Vietovardis Lietuva rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1009-ųjų metų. Iš Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe) buvo išrinkti 58 dariniai turintys kamieną lietuv- ir suklasifikuoti kategorinėmis klasėmis (kalbos dalimis). Juos sudaro 31 daiktavardis, 11 būdvardžių ir 16 veiksmažodžių. Iš daiktavardžio Lietuva išvesti 5 dariniai. Pastebėta, kad vienintelį darinį lietuvis išvestą iš daiktavardžio Lietuva supa didžiausias semantinis ir darybinis giminiškų žodžių laukas. Jį sudaro 22 dariniai (15 vedinių ir 7 dūriniai): 18 daiktavardžių, 1 būdvardis ir 3 veiksmažodžiai. Tolesnės darybos rezultatas yra dar 31 darinys: 10 daiktavardžių, 9 būdvardžiai ir 12 veiksmažodžių. Iš vietovardžio Lietuva sudaryti dariniai kartais laikytini darybiniais sinonimais arba darybiniais variantais: sudarytos 4 DS ir 3 DV eilės. Sudarytos 4 leksinių sinonimų eilės. LKŽe neužfiksuoti deminutyvai, išskyrus daiktavardį lietuvaitis, -ė. / The name of Lithuania in hand-written sources is mentioned since 1009. From Lithuanian dictionary (LKŽe) it has been selected 58 word-formations having a root “lietuv-“ and divided in classes on categories (in parts of speeches). It includes 31 noun, 11 adjectives and 16 verbs. From a noun Lietuva are formed 5 word-formations. It is established that unique word-formation “lietuvis“ formed from noun Lietuva surrounds a huge field of related words. It is made by 22 word-formations (15 – derivatives and 7 compounds): 18 nouns, 1 adjective and 3 verbs. The result of further formation is 31 word-formation: 10 nouns, 9 adjectives and 12 verbs. Word-formations formed from a word “Lietuva“ sometimes are considered as the formed synonyms or formed cases: are created 4 DS and 3 DV turns. It was created 4 turns of lexical synonyms. There are no more diminutives in the Lithuanian dictionary (LKŽe) except the noun lietuvaitis, -ė.

Disertacijoje tyrinėjama apibrėžtumo raiška dviejose tipologiniu požiūriu skirtingose kalbose — lietuvių kalboje, kuri yra neartikelinė ir turi mažai sugramatintą apibrėžtumo raišką, ir danų kalboje, turinčioje išplėtotą apibrėžtumo rodiklių sistemą. Disertacijos tikslas yra palyginti lietuvių kalbos apibrėžtumo rodiklius — apibrėžiamuosius būdvardžius ir gramatėjančius demonstratyvus (artroidus) — su artikelinių kalbų (danų, anglų ir kt.) apibrėžtumo rodikliais. Disertacijoje naudojamasi kontrastyvinės analizės metodu, Hjelmslevo komutacijos testu ir semantinio žemėlapio metodu. Šalia kontrastyvinės pasirinkta ir tipologinė perspektyva siekiant nustatyti universalius apibrėžtumo rodiklių vartosenos tipus, taip pat įvertinti lietuvių bei danų kalbų apibrėžtumo raišką tipologiniame kontekste. Sudaryti lietuvių kalbos apibrėžiamųjų būdvardžių ir danų kalbos apibrėžtumo rodiklių semantiniai žemėlapiai padeda išryškinti apibrėžtumo raiškos šiose kalbose panašumus bei skirtumus. Disertacijoje teigiama, kad įvardžiuotinės būdvardžio formos įvardinė morfema –jis, –ji lietuvių kalboje pagrįstai gali būti laikoma formaliu daiktavardinės frazės apibrėžtumo rodikliu, nes ši morfema visais atvejais žymi daiktavardinės frazės apibrėžtumą, kuris gali būti tiek individo referencijos, tiek tipo (taksonominės) referencijos lygmens. Besiformuojančiu apibrėžtumo rodikliu lietuvių kalboje gali būti laikomi gramatėjantys demonstratyvai (artroidai) tas, ta. / The dissertation investigates definiteness marking in two typologically diverse languages — Lithuanian which is an articleless language and has a partially grammaticalized marking of definiteness and Danish which has a fully developed system of definiteness markers. The aim of the thesis is to compare Lithuanian definiteness markers — definite adjectival forms and emergent articles — to definiteness markers of article languages (Danish, English, etc.). The following methods of analysis were applied in the dissertation: contrastive analysis, L. Hjelmslev’s commutation test and semantic map method. Besides the contrastive perspective, the dissertation also has a typological perspective with the aim of determining the universal usage types of definiteness markers and considering definiteness marking in Lithuanian and Danish in a typological context. The Semantic Map of Lithuanian Definite Adjectivals and the Semantic Map of Definiteness Markers in Danish, which were drawn in the thesis, help to highlight the similarities and differences of definiteness marking in Lithuanian and Danish. In the dissertation, it is argued that the pronominal morpheme –jis, –ji contained in the definite adjectival form can be regarded as a formal marker of definiteness in Lithuanian since in all cases this morpheme marks the definiteness of a noun phrase, whether it is definiteness on the level of individual reference or definiteness on the level of type (taxonomic) reference. The demonstrative tas... [to full text]

