Tikro, programinio, siurrealizmo Lietuvoje nebuvo tarpukariu, t. y. istorinio siurrealizmo laikais, nebuvo jo ir XX a. II pusėje. Negalime kalbėti apie siurrealizmą Lietuvoje, tačiau neabejotina, kad siurrealumo apraiškų yra mūsų XX a. II pusės dailėje. Šiame darbe terminas siurrealumas naudojamas kaip estetinė kategorija, nurodanti sąsajas su kai kuriais siurrealizmo, kaip modernizmo judėjimo, bruožais, vaizdo kūrimo principais. Disertacijoje svarbi sąvokų siurrealumas ir siurrealistiškumas skirtis: pirmasis terminas nebūtinai susijęs su istoriniu siurrealizmu. Pirmiausia mėginama išgryninti aktualius XX a. II pusės Lietuvos dailei siurrealumo bruožus, išnagrinėti siurrealumo bruožų turinčią lietuvių dailininkų kūrybą kaip savitą meninį reiškinį. Siurrealūs kūriniai dažnai priklauso XX a. antrosios pusės Lietuvos dailės istorijos „paraštėms“, jos mažajam naratyvui, ir gali būti traktuojami kaip dalinė opozicija didžiajam, kanoniniam naratyvui, ekspresionistinės krypties dominavimui. Nors siurrealumo apraiškos Lietuvos dailėje nesuformavo savarankiškos dailės krypties, siekta XX a. antrosios pusės pagrindinį Lietuvos dailės istorijos naratyvą papildyti mažuoju siurrealumo naratyvu. / There was no real, programmatic Surrealism in Lithuania between the two wars, when the historical Surrealist movement was at its peak; nor was there any influence of Surrealism here in the second half of the twentieth century. In this work the term the surreal is used as an aesthetic category pointing to the links with some of the features of Surrealism as a modernist movement and its principles of image creation. The divide between the concepts of the surreal and the surrealist aspect is important in this dissertation: the former term is not necessarily related to historical Surrealism. In this dissertation an attempt is made to crystallize the features of the surreal which were topical for Lithuanian art in the second half of the twentieth century. The thesis aims to single out the concept of the surreal and develop its content; to examine the artwork of Lithuanian painters that contains the features of the surreal as an original artistic phenomenon. Surreal artwork belongs to the 'margins' and 'the small narrative' of Lithuanian art in the second half of the twentieth century, and can be treated as a partial opposition to the big canonical narrative and the predominance of the expressionist trend. Although the manifestations of the surreal in Lithuanian art did not shape an independent trend in art, an attempt has been made to expand the main narrative of the Lithuanian art of the second half of the twentieth century with the a small narrative of the surreal.

Tikro, programinio, siurrealizmo Lietuvoje nebuvo tarpukariu, t. y. istorinio siurrealizmo laikais, nebuvo jo ir XX a. II pusėje. Negalime kalbėti apie siurrealizmą Lietuvoje, tačiau neabejotina, kad siurrealumo apraiškų yra mūsų XX a. II pusės dailėje. Šiame darbe terminas siurrealumas naudojamas kaip estetinė kategorija, nurodanti sąsajas su kai kuriais siurrealizmo, kaip modernizmo judėjimo, bruožais, vaizdo kūrimo principais. Disertacijoje svarbi sąvokų siurrealumas ir siurrealistiškumas skirtis: pirmasis terminas nebūtinai susijęs su istoriniu siurrealizmu. Pirmiausia mėginama išgryninti aktualius XX a. II pusės Lietuvos dailei siurrealumo bruožus, išnagrinėti siurrealumo bruožų turinčią lietuvių dailininkų kūrybą kaip savitą meninį reiškinį. Siurrealūs kūriniai dažnai priklauso XX a. antrosios pusės Lietuvos dailės istorijos „paraštėms“, jos mažajam naratyvui, ir gali būti traktuojami kaip dalinė opozicija didžiajam, kanoniniam naratyvui, ekspresionistinės krypties dominavimui. Nors siurrealumo apraiškos Lietuvos dailėje nesuformavo savarankiškos dailės krypties, siekta XX a. antrosios pusės pagrindinį Lietuvos dailės istorijos naratyvą papildyti mažuoju siurrealumo naratyvu. / There was no real, programmatic Surrealism in Lithuania between the two wars, when the historical Surrealist movement was at its peak; nor was there any influence of Surrealism here in the second half of the twentieth century. In this work the term the surreal is used as an aesthetic category pointing to the links with some of the features of Surrealism as a modernist movement and its principles of image creation. The divide between the concepts of the surreal and the surrealist aspect is important in this dissertation: the former term is not necessarily related to historical Surrealism. In this dissertation an attempt is made to crystallize the features of the surreal which were topical for Lithuanian art in the second half of the twentieth century. The thesis aims to single out the concept of the surreal and develop its content; to examine the artwork of Lithuanian painters that contains the features of the surreal as an original artistic phenomenon. Surreal artwork belongs to the 'margins' and 'the small narrative' of Lithuanian art in the second half of the twentieth century, and can be treated as a partial opposition to the big canonical narrative and the predominance of the expressionist trend. Although the manifestations of the surreal in Lithuanian art did not shape an independent trend in art, an attempt has been made to expand the main narrative of the Lithuanian art of the second half of the twentieth century with the a small narrative of the surreal.

