Šio darbo tema suformuluota probleminiu klausimu: Vaižganto „Laiškai Klimams“: laiškai, dienoraštis ar autobiografija? Darbo tyrimo objektu neatsitiktinai pasirinkti „Laiškai Klimams“, nes, autorės nuomone, laiškų tekstai geriau nei bet kuris grožinės literatūros kūrinys reprezentuoja Vaižganto asmenybę. Viena iš darbo rašymo priežasčių yra noras giliau ir visapusiškiau pažinti ir atskleisti Vaižganto, o tiksliau Juozo Tumo, asmenybę, akcentuojant jo žmogiškuosius bruožus. Antra, bene svarbiausia priežastis, tai noras parodyti, kad Vaižganto asmenybė verta dėmesio, kad ne veltui apie jį taip entuziastingai kalbėjo amžininkai, todėl negalima susitaikyti su tuo, kad Vaižgantas yra išbrauktas i�� mokyklinių programų, kad jo asmenybė ir kūryba pristatoma tik kaip pasirenkama tema. Atviras klausimas, kas yra Vaižganto „Laiškai Klimams“: laiškai, dienoraštis ar autobiografija, yra siejamoji darbo gija. Aišku viena, kad šių laiškų tekstai sunkiai įspraudžiami į žanrines ribas. Prasminis matmuo teikia jiems žanrinį neapibrėžtum��, dėl šios priežasties nustatyti laiško, dienoraščio ar autobiografijos ribas yra praktiškai neįmanoma. Dienoraštinis ir autobiografinis žiūros būdai leidžia atskleisti Vaižganto asmenybės modernumą. „Laiškų Klimams“ tekstai parankūs dar ir tuo, kad juose išryškėja plati rašytojo visuomeninė, kultūrinė, politinė veikla. Pagrindinis dėmesys laiškų tekstuose krypsta į komunikacinį momentą. Išryškėja bendravimo būtinybe persmelktas rašytojo gyvenimas. / Theme of the present paper work is formulated in problematic question: „Letters to the family of Klimas“ written by Vaižgantas – letters, diary or autobiography? As subject of research not incidentally is chosen the piece „Letters to the family of Klimas“, as, in opinion of the author, texts of these letters better than any work of imaginative literature represent personality of Vaižgantas. One of the reasons of writing this paper work is desire to cognize and reveal personality of Vaižgantas, and to be precise, Juozas Tumas – Vaižgantas, more profoundly and comprehensively by emphasizing his human features. Second and maybe the main reason is a desire to show that personality of Vaižgantas is worthy of regard, and not in vain hope contemporaries talked about him so enthusiastically, therefore, the facts that Vaižgantas is excluded from the school programs and his personality as well as his oeuvre is presented only as optional theme can not be accepted. Open question what is the piece „Letters to the family of Klimas“: letters, diary ar autobiography, is a binding thread of the work. One thing that the texts of these letters are being hardly squeezed in the genre margins is clear. Notional dimension gives to them genre uncertainty, and because of such reason to determine margins of the letter, diary or autobiography is practically not possible. Diary and autobiographical viewing manners enable to reveal modernity of Vaižgantas personality. Texts of the „Letters to the family... [to full text]

Veidrodis mene neretai pasitelkiamas dėl simboliškai suvokiamo reflektavimo reiškinio. Šiuolaikiniame mene kombinuojant ne tik materialias medžiagas, bet ir mentalinio pobūdžio elementus, veidrodis tampa priemone įprasminti simbolinį atspindžio motyvą. Veidrodis svarbus ne tik kaip medžiaga, bet visų pirma kaip „atspindėjimo“ idėjos ir semantinių prasmių realizacija. Jis naudojamas dėl atspindžio motyvo, dėl galimybės transformuoti ar deformuoti erdvės įspūdį, keisti jos suvokimą, kurti originalų estetinį vaizdą. Tokio pobūdžio kūriniai nėra apibrėžti į vieną kryptį ar judėjimą, terminas veidrodžių menas egzistuoja dailės praktikoje kaip darbinis, nėra apibrėžiamas dailės terminų žodynuose ir nėra sunormintas. Šiame tyrime siekiama išanalizuoti, kaip veidrodžio pagalba meno kūrinyje konstruojamas savivokos ir savistabos elementas, kaip veidrodis dalyvauja autokoncepcijos kūrime, kaip menininkas „įtraukia“ žiūrovą į kūrinį arba, transformuodamas erdvę ir dezorientuodamas pasąmonę, žaidžia stebėtojo percepcija. Darbe akcentuojama semantinė veidrodinio atspindžio funkcija dailės kūriniuose. Tyrime pateikiamos teorinės idėjos – daugiausia iš Lietuvos autorių verstų, interpretuotų tekstų, kuriuose kalbama apie savęs suvokimą, antrininko vaizdinį, psichoanalizę. Šios teorijos atrinktos pagal darbo probleminius aspektus, apibendrintos ir pritaikytos veidrodžių meno teoriniam kontekstui. Magistriniame tyrime nagrinėjamas ir savivokos aspektas, per kurį saviidentifikacijos reiškinys... [toliau žr. visą tekstą] / In this research is emphasized the semantic function of reflection in art. Analyzed which significances gain reflections, optically transforming the space and how they reveal the perception of human introspection and relation with surrounding. Mirror in art often is invoked exactly due to symbolically perceptible phenomenon of reflection. In contemporary art mirror becomes the medium to give a sense to symbolical motive of reflection. The aim is to analyze how is constructed the element of introspection and self-concept, how mirror participating in founding of self-perception, how artist involves the viewer into the artwork, and how manipulates the perception of spectator by optically transforming a space and disorientating the subconsciousness by using mirror in art. In this research are presented theoretical ideas mainly from Lithuanian authors translations. Theories are sorted out by problematical aspects of research, summarized and adapted to theoretical context of mirror art. There is mentioned the idea that physical qualities of mirror could be associated with semantic meanings, so often aspect of reflexion is compared with motif of reflection as a representation of different phenomenons. The object of this research is the phenomenon of mirror art. The aim is to investigate this phenomenon in various ways and expose the role of reflection in art. This work is the first in Lithuanian art history, where is described and structured phenomenon of mirror art, justified... [to full text]