The dissertation investigates definiteness marking in two typologically diverse languages — Lithuanian which is an articleless language and has a partially grammaticalized marking of definiteness and Danish which has a fully developed system of definiteness markers. The aim of the thesis is to compare Lithuanian definiteness markers — definite adjectival forms and emergent articles — to definiteness markers of article languages (Danish, English, etc.). The following methods of analysis were applied in the dissertation: contrastive analysis, L. Hjelmslev’s commutation test and semantic map method. Besides the contrastive perspective, the dissertation also has a typological perspective with the aim of determining the universal usage types of definiteness markers and considering definiteness marking in Lithuanian and Danish in a typological context. The Semantic Map of Lithuanian Definite Adjectivals and the Semantic Map of Definiteness Markers in Danish, which were drawn in the thesis, help to highlight the similarities and differences of definiteness marking in Lithuanian and Danish. In the dissertation, it is argued that the pronominal morpheme –jis, –ji contained in the definite adjectival form can be regarded as a formal marker of definiteness in Lithuanian since in all cases this morpheme marks the definiteness of a noun phrase, whether it is definiteness on the level of individual reference or definiteness on the level of type (taxonomic) reference. The demonstrative tas... [to full text] / Disertacijoje tyrinėjama apibrėžtumo raiška dviejose tipologiniu požiūriu skirtingose kalbose — lietuvių kalboje, kuri yra neartikelinė ir turi mažai sugramatintą apibrėžtumo raišką, ir danų kalboje, turinčioje išplėtotą apibrėžtumo rodiklių sistemą. Disertacijos tikslas yra palyginti lietuvių kalbos apibrėžtumo rodiklius — apibrėžiamuosius būdvardžius ir gramatėjančius demonstratyvus (artroidus) — su artikelinių kalbų (danų, anglų ir kt.) apibrėžtumo rodikliais. Disertacijoje naudojamasi kontrastyvinės analizės metodu, Hjelmslevo komutacijos testu ir semantinio žemėlapio metodu. Šalia kontrastyvinės pasirinkta ir tipologinė perspektyva siekiant nustatyti universalius apibrėžtumo rodiklių vartosenos tipus, taip pat įvertinti lietuvių bei danų kalbų apibrėžtumo raišką tipologiniame kontekste. Sudaryti lietuvių kalbos apibrėžiamųjų būdvardžių ir danų kalbos apibrėžtumo rodiklių semantiniai žemėlapiai padeda išryškinti apibrėžtumo raiškos šiose kalbose panašumus bei skirtumus. Disertacijoje teigiama, kad įvardžiuotinės būdvardžio formos įvardinė morfema –jis, –ji lietuvių kalboje pagrįstai gali būti laikoma formaliu daiktavardinės frazės apibrėžtumo rodikliu, nes ši morfema visais atvejais žymi daiktavardinės frazės apibrėžtumą, kuris gali būti tiek individo referencijos, tiek tipo (taksonominės) referencijos lygmens. Besiformuojančiu apibrėžtumo rodikliu lietuvių kalboje gali būti laikomi gramatėjantys demonstratyvai (artroidai) tas, ta.

Kalba – pagrindinis žmonių bendravimo rodiklis. Radijas ir televizija - masiškiausios viešosios informacijos priemonės, todėl labai svarbu, kad iš eterio sklindantis žodis būtų gyvas, taisyklingas, kad tvirtintų įsigalėjusias kalbos normas, o ne jas griautų. Šio magistro darbo tikslas - ištirti įvairių žmonių sakytinėje kalboje vartojamas įvardžiuotines formas ir jų funkcijas. Darbe iškelta hipotezė – sakytinėje kalboje vartojamos įvardžiuotinės formos yra retai ar visai nebevartojamos, dažniausiai skirtos tik sudėtiniams terminams ir pavadinimams apibrėžti. Į ją atsakyta pasiremiant pasirinktomis televizijos ir radijo laidomis ir suformuluotomis išvadomis. Tiriamąją medžiagą sudaro devyniolika laidų: septynios radijo laidos (Pozicija, Prie pietų stalo, Ryto garsai, Žmonės ir idėjos, Dienos tema, Druska) ir dvylika televizijos laidų (Įžvalgos, Ką manai, Kultūros namai, Spaudos klubas, Požiūris, Nepatogūs pokalbiai). Darbe pateikiama išsami įvardžiuotinių formų sakytinėje kalboje vartojimo polinkių analizė, todėl taikomas analitinis aprašomasis bei statistinis metodas. Pastebėta, kad į įvardžiuotines formas sakytinėje kalboje kreipiamas mažas kalbininkų dėmesys, šia tema trūksta platesnių tyrimų ar teorinių metmenų. Šis darbas ir yra noras paskatinti tyrinėti ir didžiuotis lietuvių kalbos įvardžiuotinėmis formomis, taip pat parodyti jų svarbą dabartinėje sakytinėje lietuvių kalboje. Atlikus tyrimą, išryškėjo šios tendencijos: įvardžiuotinės formos sakytinės kalbos... [toliau žr. visą tekstą] / Language is the main indicator of human interaction. Radio and television are the most popular public media, therefore it is very important that the broadcast language would be lively, grammatically correct, that it would strengthen the existing language norms rather than brake them. The aim of this Master thesis is to research the forms and functions of pronominal forms used in spoken language by various groups of language users. The hypothesis formulated in this work is the following: in spoken language pronominal forms are used very rarely or no longer used; most often they are required only to construct complex definitions and names. This hypothesis is discussed in relation to the analysis of selected television and radio programs and in relation to the formulated conclusions. Research material includes nineteen programs, seven of which are radio programs (Pozicija, Prie pietų stalo, Ryto garsai, Žmonės ir idėjos, Dienos tema, Druska) and twelve television programs (Įžvalgos, Ką manai, Kultūros namai, Spaudos klubas, Požiūris, Nepatogūs pokalbiai). Full analysis of habits of use of pronominal forms in spoken language is presented in this thesis, thus analytical-descriptive and statistical methods are applied. It has been noted, that linguists pay little attention to pronominal forms in spoken language, and that there is a lack of wider research and theoretical outline of this field. This thesis also draws an intention to encourage the research and explore... [to full text]