The moral values forms man‘s moral position content and determinate his relationship with other values world. Its distinguish feature to exchange according to realizable humanity (transcendental, sociocentric or athropocentric). Problems of moral values close relate with human education, his valuable orientations development, so most important purpose of moral education is to help for person to search moral values and care its internalization, it is values realizing give meaning and go experience to its. However person couldn’t realize all moral values in development of moral education, because its complex is hardly embraced. That way it is adopting still some values and only some aspects. In age from fourteen to twenty one years in values internalization importance centre is cognitive factors. Therefore person cans deeply realizing values only in adolescence and in early youth. One from possible methods to grow moral values of pupils is the art, because it is one of most properly way to change moral perception of the individual and to develop his ability to make serious moral decisions. The art work‘s moral influence is conditioned various factors: the art work’s content (idea, subject) and form, its artistic value, artist’s intentions and spectator’s personal features. The religious stories taking up special place in structure of moral content of the art work, because the Religion express normative and emotional orientation to its subscribing reality. The Religion sort... [to full text]

Daugelyje Lietuvos mokyklų vyrauja tradicinė ugdymo sistema, orientuota į žinių perdavimą. Tačiau šiais spartaus progreso laikais pilnavertis ugdymas negali likti vien tik žinių perdavimu pasyviai jas priimantiems mokiniams. Šiuolaikinis švietimas turi ugdyti proto aktyvumą. Jaunas žmogus privalo išmokti kritiškai mąstyti, žinoti loginio protavimo modelius, išmokti klasifikuoti, gebėti apibendrinti, kelti hipotezes. Pastarieji protavimo ypatumai yra būdingi X – XII klasių mokiniams, kuomet jų mąstymas pereina į formaliųjų operacijų intelekto stadiją. Klasikinės ugdymo sistemos, kurios remiasi žinių perdavimo principu yra taikomos ir meno istorijos pamokose. Pilnaverčiu mokslu ji tampa įgijusi sisteminį, metodinį meno reiškinių aiškinimo ir jų prasmės įžvalgų bei supratimo pavidalą. Meno istorijos X – XII klasių vadovėliai pateikia orientacinių nuorodų į meno istorijos sritį, tačiau nesuteikia informacijos ar pasiūlymų kaip toliau tyrinėti meno kūrinius, neskatina mokinių pasinerti į intelektualinę – kūrybinę veiklą. Būdama aprašomoji ir interpretacinė disciplina meno istorija nuolatos jaučia metodologinių orientyrų stygių. Iš čia kyla tyrimo problema - dailės tyrimų metodai kaip X – XII klasių mokinių meno istorijos pažinimą skatinantis veiksnys bei išskiriamas tyrimo objektas – dailės tyrimų metodų pažinimas, sąlygojantis meno istorijos pažinimą. Dailės tyrimų metodai: formalistinis, ikonografinis – ikonologinis, semiotinis, socialinis istorinis, hermeneutinis, - duoda meno... [toliau žr. visą tekstą] / In many Lithuanian schools a traditional educational system which is oriented towards a conveyance of knowledge prevails. However, in the time of a rapid progress completely developed education cannot be just a conveyance of knowledge to school students who accept it passively. Contemporary education must train mind activity. A young individual must learn to think critically, be aware of models of logical cognition, and learn how to classify, to sum up, and to hypothesize. The latter cognition peculiarities are typical of school students of X – XII grades when their contemplation proceeds to the stage of intellect of formal operations. Classical education systems that are supported by the principle of a conveyance of knowledge are applied in