow to perceive, and highlight the ideological and semantical poetical kernel of the XXth century 6th decade poets’ generation. While highlighting the peculiarity of the Biblical horizon and revealing the semantical kernels of writers’ apprehension and poetical worldview, the theoretical hermeneutical principle of text reading is chosen. A reference is made to the perspective of Ricoeuras, which formulates the tradition of hermeneutical symbol and metaphor apprehension. The Biblical horizon is perceived according to the three poetical traditions of the Scripture re-creating. That would be: the structure of views proning to the logycs of rebellion and myth, the poetical principle of sensual and perceptual relation to the things, the intelectual novation of the biblical religious architectonics. The creation of these poets, representing diverse poetical traditions, idividually transform (Platelis, Kajokas, Gailius, Cieškaitė) or deform (Patackas) the notional field of the Scripture. In Patackas and Platelis poetry, representing the verse of death or reflection, for pointing out the Biblical horizon is important the mythopoetical cogitation which brings forward the dominant of rebellion, related to the sociocultural apprehension and revealing the Biblical typology of banishment from the paradise. Patackas poetry points out the perspective of the profanic paradygme, demythologization of the biblical images, semantical... [to full text]