Esminiai žodžiai: pasitenkinimas darbu, savirefleksija, pedagogai. Šio tyrimo tikslas – nustatyti pedagogų pasitenkinimo darbu sąsajas su poreikiu savirefleksijai ir įsitraukimu į savirefleksijas. Tyrime dalyvavo 122 Utenos ir Švenčionių pedagogai. Respondentams buvo pateikta anketa, sudaryta darbo autorės ir naudota demografiniams kintamiesiems rinkti. P. E. Spector (1994) pasitenkinimo darbu klausimynas (Job Satisfaction Survey ) ir A. M. Granto (2001) sukurta SRIS skalė (Self-reflection and Insight Scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad amžius susijęs su pasitenkinimo darbu aspektais: bendradarbiai ir komunikacija; pedagoginis stažas susijęs su pasitenkinimo darbu aspektais: vadovavimas, bendradarbiai ir komunikacija; pedagogų turimas darbo krūvis susijęs su bendru pasitenkinimu darbu ir pasitenkinimu darbo aspektais: bendradarbiai ir komunikacija. Tiek bendras pasitenkinimas darbu, tiek ir pasitenkinimas jo aspektais skiriasi priklausomai nuo auklėjamosios klasės turėjimo bei kvalifikacinės kategorijos. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad poreikis savirefleksijai yra susijęs su pedagogų turimu darbo krūviu ir kvalifikacine kategorija. Įsitraukimas į savirefleksijas yra susijęs su amžiumi. Tyrimo rezultatai atskleidė ir pedagogų poreikio savirefleksijai sąsajas su bendru pasitenkinimu darbu bei jo aspektais: vadovavimas, darbo pobūdis bei komunikacija. Įsitraukimas į savirefleksijas yra susijęs su pasitenkinimo darbu aspektais: darbo pobūdžiu ir pripažinimu. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to evaluate teacher satisfaction with work associations with need for self-reflection and involvement into self-reflections. The subjects of the study were 122 teachers from Utena and Švenčionys towns. The study subjects were given a questionnaire that included demographical questions, Job Satisfaction Survey by P. E. Spector (1994) and Self-reflection and Insight Scale (SRIS) by A. M. Granto (2001). Results of the study showed that participant age is related to satisfaction with work in aspects of associates and communication; pedagogical experience correlates with satisfaction with work in aspects of leadership, associates and communication; teacher‘s workload is associated with general satisfaction with work and satisfaction with work in aspects of associates and communication. General satisfaction with work and satisfaction with work in separate aspects differs depending on having educating class and pedagogical qualification category. The research found that the need for self-reflection is related to teacher‘s workload and pedagogical qualification category. Involvement into self-reflection is associated with participant‘s age. It was discovered that the need for self-reflection is correlated to work satisfaction in aspects of leadership, work specification and communication. Involvement into self-reflections is related to satisfaction with work in aspects of work specification and acceptance. The predictive models revealed that... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamos J. Šliūpo pažiūros tautiniu klausimu ir savirefleksija. Taip pat apibūdinamas lietuvių tautinis atgimimas bei nustatoma J. Šliūpo vieta jame. Vis dėlto didžiausias dėmesys darbe skiriamas pažiūrų tautiniu klausimu analizei. Pastarosios pateikiamos per lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių, latvių ir žydų tautų vertinimą ir pastarojo kaitą. Požiūrio kitimą bene didžiausia dalimi įtakojo besikeičiančios istorinės aplinkybės. / The bachelor paper analyses the views of J. Šliūpas on the national question and self-reflection. It also describes Lithuanian national Revival and establishes J. Šliūpas’ place in it. However, the paper focuses on the analysis of the views on the national question. They are provided through assessment of Lithuanian, Polish, Russian, German, Latvian and Jew nations and its alteration. Variation of the views is mostly influenced by changing historical circumstances.

