Pasirinktos temos aktualumas išplaukia iš lietuvių filosofijos palikimo tyrinėjimo ir plėtojimo svarbos. Filosofinės minties raidos dabartis ir ateitis neatsiejama nuo praeities mąstytojų kūrybos įsisavinimo ir vertinimo. Vinco Vyčino mąstymas nusipelno dėmesio, nes iki šiol yra menkai tyrinėtas, nėra pakankamai integruotas į mūsų filosofinę apyvartą. Disertacija yra reikšminga pirmiausia tuo, kad, nagrinėjant Vyčino keltus probleminius klausimus ir aptariant reikšmingiausias jo filosofines sampratas, tyrinėjama jo mąstymo konceptualioji metodinė pusė, įvertinamas mąstytojo nuoseklumas ir savitumas, tęsiant Vakarų filosofijos fenomenologinį projektą. Gretinant Vyčino kūrybą su kitų lietuvių išeivijos filosofų tyrimais, disertacijoje pabrėžiama, kad juos sieja išskirtinis dėmesys senajam lietuviškam gyvenimo būdui ir iš jo kylantiems mąstymo ypatumams. Disertacijoje parodoma, kad, sekdamas Edmundo Husserlio raginimu eiti prie pačių daiktų, ieškodamas betarpiško sąlyčio su pasauliu ir bandydamas pagrįsti mąstymo pirmapradiškumą, Vyčinas daugiausia plėtoja Martino Heideggerio idėjas, padariusias didžiausią įtaką visam jo filosofiniam mąstymui. Pažymėtina, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, persikėlęs į Vakarus ir apsistojęs Freiburge, Vyčinas intensyviai studijavo Heideggerio filosofiją, su kuria susipažino dar Antano Maceinos paskaitose, besimokydamas Vytauto Didžiojo universitete. Rašant disertaciją siekiama išryškinti Vyčino mąstymo savarankiškumą, įžvelgti jo minties... [toliau žr. visą tekstą] / Problem Analyzed in Dissertation Relevance of topic comes from the importance of development of heritage of Lithuanian philosophy. Present and future evolution of philosophy cannot be detached from analysis and evaluation of thinkers from the past. Thinking of Vincas Vyčinas is worth our attention because his work is poorly integrated in philosophical discourse. The subject of the dissertation is also important because of problematic questions, which Vyčinas has brought forward. The dissertation investigates his ideas, reveals the conceptual side and originality of his thinking, and evaluates his consistency of following phenomenological philosophy. The dissertation not only highlights specific aspects that we can find both in Vyčinas’ and other Lithuanian diaspora philosophers’ works, but shows exceptional attention to old Lithuanian way of living and their distinctive way of thinking intrinsic to them. The dissertation reveals, that Vyčinas is aware of Edmund Husserl’s phenomenological requirement to get closer to the things themselves, in other words - search for direct encounter with phenomena that brings philosopher closer to primordial thinking. We also emphasize that Vyčinas mostly follows Heidegger, who has made the most significant impact on philosophical thinking on this Lithuanian philosopher. It is important to emphasize that Vyčinas first encountered Heidegger’s ideas during Maceina’s lectures at Vytautas the Great University and after the Second World War he... [to full text]

Pasirinktos temos aktualumas išplaukia iš lietuvių filosofijos palikimo tyrinėjimo ir plėtojimo svarbos. Filosofinės minties raidos dabartis ir ateitis neatsiejama nuo praeities mąstytojų kūrybos įsisavinimo ir vertinimo. Vinco Vyčino mąstymas nusipelno dėmesio, nes iki šiol yra menkai tyrinėtas, nėra pakankamai integruotas į mūsų filosofinę apyvartą. Disertacija yra reikšminga pirmiausia tuo, kad, nagrinėjant Vyčino keltus probleminius klausimus ir aptariant reikšmingiausias jo filosofines sampratas, tyrinėjama jo mąstymo konceptualioji metodinė pusė, įvertinamas mąstytojo nuoseklumas ir savitumas, tęsiant Vakarų filosofijos fenomenologinį projektą. Gretinant Vyčino kūrybą su kitų lietuvių išeivijos filosofų tyrimais, disertacijoje pabrėžiama, kad juos sieja išskirtinis dėmesys senajam lietuviškam gyvenimo būdui ir iš jo kylantiems mąstymo ypatumams. Disertacijoje parodoma, kad, sekdamas Edmundo Husserlio raginimu eiti prie pačių daiktų, ieškodamas betarpiško sąlyčio su pasauliu ir bandydamas pagrįsti mąstymo pirmapradiškumą, Vyčinas daugiausia plėtoja Martino Heideggerio idėjas, padariusias didžiausią įtaką visam jo filosofiniam mąstymui. Pažymėtina, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, persikėlęs į Vakarus ir apsistojęs Freiburge, Vyčinas intensyviai studijavo Heideggerio filosofiją, su kuria susipažino dar Antano Maceinos paskaitose, besimokydamas Vytauto Didžiojo universitete. Rašant disertaciją siekiama išryškinti Vyčino mąstymo savarankiškumą, įžvelgti jo minties... [toliau žr. visą tekstą] / Problem Analyzed in Dissertation Relevance of topic comes from the importance of development of heritage of Lithuanian philosophy. Present and future evolution of philosophy cannot be detached from analysis and evaluation of thinkers from the past. Thinking of Vincas Vyčinas is worth our attention because his work is poorly integrated in philosophical discourse. The subject of the dissertation is also important because of problematic questions, which Vyčinas has brought forward. The dissertation investigates his ideas, reveals the conceptual side and originality of his thinking, and evaluates his consistency of following phenomenological philosophy. The dissertation not only highlights specific aspects that we can find both in Vyčinas’ and other Lithuanian diaspora philosophers’ works, but shows exceptional attention to old Lithuanian way of living and their distinctive way of thinking intrinsic to them. The dissertation reveals, that Vyčinas is aware of Edmund Husserl’s phenomenological requirement to get closer to the things themselves, in other words - search for direct encounter with phenomena that brings philosopher closer to primordial thinking. We also emphasize that Vyčinas mostly follows Heidegger, who has made the most significant impact on philosophical thinking on this Lithuanian philosopher. It is important to emphasize that Vyčinas first encountered Heidegger’s ideas during Maceina’s lectures at Vytautas the Great University and after the Second World War he... [to full text]

Summary The architectonics of the Biblical horizon allow to perceive, and highlight the ideological and semantical poetical kernel of the XXth century 6th decade poets’ generation. While highlighting the peculiarity of the Biblical horizon and revealing the semantical kernels of writers’ apprehension and poetical worldview, the theoretical hermeneutical principle of text reading is chosen. A reference is made to the perspective of Ricoeuras, which formulates the tradition of hermeneutical symbol and metaphor apprehension. The Biblical horizon is perceived according to the three poetical traditions of the Scripture re-creating. That would be: the structure of views proning to the logycs of rebellion and myth, the poetical principle of sensual and perceptual relation to the things, the intelectual novation of the biblical religious architectonics. The creation of these poets, representing diverse poetical traditions, idividually transform (Platelis, Kajokas, Gailius, Cieškaitė) or deform (Patackas) the notional field of the Scripture. In Patackas and Platelis poetry, representing the verse of death or reflection, for pointing out the Biblical horizon is important the mythopoetical cogitation which brings forward the dominant of rebellion, related to the sociocultural apprehension and revealing the Biblical typology of banishment from the paradise. Patackas poetry points out the perspective of the profanic paradygme, demythologization of the biblical images, semantical... [to full text]