the art history lessons as well. It becomes a completely developed study acquiring a systematic and methodical form of explanation of art phenomena and the insight and understanding of their meaning. Art history textbooks for X – XII grades provide leading references to the field of art history, but they do not provide any information or suggestions on how to analyze works of art, they do not stimulate school students to submerge in intellectual – creative activity. Since art history is a descriptive and interpretative discipline, the lack of methodological guidelines is constantly felt. This is the cause of the problem of the analysis - methods of fine arts analyses as a stimulating factor for knowledge of art history among school... [to full text]

Darbe atlikta teorinė analizė parodė, kad labai svarbus vaiko kalbos ugdymo principas – kompleksiškumas, kuriame menas vis dažniau tampa svarbia grandimi jungiant pedagogų darbą su specialiųjų poreikių vaikais, nes kuriant sudaromos sąlygos vaikų bendravimo, kalbėjimo įgūdžiams formuoti. Vis dažniau molis, kaip dailės terapijos plastinė medžiaga, naudojamas visose dailės terapijos sferose, ypač edukacinėse programose. Iškelta hipotezė, kad vaikų ugdymo veikloje naudojamas lipdymas iš molio yra veiksmingas vaikų kalbai ugdyti. Atliktas veiksmo – veiklos tyrimas, kurio tikslas – sukurti ir išbandyti praktinį lipdymo iš molio veiklos modulį bei atskleisti jo veiksmingumą vaikų kalbai ugdyti. Tyrime dalyvavo 9 ikimokyklinio amžiaus vaikai, turintys įvairaus lygmens, nuo nežymaus iki žymaus, kalbos neišsivystymą. Pagrindiniai tyrimo ugdytinių atrankos kriterijai: kalbos sutrikimai, ikimokyklinis amžius. Tyrimas vyko dviejose grupėse, vedant vaikams užsiėmimus su moliu. Empirinėje dalyje rezultatai nagrinėjami kokybinės analizės metodu – išskiriami, nagrinėjami lyginamosios analizės metodu. Buvo analizuojama kiekvieno vaiko kalbos plėtotė bei skaičiuojamos pavartotos kalbos dalys, žiūrint paveikslėlius ir lipdant iš molio, fiksuojamas pokytis. Analizės atskleidė svarbiausias tyrimo išvadas: 1. Atlikus mokslinės literatūros analizę, sukurtas praktinis lipdymo iš molio veiklos modelis, skatina vaikų kalbos plėtotę. 2. Vaikų kalbos fiksavimas, analizavimas ir lyginimas įrodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis carried out in the work disclosed that a very important principle of child speech development is complexity, where art more and more often becomes an important link between work of pedagogues and children of special needs, because conditions for the development of children’s communication and speech are formed when creating. A hypothesis was raised, that clay modeling used in the activities of children’s development is effective on development of children speech. An action-activity research was carried out, the purpose of it was to create and test a practical clay modeling module and to reveal its effectiveness on development of children speech. 9 preschool children, having speech backwardness of various levels, insignificant and significant, participated in the research. The main criteria of the selection of children for the research: speech disorder, preschool age. In the empirical part the results were analyzed using qualitative analysis method – collected, analyzed using comparative analysis method. The development of every child’s speech was analyzed, used parts of speech were calculated, change was fixated when looking at pictures and clay modeling. The analyses revealed the most important conclusions of the research: 1. The database of the research showed that the chosen research method – the sessions led during the examination of activities, implementing clay modeling model, extended the speech of children – when clay modeling children spoke in... [to full text]