The research aimed to investigate the process and the product of interpreter's self-reflection defining linguistic and non-linguistic strategies of consecutive interpreting. The work consists of three parts. The first part expounds on models and theories of interpreting process. The second part of the work deals with the phenomenon of consecutive interpreting, the processes involved in it and self-reflection as a tool for improvement of one's skills. In the third part of this work the procedure and the results of reflective analysis are provided. The empirical part of the research revealed that students thinking was oriented not only towards strategies but also towards knowledge and abilities, mistakes and their reasons, and self-assessment. student interpreters most often use compensation strategies, in particular skipping and non-linguistic strategies only accompany linguistic ones. / Šiuo darbu buvo siekiama ištirti vertėjo žodžiu savirefleksijos procesą ir rezultatą, identifikuojantį lingvistines ir ne lingvistines nuosekliojo vertimo žodžiu strategijas. Mokslinio darbo teorinėje dalyje pateikiama mokslinė medžiaga apie nuosekliojo vertimo žodžiu proceso modelius bei teorijas, apie nuosekliojo vertimo ypatybes, mąstymo procesus, savirefleksijos procesą. Pristatomos strategijų klasifikacijos bei jų samprata nuosekliojo vertimo žodžiu procese. Praktinėje dalyje aprašoma fenomenografinio tyrimo eiga ir analizuojami rezultatai. Analizės metu išaiškėjo, kad vertimo studentų mąstymas nukreiptas ne tik į strategijas bet ir į žinias,gebėjimus, klaidas, jų priežastis bei savianalizę. Dažniausiai naudotos kompensacinės strategijos. Ne lingvistinės strategijos tik akomponuoja lingvistinėms strategijoms.

Šio darbo tema suformuluota probleminiu klausimu: Vaižganto „Laiškai Klimams“: laiškai, dienoraštis ar autobiografija? Darbo tyrimo objektu neatsitiktinai pasirinkti „Laiškai Klimams“, nes, autorės nuomone, laiškų tekstai geriau nei bet kuris grožinės literatūros kūrinys reprezentuoja Vaižganto asmenybę. Viena iš darbo rašymo priežasčių yra noras giliau ir visapusiškiau pažinti ir atskleisti Vaižganto, o tiksliau Juozo Tumo, asmenybę, akcentuojant jo žmogiškuosius bruožus. Antra, bene svarbiausia priežastis, tai noras parodyti, kad Vaižganto asmenybė verta dėmesio, kad ne veltui apie jį taip entuziastingai kalbėjo amžininkai, todėl negalima susitaikyti su tuo, kad Vaižgantas yra išbrauktas i�� mokyklinių programų, kad jo asmenybė ir kūryba pristatoma tik kaip pasirenkama tema. Atviras klausimas, kas yra Vaižganto „Laiškai Klimams“: laiškai, dienoraštis ar autobiografija, yra siejamoji darbo gija. Aišku viena, kad šių laiškų tekstai sunkiai įspraudžiami į žanrines ribas. Prasminis matmuo teikia jiems žanrinį neapibrėžtum��, dėl šios priežasties nustatyti laiško, dienoraščio ar autobiografijos ribas yra praktiškai neįmanoma. Dienoraštinis ir autobiografinis žiūros būdai leidžia atskleisti Vaižganto asmenybės modernumą. „Laiškų Klimams“ tekstai parankūs dar ir tuo, kad juose išryškėja plati rašytojo visuomeninė, kultūrinė, politinė veikla. Pagrindinis dėmesys laiškų tekstuose krypsta į komunikacinį momentą. Išryškėja bendravimo būtinybe persmelktas rašytojo gyvenimas. / Theme of the present paper work is formulated in problematic question: „Letters to the family of Klimas“ written by Vaižgantas – letters, diary or autobiography? As subject of research not incidentally is chosen the piece „Letters to the family of Klimas“, as, in opinion of the author, texts of these letters better than any work of imaginative literature represent personality of Vaižgantas. One of the reasons of writing this paper work is desire to cognize and reveal personality of Vaižgantas, and to be precise, Juozas Tumas – Vaižgantas, more profoundly and comprehensively by emphasizing his human features. Second and maybe the main reason is a desire to show that personality of Vaižgantas is worthy of regard, and not in vain hope contemporaries talked about him so enthusiastically, therefore, the facts that Vaižgantas is excluded from the school programs and his personality as well as his oeuvre is presented only as optional theme can not be accepted. Open question what is the piece „Letters to the family of Klimas“: letters, diary ar autobiography, is a binding thread of the work. One thing that the texts of these letters are being hardly squeezed in the genre margins is clear. Notional dimension gives to them genre uncertainty, and because of such reason to determine margins of the letter, diary or autobiography is practically not possible. Diary and autobiographical viewing manners enable to reveal modernity of Vaižgantas personality. Texts of the „Letters to the family... [to full text]